- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-589-253/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Litnaglis“, E. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017-12-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Litnaglis“ ir E. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 5 751,78 Eur žalos atlyginimą, 433,98 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2016-02-02 transporto priemonė „BMW 750 xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant važiuojamojoje kelio dalyje esančių dviejų šulinių dangčių, iš jų vienas buvo giliai įdubęs, o kitas aukštai iškilęs, dėl to buvo sugadintas automobilis. Šuliniai nebuvo pažymėti jokiais kelio ženklais ir atitvarais. Šis eismo įvykis 2016-02-02 registruotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Plungės rajono policijos komisariatas) įvykių registre. 2016-02-04 priimtas nutarimas nepradėti administracinės bylos teisenos. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu („Kasko“). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Atlikus automobilio apžiūrą nustatyta, kad sugadintos priekinės padangos, priekiniai ratlankiai, priekinių ratų guoliai, vairo kolonėlė, priekinio dešinės pusės amortizatoriaus apsaugos, duslintuvo apsaugos. Dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo 6 084 Eur draudimo išmoką. Rajone, esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savivaldybė. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti 5 751,78 Eur turtinę žalą (išskaičiuotas 332,22 Eur nusidėvėjimas), tačiau žala iki dabar neatlyginta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017-12-05 sprendimu ieškinys atmestas. Teismas padarė išvadą, kad Plungės rajono policijos komisariato 2016-02-02 pažyma dėl eismo įvykio ir Plungės rajono policijos komisariato 2016-02-09 raštas dėl įvykio patvirtinimo Nr. 30‑S‑12237 patvirtina tik užfiksuoto pranešimo registravimo faktą bei užfiksuotus trečiojo asmens paaiškinimus, bet ne faktą, kad minėtoje vietoje buvo kokių nors šulinio dangčio ar kelio trūkumų. Iš byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad vienas šulinio dangtis yra šiek tiek įdubęs, o kitas šiek tiek iškilęs, tačiau teismas nurodė, kad nėra pagrindo iš nuotraukų konstatuoti, jog šulinio dangčiai akivaizdžiai yra su trūkumais, dėl kurių galėjo būti padaryti minimi trečiojo asmens automobilio sugadinimai. Padaryta išvada, kad užfiksuotas skirtingas įvykio aplinkybių pateikimas leidžia pagrįstai manyti, jog nurodomi transporto priemonės sugadinimai atsirado ne nenurodomoje vietoje, o galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis ir kitoje vietoje. Konstatuota, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai abejoti dėl automobiliui „BMW 750 xdrive“ padarytos žalos dydžio bei ieškovės išmokėtos draudimo išmokos būtinumo, kadangi atlyginama tik ta žala, kuri turi priežastinį ryšį su eismo įvykiu, o ieškovė šio fakto neįrodė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-12-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, tai pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius eismo įvykio buvimo faktą bei eismo įvykio aplinkybes. Teismas iš policijos pareigūnų neišsireikalavo administracinio nusižengimo bylos, tad teismo išvados apie esančius ar nesančius administracinio nusižengimo dokumentus yra nepagrįstos.Atsakovė policijos pareigūnų nustatytų aplinkybių nepaneigė pakankamais objektyviais įrodymais. Teismo pozicija apie tai, kad vairuotojas galėjo viršyti leistiną greitį, nepagrįsta.Teismo analizuojamos nuotraukos su (duomenys neskelbtini) vaizdu darytos 2016-02-24, t. y. praėjus daugiau nei 20 dienų nuo eismo įvykio dienos, taigi šios nuotraukos negali būti vertinamos kaip pakankamas įrodymas, pagrindžiantis, kad eismo įvykio dieną šuliniai buvo tvarkingi.Teismas konstatavo, kad šulinių, esančių (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), dangčiai nėra viename lygmenyje su kelio danga, tačiau nepagrįstai netaikė Statybos techninio reglamento 2.07.01:2003 371 punkto normos ir nekonstatavo kelio trūkumo buvimo. Atsakovė nesiėmė jokių priemonių šiuos šulinius pažymėti atitinkamais kelio ženklais ar atitvarais, pažeidė įstatyme numatytas pareigas, tačiau teismas to byloje nevertino.Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, panaikinus teismo sprendimą, prašo priteisti žalą tik už priekines padangas, t. y. 656,23 Eur. Priekinės padangos pažeidimą visiškai patvirtina byloje esantys įrodymai. Keičiant vieną priekinę padangą, reikalingas ir kitos priekinės padangos keitimas, kadangi pagal teisės aktų reikalavimus padangos turi būti vienodos.Atsiliepimu atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teigia, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog automobilis buvo apgadintas dėl kelio, esančio ties (duomenys neskelbtini), trūkumų ir / ar minėtame kelyje esančio šulinio ir / ar jo dangčio. Teigia, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie lėmė ir / ar galėjo lemti reikalaujamą atlyginti žalą, taip pat neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos atlyginti žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Plungės rajono policijos komisariato įvykių registre 2016-02-02 15 val. 23 min. užregistruotas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini). Pareigūnai nuvykę (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) rado trečiajam asmeniui UAB „Litnaglis“ priklausantį automobilį „BMW 750 xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas jo priekinis dešinės pusės ratas. Prie minėto automobilio buvo trečiasis asmuo E. R., jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), lenkdamas priekyje važiuojantį automobilį, ratu trenkėsi į viduryje kelio esantį šulinio dangtį, dėl to apgadino automobilį. E. R. buvo blaivus. Įvykis eismo įvykių registre neužregistruotas, nesant eismo įvykio sudėties. 2016‑02-04 priimtas nutarimas nepradėti administracinės bylos teisenos. Automobilis AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas transporto priemonių draudimu („Kasko“). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 6 084 Eur draudimo išmoką. Ieškovė, atėmusi 332,22 Eur nusidėvėjimo sumą, ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 5 751,78 Eur turtinės žalos atlyginimą.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio dangčiai ar kelias turėjo trūkumų, dėl kurių automobiliui galėjo būti padaryta žala. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo, kad šiuo atveju taikytina CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostata.CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑57/2014). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė yra kelio, kuriame, ieškovės teigimu, įvyko žalos sukėlęs įvykis, savininkė.Apeliantė teigia, kad atsakovė objektyviais įrodymais nepaneigė policijos pareigūnų nustatytų aplinkybių. Įvertinus Plungės rajono policijos komisariato 2016-02-02 pažymos dėl eismo įvykio ir Plungės rajono policijos komisariato 2016-02-09 rašto dėl įvykio patvirtinimo Nr. 30-S-12237 turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuose įrodymuose užfiksuotas pranešimo registravimo faktas ir užfiksuoti trečiojo asmens paaiškinimai. Minėtoje Plungės rajono policijos komisariato pažymoje ir rašte neužfiksuoti šulinio dangčio ar kelio trūkumai.Apeliantė nurodo, kad teismo analizuojamos nuotraukos, kuriose užfiksuotas (duomenys neskelbtini) vaizdas, negali būti vertinamos kaip pakankamas įrodymas, pagrindžiantis, kad eismo įvykio dieną šuliniai buvo tvarkingi, kadangi jos darytos 2016-02-24, t. y. praėjus daugiau nei 20 dienų nuo eismo įvykio dienos. Pažymėtina, kad gatvės nuotraukas su ieškiniu pateikė pati ieškovė. Byloje nepateikta patvirtinančių įrodymų, kad įvykio dieną šulinių dangčiai ar šalia jų esanti kelio atkarpa buvo netvarkingi, neprižiūrėti. Tokie duomenys, kad įvykio dieną kelias ar šulinio dangtis buvo su kokiais nors trūkumais, neužfiksuoti ir į įvykio vietą atvykusių Plungės rajono policijos komisariato pareigūnų. Kaip matyti iš Plungės rajono policijos komisariato 2016-02-09 rašto bei ieškovei pateikto prašymo išmokėti draudimo išmoką žalos byloje tokių aplinkybių nenurodė ir automobilio vairuotojas.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnai nebraižė eismo įvykio schemos, nesurašė tarnybinio pranešimo, neužfiksavo įvykio vietos fotonuotraukomis. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas šias išvadas padarė neturėdamas administracinio nusižengimo bylos ir jos nepagrįstai neišsireikalavo. Pažymėtina, kad ieškovė prašymo išreikalauti administracinio nusižengimo bylą nereiškė (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus svarbia aplinkybe taip pat pripažintina tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė 2017-03-29 pati kreipėsi į policiją siekdama gauti informaciją – ieškovė prašė informuoti, ar po 2016-02-02 eismo įvykio (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai braižė eismo įvykio schemą, ar buvo surašytas pareigūno tarnybinis pranešimas. Ieškovė su ieškiniu tokios minimos medžiagos į bylą nepateikė, nenurodė, kad tokia medžiaga iš policijos buvo gauta ar kad ją buvo atsisakyta pateikti. Byloje nėra duomenų, kad įvykio vieta ir aplinkybės buvo užfiksuotos anksčiau nurodytais būdais. Iš byloje esančio Plungės rajono policijos komisariato 2016-02-09 rašto duomenų nustatyta, kad 2016‑02‑04 priimtas nutarimas Nr. 30‑AT1-34 nepradėti administracinės bylos teisenos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais duomenimis.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad vizualiai vienas šulinio dangtis yra šiek tiek įdubęs, o kitas šiek tiek iškilęs, tačiau teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad šulinio dangčiai akivaizdžiai yra su trūkumais, dėl kurių galėjo būti padaryti minimi trečiojo asmens automobilio sugadinimai. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vienas iš šulinių yra pakilęs, o kitas įdubęs, nepagrįstai nelaikė to kelio trūkumu. Apeliantė remiasi Statybos techninio reglamento 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 371 punktu. Šioje nuostatoje numatyta, kad šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčiai turi būti viename lygmenyje su gatvės danga.Pirmosios instancijos teismas minėtas išvadas byloje padarė įvertinęs byloje esančias nuotraukas. Iš šių duomenų matyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje esantys šulinių dangčiai nepažeisti, asfaltas šalia jų akivaizdžiai nesusmukęs, nesusidarę ženklūs asfalto iškilimai. Byloje nepateikta kitokių įrodymų, konkrečiai patvirtinančių, kad kelio danga prie gatvėje esančių šulinių neatitinka keliui, kaip statiniui, keliamų techninių reikalavimų. Ieškinyje ieškovė teigė, kad automobilis buvo sugadintas dėl to, kad užvažiavo ant važiuojamojoje kelio dalyje esančių dviejų šulinių dangčių – vienas iš jų buvo giliai įdubęs, o kitas aukštai iškilęs. Plungės rajono policijos komisariato 2016-02-09 rašte užfiksuota, kad buvo apgadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas. Minėtame rašte užfiksuota, kad E. R. nurodytos aplinkybės, jog jis, lenkdamas priekyje važiuojantį automobilį, ratu trenkėsi į viduryje kelio esantį šulinio dangtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir kitus bylos duomenis, kad tarp ieškovės nurodytų aplinkybių ir automobilį vairavusio E. R. paaiškinimų apie automobilio priekinio rato sužalojimo aplinkybes yra prieštaravimų.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo.Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat gatvės nuotraukose užfiksuotą šulinio dangčių padėtį, duomenis, kad įvykis įvyko automobiliui lenkiant kitą automobilį, kad apgadintas automobilio dešinės pusės ratas, byloje esančias automobilio apgadinimų nuotraukas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, jog kelias akivaizdžiai yra su trūkumais, dėl kurių galėjo būti padaryti ieškovės nurodomi automobilio sugadinimai. Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog įvykis įvyko ne tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodoma ieškinyje, ir žala labiau tikėtinai galėjo atsirasti dėl kitų veiksnių (automobilio greičio, kitoje vietoje ar pan.) (CPK 185 straipsnis). Nors apeliantė akcentuoja, kad policijos pareigūnai nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos dėl vairuotojo veiksmų, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo priešingai vertinti visumą byloje esančių įrodymų.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius sąlygų taikyti atsakovei CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą griežtąją civilinę atsakomybę, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys atmestas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žalos dydžiu, plačiau nepasisakytina.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, dėl to jų priteisimo klausimas nenagrinėtinas (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017-12-05 sprendimą palikti nepakeistą.