Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00625-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 46.

2014 m. sausio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties, kuria R. A. skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. kovo 26 d. nutarimo panaikinimo netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė R. M. 2012 m. spalio 31 d. surašė R. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) ant servitutinio kelio (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) skersai prie pat vartų pastatė automobilį „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sudarė kliūtį eismui, dėl ko servitutiniu keliu negalėjo pravažiuoti J. Š., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 160¹ str.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas T. B. 2013 m. kovo 26 d. nutarimu R. A. pripažino kaltu padarius ATPK 160¹ str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. padavė teismui skundą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi R. A. skundo netenkino, konstatavus, kad jo kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 160¹ str., įrodyta.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad automobilis „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba ir apeliantas, tačiau vien fakto, kad jis, kaip ir kiti darbuotojai, kartais naudojasi automobiliu, nepakanka daryti išvadai, kad įvykio dieną būtent jis pastatė automobilį, kuris sudarė kliūtis eismui. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo pat protokolo surašymo apeliantas neigė savo kaltę, kad J. Š., liudytoja D. Š. taip pat nepatvirtino, jog R. A. pastatė automobilį įvykio vietoje. Nei vienas liudytojas nematė, kas vairavo ir nurodytoje vietoje pastatė automobilį. Liudytoja apklausta R. M. teisme negalėjo paaiškinti, kuo remiantis 2012 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime ji nurodė, kad R. A. neneigė, jog būtent jis vairavo automobilį ir jį paliko tokioje padėtyje. Minėta liudytoja išreiškė tik prielaidą, kad ji suprato, jog apeliantas tą dieną vairavo. Apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad į automobilio savininką, siekiant išsiaiškinti, kas minėtą dieną naudojosi automobiliu, kreiptasi nebuvo. Liudytoja R. M. pati teismui nurodė, kad tą dieną šalia automobilio buvo ir daugiau asmenų, kurių neapklausė, ar jie vairavo, ar jie dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši aplinkybė patvirtina, kad automobilį vairuoti galėjo bet kuris iš neapklaustų asmenų.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netiksliai pažymėjo, kad šalia įvykio vietos yra nenuolatinė apelianto gyvenamoji vieta. Skunde pažymima, kad šalia įvykio vietos yra gyvenamosios paskirties namas (vasarnamis), kuris ½ dalimi priklauso apeliantui, o likusi dalis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius J. Š.).

Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, ar automobilis stovėjo ant servitutinio kelio, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad keliu nebuvo įmanoma pravažiuoti. Byloje esančioje nespalvotoje fotonuotraukoje net nesimato automobilio valstybinio numerio. Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu pati nurodė, kad ji nenustatinėjo, ar būtent automobilio buvimo vietoje iš tikrųjų yra kelias. Šiuo atveju servitutinio kelio ribos nėra aiškios, kadangi jokių servitutinio kelio ženklų nebuvo ir nėra. Atstumai tarp automobilio ir netoliese esančių vartų nebuvo matuojami, o tai pagrįstų teiginį, kad pravažiuoti buvo neįmanoma, t. y. kad buvo sudaryta kliūtis eismui. Taip pat nebuvo braižomos schemos, nenurodyta vartų vieta.

Apelianto nuomone, vien žodinis nurodymas, kad nebuvo galimybės pravažiuoti, nelaikytinas tinkamu įrodymu, kadangi yra subjektyvus, priklausantis nuo konkretaus asmens vertinimo. Nesant objektyvių duomenų Vilniaus rajono apylinkės teismo išvada, kad pastatytas automobilis sudarė kliūtį eismui, dėl ko J. Š. negalėjo pasinaudoti servitutiniu keliu, nėra pagrįsta.

Liko neįvertintos teismo ir tos aplinkybės, kad keliu niekas nesinaudoja, išskyrus apeliantą. Kelio servitutas nustatytas kitiems asmenims, tačiau jų skundų nėra. J. Š. patekimui į minėtą žemės sklypą naudojasi visai kitu įvažiavimu, todėl net ir pripažinus, kad pastatytas automobilis atėmė galimybę pravažiuoti, darytina išvada, kad tai negalėjo sudaryti kliūčių patekti į žemės sklypą.

Skunde nurodoma ir tai, kad J. Š. nedalyvavimas teisme užkirto kelią užduoti jam klausimus ir nustatyti objektyvias įvykio aplinkybes, kas taip pat sąlygojo nepagrįstos nutarties priėmimą. Vilniaus rajono apylinkės teismas rėmėsi išimtinai tik apeliantui nepalankiais suinteresuoto asmens J. Š. rašytiniu skundu, liudytojos R. M. paaiškinimais, o apelianto pateikti įrodymai buvo iš esmės nevertinti.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2012 m. rugsėjo 8 d. buvo ne darbo diena, o šeštadienis. Vilniaus rajono apylinkės teisme Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas T. B. patvirtino, kad į liudytoją R. M. J. Š. kreipėsi mobiliuoju telefonu. Dėl to apeliantui kyla pagrįstų abejonių, ar R. M. apžiūrėjo įvykio vietą kaip Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė, t. y. ar minimą dieną ji dirbo, ar kaip paprasta liudytoja. Teismo buvo paprašyta papildomai išsiaiškinti šias aplinkybes, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Įvertinant, kad protokolas galimai surašytas remiantis tik R. M. ne darbo metu nustatytomis aplinkybėmis, kyla pagrįstų abejonių dėl protokolą surašiusio ir liudytoju apklausto asmens nešališkumo ir objektyvumo. Šias abejones patvirtina ir ta aplinkybė, kad J. Š. į R. M. kreipėsi tuo metu, kai ji buvo gamtoje netoli įvykio vietos. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino tiek pati R. M., tiek T. B.. Viešai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos interneto puslapyje pateikiamas tik fiksuoto telefono ryšio numeris. Tai leidžia daryti išvadą, kad R. M. galimai palaiko neformalius, draugiškus santykius su skundą surašiusiu J. Š., o tai pagrindžia tokio asmens šališkumą.

Atsiliepimu Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. R. A. pastatė automobilį ant servitutinio kelio skersai prie vartų, tokiu būdu sudarė kliūtį kitiems asmenims patekti į savo sklypą ir įgyvendinti savo teisę nekliudomai patekti į privačią teritoriją. Byloje surinkta pakankamai R. A. kaltės įrodymų (liudytojų, nukentėjusiojo parodymai, tarnybinis pranešimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos). Teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo, kokiu būdu turi būti užfiksuotas pažeidimas, numatytas ATPK 160¹ str.

Dėl naudojimosi servitutiniu keliu atsiliepime nurodoma, kad tai civilinio ginčo objektas. Civilinių teisinių santykių subjektų teisių pažeidimai sprendžiami civilinio proceso tvarka kreipiantis į teismą, jei nepavyksta ginčo išspręsti kitu būdu. R. A., nesilaikydamas nustatytų teisės aktais imperatyvų, savavališkai apribojo teises tų asmenų, kurie turėjo teisę naudotis servitutiniu keliu.

Vyr. specialistė R. M. naudojasi tarnybiniu mobiliuoju telefonu, kurio numeris nors ir nėra paskelbtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tinklapyje, tačiau naudojamas darbo reikmėm, nagrinėjant asmenų pareiškimus, skundus, bendraujant su interesantais. 2012 m. liepos 31 d. J. Š. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl R. A. veiksmų pagal ATPK 160¹ str. Nagrinėjant pareiškimą J. Š. buvo skambinta iš mobiliojo R. M. telefono, naudojamo darbo reikmėm. 2012 m. rugsėjo 5 d. apelianto atžvilgiu priimtas nutarimas ir jam paskirta nuobauda – įspėjimas. Naujas pažeidimas dėl kliūčių eismui sudarymo įvykdytas praėjus keletui dienų nuo nutarimo priėmimo. Tai, kad pažeidimas buvo užfiksuotas ne darbo dieną, t. y. šeštadienį, pažeidimo fakto nepaneigia, tik įrodo tos pačios rūšies pažeidimo pakartotinumą.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 160¹ str. numatyta atsakomybė už gatvių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimą, važiavimą asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių eismui sudarymą, tarp jų kelio dangos užteršimą, taip pat leistiną svorį viršijančių krovinių vežimą be komunalinio ūkio tarnybų leidimo.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. kovo 26 d. nutarimu R. A. nubaustas pagal ATPK 160¹ str. už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) ant servitutinio kelio (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) skersai prie pat vartų pastatė automobilį „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sudarė kliūtį eismui, dėl ko servitutiniu keliu negalėjo pravažiuoti J. Š..

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. kovo 26 d. nutarimą paliko nepakeistą, konstatuojant, kad R. A. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 160¹ str., įrodyta.

Apygardos teismo nuomone, Vilniaus rajono apylinkės teismo išvada nėra tinkamai pagrįsta.

R. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje neįrodyta, jog jis vairavo ir nurodytoje vietoje pastatė automobilį „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad nėra galimybės nustatyti, ar automobilis stovėjo ant servitutinio kelio, taip pat kad keliu nebuvo įmanoma pravažiuoti. Byloje esančioje nespalvotoje fotonuotraukoje nesimato automobilio valstybinio numerio. Be to, 2012 m. rugsėjo 8 d. buvo ne darbo diena – šeštadienis, į R. M. J. Š. kreipėsi mobiliuoju telefonu, dėl to apeliantui kyla pagrįstų abejonių, ar R. M. apžiūrėjo įvykio vietą kaip Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė, t. y. ar minimą dieną ji dirbo, ar kaip paprasta liudytoja.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykis įvyko savaitgalio metu, šeštadienį (2012 m. rugsėjo 8 d.). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė R. M. į įvykio vietą atvyko tuomet, kai mobiliuoju telefonu iš J. Š. gavo pranešimą apie minėtą įvykį. Iš R. M. surašyto protokolo (b. l. 4 – 5) darytina išvada, kad į įvykio vietą ji atvyko viena.

ATPK 259¹ str. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, <...>, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti pareigūnai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuostatų, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. T3-77, 21 p. įtvirtinta, kad administracijos darbuotojų kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Administracijos darbuotojų pareigybių aprašymai, kuriuos tvirtina direktorius. Nei minėtų pareigybių aprašymų, nei informacijos, ar vyr. specialistė įvykio dieną turėjo įgaliojimus vykdyti jai priskirtas tarnybines pareigas, byloje nėra. Skundą nagrinėjęs apylinkės teismas šios aplinkybės netyrė ir nevertino, kas, apygardos teismo nuomone, galėjo turėti įtakos teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui.

Be to, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai pažymima ir apeliaciniame skunde, byloje esančiose nuotraukose neužfiksuoti automobilio, stovinčio už vartų, valstybiniai numeriai. Iš minėtų nuotraukų taip pat nėra galimybės nustatyti, ar automobilis stovėjo taip, kad keliu nebuvo įmanoma pravažiuoti. Liudytoja R. M. apylinkės teisme patvirtino, kad jokie matavimai atlikti nebuvo, taip pat nenustatytas ir atstumas tarp vartų ir automobilio (b. l. 40). Pagal bylos duomenis automobilis „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei, kurioje dirba apeliantas R. A. (byloje esantis VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas). Pats R. A. byloje apklaustas nebuvo. Nors vyr. specialistė R. M. teisme teigė, kad R. A. neneigė, kad jisai vairavo ir pastatė toje vietoje automobilį (b. l. 39), tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole administracinėn atsakomybėn traukiamas R. A. nurodė, kad nežino, ar automobilis buvo ant servitutinio kelio ir kas jį pastatė (b. l. 5). Viso proceso metu jis savo kaltės nepripažino. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tuo metu sodyboje buvo ne vienas apeliantas. Iš byloje esančio J. Š. pareiškimo, kurį pasirašė ir liudytojai D. Š., S. K., matyti, kad J. Š., atvykęs į įvykio vietą, rado jau pastatytą automobilį, tačiau nematė, kas jį vairavo ir pastatė protokole nurodytoje vietoje. Vien tai, kad R. A. paprastai naudojasi minėtu automobiliui, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad būtent jis automobilį pastatė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje. Pareiškimą rašęs asmuo J. Š., bei įvykio vietoje buvę asmenys D. Š., S. K., kurie galėtų paaiškinti svarbias byloje aplinkybes, teisme neapklausti.

Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą ne tik aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, bet ir juos rinkti, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ATPK 256 str. 3 d., 257 str.). Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad konstatuojant pažeidimą, turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali likti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nepilnai ištyrė visus bylos įrodymus, dėl ko teismo išvados laikytinos abejotinomis ir šioms abejonėms pašalinti turi būti atlikti papildomi teisminio tyrimo veiksmai, todėl teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.