- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- 1S-351-497/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12084-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- J. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. D. skundą, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria J. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nustatytas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 3 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. J. D. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2299-1170/2024 kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – jis 2024 m. kovo 30 d., apie 21.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,67 promilės neblaivumas), žodinio konflikto su sutuoktine J. D. metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į kaktos sritį, vieną kartą į kairįjį skruostą, du kartus į krūtinės sritį ir du kartus į viršutinę sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. balandžio 4 d. nutarimu J. D. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo J. D. paieška ir jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nenustatant šios kardomosios priemonės taikymo termino.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nuostatomis, kaltinamasis J. D. buvo laikinai sulaikytas 2024 m. gruodžio 3 d., 14.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi kaltinamajam J. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas nustatytas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 3 d.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Kaltinamasis J. D. prašo panaikinti kardomąją priemonę suėmimą ir įteikti šaukimą į numatytą teismo posėdį.
5.1. Nurodo, kad griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas yra nepagrįsta ir neteisinga. Teismas nesiėmė tinkamų priemonių laiku pranešti apie posėdžius ir jų laiką. Kaip teigia prokuroras, per tris mėnesius kaltinamajam į jo gyvenamąją vietą šaukimas išsiųstas tik vieną kartą, kurio jis negavo. Atvykus atvesdinti į gyvenamąją vietą, jo nerado. Per tris mėnesius buvo atvykę tik vieną kartą.
5.2. Pažymi, kad yra dirbantis, būna darbe, išeina į parduotuvę, polikliniką ir kitais reikalais. Gyvena ir nakvoja deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Prokuroras visiškai nepagrįstai teigia, kad jis nuolat keičia gyvenamąsias vietas ir dažnai gyvena pas tėvus. Tai netiesa. Pas tėvus apsilanko tik per šventes, kelis kartus per metus. Nėra gavęs žinutės, perduotos jam per tėvą. Tėvas senyvo amžiaus ir turi savų rūpesčių.
5.3. 2024 m. rugsėjo 10 d. jam buvo atlikta dešinės rankos plaštakos operacija, todėl negalėjo dalyvauti 2024 m. rugsėjo 23 d. posėdyje, turėjo nedarbingumą iki 2024 m. spalio 7 d. Buvo daromi perrišimai, vartojo vaistus nuo skausmo, blogai jautėsi. Prokuroras minėjo apie skambutį į jo mobilų telefoną, tačiau telefonu su juo niekas nesusisiekė ir nepranešė apie posėdį ir jo laiką. Kaip dabar sužinojo, 2024 m. lapkričio 17 d. buvo paskelbtas jo suėmimas ir 2024 m. gruodžio 3 d. darbovietėje buvo suimtas. Kaltinamasis kelia klausimą, kodėl pareigūnai negalėjo į darbovietę atvykti anksčiau ir įteikti šaukimo. Teismas nedėjo jokių pastangų tinkamai jį informuoti apie posėdį. Nuo teisėsaugos nesislapsto, nebėga, yra vedęs, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą.
6. Posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
7. Kaltinamojo J. D. skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su reikšmingais skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos duomenimis bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus argumentus, sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis, kad byloje nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas, todėl kardomoji priemonė – suėmimas, nustatyta 2024 m. lapkričio 17 d. nutartimi, skundžiama nutartimi palikta galioti pagrįstai.
8. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
9. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad J. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos protokoluose, apžiūrų protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje šios baudžiamosios bylos rašytinėje medžiagoje
10. J. D. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurio sankcija numato ir laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. Taigi šiuo atveju egzistuoja suėmimo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje.
11. Šiuo atveju J. D. kardomoji priemonė – suėmimas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi palikta galioti ir jos taikymo terminas nustatytas 1 mėnesiui, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
12. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama įžvelgiant įtariamojo (kaltinamojo) pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo riziką. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė – suėmimas skirta padarius išvadą, jog kaltinamasis piktybiškai vengia atvykti į teismą. Kaltinamasis skunde nurodo, kad nebuvo tinkamai informuotas apie posėdžius, prokuroras nurodė kad, šaukimas jam buvo siųstas tik vieną kartą, tėvui perduotos informacijos apie posėdį negavo, telefonu informuotas apie posėdžio laiką nebuvo, o į 2024 m. rugsėjo 23 d. posėdį neatvyko, nes 2024 m. rugsėjo 10 d. jam buvo atlikta plaštakos operacija dėl kurios blogai jautėsi ir turėjo nedarbingumą iki 2024 m. spalio 7 d. Kaltinamojo teigimu, teismas nedėjo jokių pastangų tinkamai jį informuoti apie posėdį.
13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti argumentai nesudaro pagrindo naikinti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Visų pirma, kaip teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis dalyvavo 2024 m. rugpjūčio 5 d., 13.00 val. vykusiame teismo posėdyje. Kaltinamajam pareiškus, jog jam būtinas gynėjas, byloje paskelbta pertrauka, jog sudaryti sąlygas savarankiškai susirasti gynėją. Apie 2024 m. rugsėjo 23 d. 09.00 val. posėdį kaltinamasis neabejotinai žinojo, nes tai patvirtino savo parašu. Tačiau į šį posėdį neatvyko, neprašė jo atidėti dėl sveikatos problemų ir neinformavo apie neatvykimo priežastis. Teisėjų kolegija pažymi, jog negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos problemų, neatleidžia proceso dalyvio nuo pareigos informuoti teismą, jog jis negalintis atvykti į posėdį bei pateikti tai pateisinančias priežastis patvirtinančius duomenis.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. priėmė nutartį atvesdinti kaltinamąjį į 2024 m. spalio 11 d., 13.00 vyksiantį teisiamąjį posėdį (b. l. 168-169), konstatavęs, jog teismas bandė kaltinamąjį informuoti telefonu, tačiau kaltinamasis neatsiliepė, o pranešimas apie posėdžio laiką ir vietą kaltinamajam buvo siunčiamas jo deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Aukštesnysis teismas pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis per nustatytą laiką siuntos pašte neatsiėmė (b. l. 184). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pats kaltinamasis skunde nurodo, jog gyvena ir nakvoja deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Todėl tai, kad šaukimas į posėdį jam neįteiktas (jis neatsiėmė jo pašte) galima paaiškinti tik sąmoningu, tyčiniu neveikimu. Tą patvirtina ir aplinkybė, jog 2024 m. spalio 11 d., 13.00 val. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji (kaltinamojo žmona) nurodė, kad šiandien ryte pamatė, kad kaltinamasis kažkur ruošiasi, sakė jam, kad šiandien posėdis, kaltinamasis atsakė, kad kvietimo negavo, nieko nežino, būtinai turi pasirodyti darbe. Taigi, kaltinamasis akivaizdžiai žinodamas, kad turi vykti į posėdį, tą daryti vengia, remdamasis formaliu pagrindu, jog jam nebuvo įteiktas šaukimas. Be to, iš nukentėjusios žodžių akivaizdžiai žinodamas apie tą dieną vyksiantį posėdį, jokiomis priemonėmis apie neatvykimą teismui nepranešė ir atidėti 2024 m. spalio 11 d. 13.00 val. posėdžio neprašė (nukentėjusiajai nurodė, kad tą dieną būtinai turi vykti į darbą).
15. Apie kitą – 2024 m. lapkričio 19 d., 09.00 val. posėdį J. D. buvo informuotas jo tėvo, su pastaruoju susisiekus mobiliojo ryšio telefonu ir įpareigojus pranešti apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą (b. l. 178). Nors kaltinamasis tvirtina, kad su tėvu bendrauja retai, jokios žinutės tėvas jam neperdavė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apie šį – 2024 m. lapkričio 19 d., 09.00 val. numatytą posėdį šaukimas kaltinamajam J. D. buvo siųstas ir jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, pats kaltinamasis nurodo, jog minėtu adresu nuolat gyvena.
16. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad šaukimai į posėdžius buvo siųsti ne vieną kartą, teismas dėjo pastangas visais įmanomais būdais informuoti kaltinamąjį – skambinant jam tiesiogiai, pranešant apie posėdį per artimuosius. Todėl skundo argumentas, kad teismas nesiėmė tinkamų priemonių laiku pranešti apie posėdžius ir jų laiką, atmestinas.
17. Kaltinamasis dalyvavo pirmame – 2024 m. rugpjūčio 5 d. 13.00 val. vykusiame posėdyje, be to pati nukentėjusioji 2024 m. spalio 11 d. ryte akcentavo jam apie tą dieną vyksiantį posėdį. Šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamajam apie Vilniaus miesto apylinkės teisme vykstantį bylos nagrinėjimą, puikiai žinoma. Tačiau kaltinamasis tyčia vengia atvykti į teismą, žinodamas ne tik apie tai, kad teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, bet ir tai, kad pertrauka byloje buvo padaryta tik dėl to, jog jis pats pageidavo turėti gynėją. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad J. D. sąmoningai, tyčia vengia atvykti į bylos nagrinėjimą teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje, pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.
18. Aukščiau aptartos aplinkybės taip pat duoda pagrindą išvadai, kad jokia kita švelnesne kardomąja priemone ar net keliomis iš jų nagrinėjamu atveju negali būti užtikrinami kardomųjų priemonių skyrimui keliami tikslai (BPK 119 straipsnis). Iki suėmimo paskyrimo, J. D. buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau ši kardomoji priemonė neužtikrino kaltinamojo dalyvavimo procese. Teisėjų kolegija pažymi, jog net skyrus kitą griežtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, ji nebūtų pakankama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje. Intensyvios priežiūros metu yra stebima asmens buvimo vieta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sistemingai, tyčia vengia atvykti į teismą šioje baudžiamojoje byloje, ši kardomoji priemonė neužkerta kelio tolimesniam analogiškam kaltinamojo elgesiui.
19. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau skundžiama nutartimi suėmimo terminas nustatytas 1 mėnesiui. Atsižvelgus į galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.
20. Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 mėnesiui J. D. nustatytas pagrįstai, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
kaltinamojo J. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.