Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovui V. K., atsakovei M. R., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Domaševičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams M. R., M. R., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Regina Domaševičienė 2013-02-18 teismo posėdyje (66-70 b. l.) paaiškino, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Ieškovas prašo nustatyti tėvystę, bet vis abejoja ekspertizių rezultatais, toks jo elgesys traumuoja vaiką ir pažeidžia vaiko interesus. Pagal ekspertizės išvadą, abejonių dėl ieškovo tėvystės nėra, todėl prašo ieškinį tenkinti.

2013-01-21 teismo posėdžio metu išklausytas nepilnametis atsakovas M. R. (55-57 b. l.) paaiškino, kad žino, jog V. K. yra jo tėvas. Tačiau tėvas M. nepripažįsta. M. norėtų, kad tėvas jį pripažintų ir bendrautų, taip pat, kad gimimo liudijime būtų įrašyta, kas yra jo tėvas. Ieškovas turi M.telefono numerį, bet iniciatyvos nerodo ir vaikui neskambina. Paskutinį kartą M. tėvą matė, kai jie važiavo daryti ekspertizės. Prieš tai jį matė, kai M. buvo 7-8 metai. M. žino, kad kai jam buvo 3 mėnesiai, taip pat buvo atlikta DNR ekspertizė, bet ieškovas vis tiek nepripažino, kad yra M. tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad M. R. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina yra atsakovė M. R., vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta (7 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2012-12-20 ekspertizės akte Nr. ES 445/12(01) nurodyta, kad ieškovas yra M. R. tėvas su 99,999999 procentų tikimybe. Tokia tikimybė nustatyta ekspertams atlikus genų lokusų alelių, paveldėtų vaiko iš atsakovo, dažnumų paskaičiavimus.

Genas - fizinis vienetas, kuris reprodukcijos procese yra perduodamas iš tėvų vaikams ir kuris nulemia pačias įvairiausias organizmo savybes. Genui būdingos kelios alternatyvios savybės, būsenos. Todėl tokie genai vadinami aleniniais. Tiriamo objekto DNR struktūros sutapimas su konkrečių asmenų DNR struktūromis patvirtina ieškovo tėvystę.

Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – VTMT) yra teismo ekspertizės įstaiga. Pagal kompetenciją įgyvendindama valstybės politiką specialių žinių panaudojimo srityje, VTMT atlieka teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimus, kitų fizinių ir juridinių asmenų prašymus, diegia naujus tyrimo metodus ekspertinėje praktikoje, vykdo mokslo tiriamąją ir taikomąją bei metodinę veiklą teismo medicinos srityje.

Pažymėtina, kad 1999-10-06 šalių iniciatyva Valstybinėje teismo medicinos tarnybos DNR laboratorijoje atliktame tėvystės nustatymo tyrime buvo nustatyta, kad yra aukšto laipsnio tikimybė, jog ieškovas yra biologinis M. R. tėvas. Reikšdamas ieškinį, ieškovas šią aplinkybę nuslėpė, duomenis apie tai į bylą pateikė atsakovė. Ieškovas 1999 metų tyrimo duomenimis taip pat nepasitikėjo, tėvystės nepripažino. 2012-12-20 ekspertizės aktu Nr. ES 445/12(01), kuriame nurodyta, kad, ieškovas yra M. R. tėvas su 99,999999 procentų tikimybe, ieškovas taip pat netiki. 2013-02-18 posėdžio metu ieškovas prašė skirti pakartotinę DNR ekspertizę, objektyvių priežasčių, dėl ko abejoja teismo ekspertų išvada, nenurodė. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Ieškovui išaiškintina, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas gali skirti baudą iki 20000 Lt (CPK 95 str.). Teismas prašymą skirti pakartotinę DNR ekspertizę žodine nutartimi atmetė.

Teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomone, kad toks ieškovo elgesys traumuoja vaiką. Vaikui M. R. sprendimo priėmimo metu yra 13 metų. Pirmasis DNR tyrimas šalių iniciatyva atliktas 1999-10-06, kai M. R. buvo trys mėnesiai amžiaus. Ieškovas į teismą dėl tėvystės nustatymo kreipėsi 2012 metais, kai vaikui jau buvo 13 metų ir tik po to, kai atsakovė paprašė vaikui suteikti ieškovo pavardę. Ieškovo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad jis svajojo turėti sūnų ir su juo bendrauti, neatitinka jo realių veiksmų sūnaus M. R. atžvilgiu. Ieškovas 13 metų abejojo tėvyste, teigdamas, kad dėl tokių savo abejonių su vaiku nebendrauja ir jo reguliariai materialiai neremia. Tokia pozicija buvo palanki ieškovui, nes leido vengti vaiko išlaikymo pareigos, o ieškinio dėl tėvystės nustatymo pareiškimas galėjo būti sąlygotas ne vaiko interesais, o ieškovo tikėtasi ekonomine nauda. Trylika metų buvo pakankamai ilgas laikotarpis ieškovui imtis teisinių priemonių išsklaidyti savo abejones ir įtarumą tėvystės klausimu.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Pagal CK 3.141 str. vaiko kilmė iš tėvo savanoriškai gali būti patvirtinta bendru vaiko motinos ir tėvo pareiškimu civilinės metrikacijos įstaigoje. Vaiko kilmės nustatymas teismo sprendimu reiškia priverstinį ne santuokoje gimusio vaiko teisės į tėvą įgyvendinimą. Šiuo atveju vaiko teisė žinoti savo tėvus, būti jų abiejų globojamu, turėti tėvo pavardę nuo gimimo momento buvo pažeista ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl ieškovo netinkamos motyvacijos ir vengimo vykdyti tėvo pareigas. Atsakovas su vaiku per 13 metų susitiko 4-5 kartus, keletą kartų davė pinigų sūnaus išlaikymui, tačiau nesiekė artimų ryšių su vaiku užmezgimo ir tarpusavio santykių tęstinumo. Priešingai – savo elgesiu sukėlė vaikui stresą ir atstūmimo jausmą, tėvystės neįteisino.

2012-12-20 ekspertizės akte Nr. ES 445/12(01) nurodyta, kad 2012-12-20 iš V. K., M. R. ir M. R. paimti kraujo mėginiai, mėginiams suteikti nurodyti numeriai. Aplinkybę, kad iš jo buvo imtas kraujas tyrimui, ieškovas pripažino. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė galėjusi įtakoti teismo medicinos ekspertus ar ekspertai galėjo atlikti tyrimą naudodamiesi senais duomenimis, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės įstatymą teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Ekspertas, prieš įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, prisiekia dėl teisingos ekspertizės atlikimo. Teismo ekspertas atsako už savo padarytos ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą, garantuoja išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą. Už pareigų nevykdymą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą teismo ekspertas, kuriam skiriama atlikti teismo ekspertizę, atsako pagal įstatymus. Ekspertizę atlikusi D. B. yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turi galiojantį teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą. Ekspertizės aktas yra išsamus, atitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizių įstatymo numatytus reikalavimus. Šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, dėl kurių būtų galima abejoti atliktos ekspertizės išvados pagrįstumu.

Įvertinus pateiktų įrodymų visetą, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovas V. K. yra atsakovo M. R. tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Patenkinus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 38 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 38 Lt (trisdešimt aštuonis Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.