Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-16 · Administracinė byla Nr. I-2382-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-16Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-16
Bylos Nr.
I-2382-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00696-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2382-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00696-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) su 2014 m. sausio 21 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 41 300,45 Lt, skundą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 1–3).

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir atsakovė, ir Valstybės kontrolė) atsiliepime į pareiškėjos skundą, be kita ko, nurodo, kad Valstybės kontrolė, apskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjai darbo užmokestį, vykdė galiojančiuose įstatymuose nustatytus reikalavimus, todėl neturėjo teisinio pagrindo išmokėti ne pagal pareiškėjos nurodytu laikotarpiu galiojusius įstatymus apskaičiuoto darbo užmokesčio sumų, kad pareiškėja neišmokėtą darbo užmokesčio dalį kildina iš Konstitucinio Teismo prieštaraujančių Konstitucijai pripažintų Seimo priimtų teisės aktų, kurių priėmime Valstybės kontrolė nedalyvavo, kad Valstybės kontrolė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjai buvo sumažintas darbo užmokestis, prašo teismą ginčą spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus (b. l. 18–20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo bei atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjai neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelė (b. l. 13–14)). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatyme nustatydamas 1 metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi, Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėja dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendime. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos D. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis