Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamojo E. S. gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui, E. S. kartu gyvenančiam šeimos nariui B. B., ekspertei J. Z. Raščiauskaitei, civilinių ieškovų Marijampolės AVPK ir Marijampolės apskrities PGT Šakių PGTTV atstovams atitinkamai Rūtai Matonienei ir Virginijui Rekešiui, kaltinamajam E. S. nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, išsiskyrusiam, turinčiam vidurinį išsilavinimą, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), teistam 1993-10-30, teistumas išnykęs, byloje kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 285 str. 1 d. ir kurioje prokuroras prašo E. S. paskirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų, t. y. 2015 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.00 val. iš jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nr. 862427531 paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų, tai yra, kad užminuotas ir 15 val. bus susprogdintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pastatas, esantis Birutės g. 2, Šakiuose, dėl ko buvo nutrauktas policijos pareigūnų darbas, evakuoti policijos komisariato, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, aplinkinių gatvių namų gyventojai bei užtvertos gatvės, dėl ko kilo žmonių sumaištis – padarė nusikalstamą veiką, nematytą Lietuvos Respublikos 285 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad šią įstatymo uždraustą veiką padarė E. S., patvirtina teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. S. kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2015 metų rugpjūčio 18 dieną jis nusipirko vieną litrą 7,5 stiprumo alaus ir jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) vienas išgėrė. Šiuo metu jis vartojo ir raminamuosius vaistus. Būdamas namuose sugalvojo, kad reiktų pranešti, jog yra užminuotas ir 15 val. sprogs Šakių policijos komisariato pastatas. Kodėl taip sugalvojo pasakyti negali, jokių reikalų su policija jis neturi, ant jų piktumo nelaiko. Iš pradžių jis iš jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono į bendrojo pagalbos centro telefoną 112 išsiuntė sms pranešimą, kad 15 val. sprogs Šakių policijos komisariatas. Tikslaus žinutės teksto jis nepamena. Už keleto minučių jis jau paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir dar kartą pasakė, kad bus susprogdintas policijos komisariato pastatas. Kodėl taip padarė paaiškinti negali. Jo taip daryti niekas nevertė, jis tai sugalvojo pats. Tik sekančią dieną suprato, ką jis padarė, dėl to labai išsigando ir pats prisipažinti policijoje jau bijojo. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 134-135);

daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – mobiliojo ryšio telefonas, saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate (b. l. 103);

telefono (duomenys neskelbtini), kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad 2015-08-18 13:56:56 yra parašytas sms pranešimas į 112, o 14:24:02 skambinta į 112 (b. l. 84-85};

E. S. 2015-08-19 pateiktas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), bei SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 96-97).

Tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo momentu E. S. buvo nepakaltinamas, patvirtina byloje esantis Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus 2015-12-08 atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)2015, kuriame nurodoma, kad E. S. 2015-08-15 sirgo psichikos sutrikimu – Šizoefektiniu sutrikimu, depresijos tipas, laikinu psichinės veiklos sutrikumu nesirgo, nusikalstanos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo, pobūdžio ir prasmės, atsakyti už savo veiksmus, stoti prieš teismą, kadangi šiuo metu serga Šizoefektiniu sutrikimu, depresijos tipas. Siūloma paskirti stacionarinį priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, kadangi pagal savo psichikos būklę E. S. yra pavojingas visuomenei (b. l. 111-114).

Iš ekspertės J.Z. Raščiauskaitės parodymų matyti, kad ekspertė ekspertizės išvadą palaiko. Įvertinus visus duomenis komisijos buvo nustatyta, kad E. S. serga Šizoefektiniu sutrikimu, depresijos tipas, laikinu psichinės veiklos sutrikumu nesirgo, nusikalstanos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo, pobūdžio ir prasmės, atsakyti už savo veiksmus, duoti parodymus, stoti prieš teismą, kadangi šiuo metu serga Šizoefektiniu sutrikimu, depresijos tipas. Siūloma paskirti stacionarinį priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, kadangi pagal savo psichikos būklę E. S. yra pavojingas visuomenei. Sutrikimai nustatyti ir jo mąstyme, ir veiksmuose, jie galėjo atsirasti jau esant psichiatro įskaitoje maždaug nuo 2004 m., jis turi lankytis pas gydytojus, lankosi, bet, kaip matyti, tokio ambulatorinio gydymosi jau nebepakanka. Asmuo serga nuo 2004 m., tuo metu jam buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresijos susirgimas. Buvo gydomas ligoninėje – paskutinį kartą 2012 m. 2015-08-18 jo psichinė būklė pablogėjo, jam atsirado balsai, nuolat nurodinėjantys kaip elgtis ir tam jis negali atsispirti. Tai labia pavojinga ir iš esmės neprognozuojama. Dėl didelio darbo krūvio ekspertizės akte įsivėlė rašymo apsirikimas – akto 7 puslapyje vietoje diagnozės “Šizotipinis sutrikimas” visur turėtų būti įrašyta “Šizoefektinis sutrikimas”, tame tarpe ir atsakymuose į nutartyje pateiktus klausimus 1, 3, 5 punktuose. Prašo akte nurodytuose vietose laikyti, kad tai yra “Šizoefektinis sutrikimas”.

B. B. – E. S. buvusi uošvė, pas kurią jis gyvena ir šiuo metu, paaiškino, kad nuo 1994 m. E. S. gyveno su B. B. dukra. Paskui, kai jiedu išsiskyrė, tai E. S. su savo sūnumi liko gyventi pas B. B.. Dėl skyrybų jis labai išgyveno, todėl mananti, tai ir turėjo įtakos jo būsenai. Dukra gyvena Šakiuose. E. S. gydosi pas gydytoją Š. Š., geria stiprius vaistus. Jis padeda namie prie ūkio darbų bet reikia labai gražiai jo paprašyti. Jis ir malkas sukerta. Gydėsi dažnai Žiegždrių ligoninėje, tačiau tai nelabai padėjo. Apie tą įvykį B. B. nieko nežinojusi. Jis tuo metu buvo į akį įsipylęs rūgšties nuo akumuliatoriaus, su B. B. vyru važiavo į Šakius pas gydytojus ir nusipirko bei vienas išgėrė stipraus alaus. Tik kitą dieną sužinojusi apie jo grasinantį skambutį. Nepastebėjusi iš anskto, kad jis gali padaryti nusikaltimą. Buityje jis paslaugus. B. B. jam kontroliuojanti vaistų vartojimą. E. S. nebaigęs vidurinės proftechninės mokyklos, dirbo Šakių miškų urėdijoje prie miško kirtimo. B. B. nuomone jis nekelia pavojaus kitiems asmenims, bet vienas niekaip negalėtų gyventi. Jam nėra nustatytas neveiksnumas, neturi ir slaugos nustatymo. Netiki, kad jis pagis Rokiškio ligoninėje. Į Žiegždrių ligoninę važiuodavo tik tada, kai jis sau ką nors pasidarydavo – linkęs žudytis. Jis sakė B. B., kad girdi kažkokius balsus. B. B. negalėtų prisiimti atsakomybės jį taip prižiūrėti, užtikrinti, kad jis nepadarytų naujų nusikaltimų.

Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad E. S., būdamas nepakaltinamas – Lietuvos Respublikos BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 285 str. 1 d., požymius.

Atsižvelgiant į tai, kad E. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 285 str. 1 d., kuri laikomą nesunkiu nusikaltimu, jo padarymo metu dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti ir valdyti savo veiksmų, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, gailisi nusikaltęs, į tai, kad ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu, dėl ko yra laikytinas pavojingu visuomenei, į psichiatrijos specialistų komisijos rekomendacijas, į tai, kad su prokuroro siūlymu skirti būtent jo prašomą priverčiamosios medicinos priemonę visiškai sutinka ir E. S. gynėjas O. Radimonas, – teismas konstatuoja, kad E. S. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir sprendžia, kad šiuo metu pagal E. S. ligos pobūdį tinkamiausia iš įstatyme numatytų yra stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 2 p.).

Civiliniai ieškovai: Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 187,14 eurų (b. l. 21-36); Marijampolės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pareiškė 58,41 eurų (b. l. 42-43); Lietuvos Policijos Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ pareikšė 98,19 eurų civilinius ieškinius E. S. dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 1 d., 2 d., teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taiko atitinkamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, kai kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja.

Lietuvos Respublikos CK 6.268 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.268 str. 4 d. nuostatomis, numatančiomis, jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Kadangi E. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl jis nėra tinkamas atsakovas. Civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais, paliekant civiliniams ieškovams teisę pareikšti ieškinius tinkamam atsakovui civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., teismas

nutaria:

E. S., kuris būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 285 str. 1 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo ir gydymo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariato, Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Lietuvos Policijos Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – iš E. S. paimtą mobiliojo ryšio telefoną, saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate, nutarčiai įsiteisėjus, gražinti B. B..

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą. Nutartį turi teisę apskųsti proceso dalyviai, taip pat E. S. šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.