Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. Č., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini)“ dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu atsakovei L. Č. neterminuotai apribota motinos valdžia jos vaikų V. B. ir A. B. atžvilgiu. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad atsakovė L. Č. yra nusišalinusi nuo savo vaikų priežiūros, išlaikymo, dvasinio ir dorovinio vystymosi ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovė nėra materialiai ir socialiai pajėgi auginti vaikus ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. L. Č. vaikams V. ir A. B. nustatyta nuolatinė globa, jų globėja ir turto administratore paskirta močiutė B. B., iš L. Č. priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 70 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10089- 1051/2017 laikinai apribojo motinos valdžią L. Č. jos sūnaus Š. P. atžvilgiu, neterminuotai apribojo tėvo valdžią V. P. nepilnamečio vaiko Š. P. atžvilgiu, nustatė Š. P. nuolatinę globą, nuolatiniu globėju ir globotiniui priklausančio turto administratoriumi paskyrė (duomenys neskelbtini), nustatė Šarūno gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), priteisė iš L. Č. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš V. P. - 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Laikinai apribodamas motinos valdžią L. Č., teismas, sprendime nurodė, kad nors L. Č. nesirūpino savo vaiku, savo amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikui, tačiau teismo manymu - ateityje L. Č. gali pasikeisti. Teismas vertino, kad L. Č. pasinaudojo jai teikiama pagalba, t. y. gydėsi nuo priklausomybės ir šiuo metu gydosi Všf Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre ir deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą, registruota darbo biržoje, ieškosi darbo ir savo sūnų nori auginti pati. Teismo manymu, V. P., kuris šeimoje buvo išgertuvių iniciatorius, gyvenant atskirai, atsakovei L. Č. susidarė visos sąlygos keisti savo gyvenimo būdą iš esmės ir siekti susigrąžinti savo sūnų bei pradėti tinkamai rūpintis savo vaiku, atsakovė L. Č. ne visiškai suvokia savo, kaip motinos teisių ir pareigų turinį, tačiau nėra visiškai abejinga vaikui, todėl atsakovės atžvilgiu turėtų būti išnaudotos visos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės, suteikiant jai pagalbą tinkamai užtikrinti vaiko teises. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovė pakeis savo požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaiku rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti ir užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jam augti bei vystytis.

Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr.2A-244- 372/2018).

Atsakovė L. Č. teismo posėdyje nedalyvauja. Teismo šaukimas jai įteiktas asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 str., 3.182 str., 3.183 str., 3. 184str. )

LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis vaiko sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir Protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. LR CK 3.180 str. 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.)

2017-12-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas sprendimu laikinai apribojo atsakovei L. Č. motinos valdžią jos sūnaus Š. P. atžvilgiu, priteisė jam išlaikymą iš atsakovės bei be tėvų globos likusiam vaikui nustatė globą, paskyrė globėją bei turto administratorių (duomenys neskelbtini).

CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Kaip matyti iš byloje esančių Socialinės darbuotojos K. B. 2018-01-10,2018-07-12, ( 28-29, 30-31 b.l.) Šeimos įvertinimo, Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2019-02-08, 2019-07-30 Pagalbos planų (32-37, 38-41 b.l.) situacija atsakovės šeimoje nesikeičia, ji pati stokoja socialinių įgūdžių, namuose girtaujama, motina sūnaus nelanko, jo neišlaiko, todėl grąžinti vaiką į šeimą nėra jokių galimybių.

2019 m. liepos 24 d. vykusiame pagalbos plano peržiūros posėdyje, kuriame pati L. Č. nedalyvavo, nes nepavyko jos rasti, buvo nutarta, jog ji pagalbos plano įpareigojimų nevykdė. Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja D. K. nurodė, kad Loreta būdavo pastebima neblaivi, nelinkusi keisti gyvenimo būdo. 2019 m. gegužės mėn. buto savininkas iškraustė L. Č. iš nuomojamo būsto, moteris apsigyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena dar dvi šeimos (asocialūs asmenys), ar moteris šiame bute gyvena dabar, nėra žinoma. Pastaruoju metu Loretos telefonas išjungtas, moteris neatlieka viešųjų darbų, nebendradarbiauja nei su socialine darbuotoja, nei su seniūnijos specialistais. Moteris 2019-06-05 yra išbraukta iš Užimtumo tarnybos darbo ieškančių asmenų sąrašo. L. Č. šiuo metu yra be gyvenamosios vietos, be pajamų, moteriai būna skiriami psichotropiniai vaistai, ji nuolat būdavo pastebima neblaivi.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama i jo interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė L. Č. nepakeitė savo elgesio, ir toliau nesirūpina savo sūnumi Šarūnu, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu dėl savo kaltės, t. y. dėl girtavimo. L. Č. su vaiku nebendrauja, jam išlaikymo neteikia, todėl darytina išvada, kad L. C. nuo Šiaulių apylinkės teismo 2017-12-01 sprendimo priėmimo savo gyvenimo būdo nepakeitė: kartu gyvena su savo sugyventiniu V. P., su juo girtauja, nedirba, išlaikymo vaikui neteikia, su sūnumi Šarūnu nebendrauja.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad L. Č. vengia at­likti savo pareigas auklėti sūnų Š., yra visiškai nusišalinusi nuo jo auklėjimo, juo nesidomi, nesirūpina, nebendrauja, išlaikymo neteikia. L. Č. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 str. 1 d.l p.) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 str. 1 d. 5 p.), o L. Č. kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. ji vaiku visiškai nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, išlaikymo neteikia, Š. P. auga pas globėją (duomenys neskelbtini), nesikreipia į pareiškėją, prašydama pagalbos, nededa pastangų, sie­kiant susigrąžinti sūnų į šeimą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pagrindas motinos valdžios apribojimui. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl motinos valdžia L. Č. jos sūnaus Š. P. atžvilgiu apribotina neterminuotai (LR CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10089- 1051/2017 nepilnamečio Š. P. nuolatiniu globėju ir globotiniui priklausančio turto administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini), todėl nespręstinas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 263-265 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus Š. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis eurus) Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.