- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-985-623/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius (pran.)
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės B. Č. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties, kuria prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. Č. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2007-09-10 sprendimu iš K. C. G. B. buvo priteista 10000 Lt skola pagal 2005-08-01 paprastąjį vekselį ir 10000 Lt skola pagal 2005-12-01 paprastąjį vekselį. Šio sprendimo vykdymo procese paaiškėjo, kad skolininkas jokio turto neturi. Skolininkas su D. C. 1983-07-09 įregistravo santuoką, o 2007-06-29 sudarė vedybų sutartį, kurioje numatyta, kad pagal savo prievoles sutuoktiniai atsako tik savo asmeniniu turtu, o pagal bendras prievoles ir prievoles, susijusias su šeimos interesais, sutuoktiniai atsako solidariai. Į bylos nagrinėjimą skolininko sutuoktinė įtraukta nebuvo.
Šalies argumentai
Antstolė B. Č. kreipėsi į teismą prašydama išaiškinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-09-10 sprendimo vykdymo tvarką, ar vykdant šį teismo sprendimą galima nukreipti išieškojimą į skolininko K. C. bei jo sutuoktinės D. C. bendrąją jungtinę nuosavybę bei D. C. asmeninę nuosavybę. Antstolė prašymą grindžia CK 3.92 straipsnio 3 dalies prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. 2005 m. kai buvo išduoti vekseliai, K. C. sutuoktinės sutikimo tam nereikėjo. Vykdant vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas sutuoktinis, antstoliui būtina išsiaiškinti, iš kokio turto – bendro ar asmeninio - turi būti vykdomas išieškojimas. Tik nustačius vykdomos prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą galima nustatyti, kas yra civilinės atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi (b.l. 9) pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš antstolės pareiškimo, jai yra neaiški ne sprendimo vykdymo tvarka, bet vykdomos prievolės pobūdis. Prievolės pobūdis yra nustatomas vadovaujantis CK normomis. Šios normos galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir visiems asmenims. Todėl ir antstolis, spręsdamas apie jo vykdomos prievolės pobūdį, turi jomis vadovautis ir atitinkamai priimti sprendimą dėl išieškojimo iš vieno ar abiejų sutuoktinių turto. Ne antstolis, o jo veiksmais nepatenkinti vykdymo procese dalyvaujantys ir jo baigtimi suinteresuoti asmenys turi kreiptis į teismą skųsdami antstolio veiksmus, jeigu jie nesutinka su antstolio išvada dėl prievolės pobūdžio arba kreipdamiesi į teismą dėl prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių ar skolininko asmenine prievole ar prašydami nustatyti skolininko dalį bendrame turte. Aplinkybių ir įstatymais įtvirtintų prezumpcijų konstatavimas nėra teismo kompetencijos dalykas. Teismas nustato ir vertina aplinkybes, konstatuoja ar paneigia prezumpcijas tik nagrinėdamas jo kompetencijai priskirtą reikalavimą. Šio antstolės prašymo esmė yra ne išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, bet konstatuoti 2005 metais K. C. prisiimtų prievolių pobūdį ir nurodyti į kurio asmens turtą turėtų būti nukreiptas išieškojimas. Atsižvelgdamas į tai, kad šie klausimai nesietini su 2007-09-10 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymo tvarka, aiškintina pagal CPK 589 str., teismas pareiškimą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja antstolė B. Č. atskiruoju skundu (b.l. 11-12) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui nurodydama, kad teismai formuoja tokią praktiką, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui būtina pagal prievolės teisinę prigimtį išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto ar iš asmeninio skolininko sutuoktinio turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinio turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto.
Išieškotojas Giedrius Bučinskas prisideda prie atskirojo skundo ir prašo panaikinti 2010-03-03 Trakų rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (b.l. 20).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 16-18) skolininkas K. C. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad Trakų rajono apylinkės teismas, gavęs antstolės pareiškimą, turėjo jį raštu informuoti apie jį ir pasiūlyti pateikti atsiliepimą. Teigia, kad sprendimas, kurio pagrindu vykdymas išieškojimas, yra nepagrįstas. Siekis nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės turtą yra nepagrįstas, kadangi D. C. niekada nėra laidavusi ar garantavusi už skolininką bei už jo vykdomą veiklą, paskolas ar vekselius, be to, 2007-06-29 yra pasirašyta vedybų sutartis.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Šalies argumentai
Nagrinėjamu atveju, vertintina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė antstolės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kai antstolė kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti, ar prievolė pagal Trakų rajono sprendimą 2007-09-10 yra asmeninė skolininko K. C. prievolė ar bendra sutuoktinių prievolė, t.y. pareiškimu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo prašė teismo nustatyti prievolės pobūdį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu priteisė iš K. C. 20 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600 Lt bylinėjimosi išlaidų G. B. (b.l. 3). Šio sprendimo pagrindu 2007-11-07 buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame skolininku nurodytas K. C. (b.l. 4-5). Skolininkas nuo 1983-07-09 sudaręs santuoką su D. C. , kuri į bylos nagrinėjimą įtraukta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, jog prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.-H., N. M. H. v. antstolis D. Š., bylos Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. antstolė N. Š., K. S., B. A. S., bylos Nr.3K-3-81/2010). Kolegija taip pat pažymi, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Dėl nurodytų priežasčių kolegija išaiškina, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Šią nutartį panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Netenkinus atskirojo skundo iš antstolės B. Č. priteistinos 8 Lt 70 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš antstolės B. Č. 8 Lt (aštuonis litus) 70 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.