Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo atsakovui D. V., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. V. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta, šaukimą įteikiant viešo paskelbimo būdu.

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad V. J. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje Skyrius nėra gavęs. V. J. ir D. V. turi vieną nepilnametę dukrą A. V., gimusią (duomenys neskelbtini) Ieškovė su nepilnamete dukra ir tėvais gyvena 5 kambarių name, adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvui E. J. Namas su daliniais patogumais, namuose pakankamai švaru ir tvarkinga. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. A. V. nuomonę su kuo norėtų gyventi nėra tikslinga nustatyti, nes dėl amžiaus negeba jos išreikšti. Ieškovės teigimu, su D. V. negyvena kartu nuo praeitų metų vasaros. Nuo to laiko vaiko tėtis su V. J. nebendrauja, o per tą laiką vaiką aplankė tris kartus. Atsakovas niekada nesirūpino vaiku, savo noru pastovaus išlaikymo neteikė. Tėvas vaiko nepasveikina švenčių ar gimtadienio progomis, nors buvo pažadėjęs. V. J. teigė, kad labai prašant yra nupirkęs vaikui smulkių daiktų, tačiau rūbų, avalynės ar kitų vaikui būtinų prekių nėra pirkęs. A. V. auga namuose. Vaiko motina rugsėjo mėnesį planuoja, kad mergaitė lankytų priešmokyklinio ugdymo įstaigą Lukšiuose. Specialiųjų poreikių vaikas neturi, tačiau poreikiai padidės, kai vaikas lankys priešmokyklinio ugdymo įstaigą, nes reikės rūbų, avalynės ir mokėti už paslaugas priešmokyklinio ugdymo įstaigoje. Skyriaus duomenimis, V. J. šiuo metu niekur nedirba, augina vaiką namuose. Jos pajamos yra 304,44 Eur, gruodį 162,45 Eur ir sausį 214,32 Eur. Ieškovės teigimu, jos pajamos yra mažos, todėl prie vaiko išlaikymo prisideda tėvai. Skyrius pateikti duomenų apie D. V. negali, kadangi jis gyvena kitoje savivaldybėje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad abu tėvai turi pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu; Skyriuje nesant duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą, priešingą nepilnamečio vaiko interesams, manytina, kad A. V. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina V. J. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Taip pat atsižvelgiant į tėvų pareigą išlaikyti savo vaiką iki pilnametystės, šiuo atveju priteistinas iš tėvo vaikui išlaikymas. Dėl išlaikymo dydžio spręstina vaiko naudai, proporcingai vertinant vaiko poreikius bei tėvo turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo

Teismas, vadovaudamasis ieškovės, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimais, kad nepilnametis vaikas A. V. nuo pat gimimo gyveno kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, augti ir vystytis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė byloje atsiliepimo bei nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su tėvu, teismas sprendžia, jog nepilnametės A. V. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove V. J., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti nepilnametei A. V. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi. „Sodros“ duomenimis atsakovas niekur nedirba, ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna vaiko priežiūros išmokas.

Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ar skiriasi nežymiai ir yra pakankama užtikrinti vaikui bent minimalius būtinuosius poreikius. Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę, amžių, gaunamas pajamas, teismas konstatuoja, jog nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo suma, kuri atitinka tėvų turtinę padėtį yra 300 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe.

Taigi, teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį ir yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko A. V. poreikius, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2018 m. vasario 12 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė V. J..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Šiuo atveju pareiga įrodyti išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimą tenka atsakovui. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 (trejus) metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę), pareigos išlaikyti savo nepilnamečio dukros A. V. nevykdė nuo pat jos gimimo, todėl išlaikymo įsiskolinimas nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. sausio 19 d. Ieškinio pateikimo metu ir teismo posėdyje ieškovė reikalavo vaiko išlaikymo įsiskolinimo po 150 Eur kas mėnesį. Tokia suma laikytina pagrįsta, todėl atitinkamai išlaikymo įsiskolinimas už 14 mėnesių sudaro 2100 Eur (14 mėn. x 150 Eur), todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo bendravimo su jo nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina, šalys santuokos sudarę nebuvo, bendravimo tvarka su vaiku nenustatyta. Kadangi byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos nekilo, atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko ir nuomonės dėl bendravimo tvarkos nepareiškė, nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendraus šalių susitarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-3699-15109, kurio pagrindu ieškovei V. J. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-3449, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. J. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 180,71 Eur advokato užmokestis. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina – 180,71 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas.

Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina – 41 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (12 mėn. x 150 Eur = 1800 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 41 Eur) ir 47 Eur žyminis mokestis už reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti (2100 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 47 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista. Kadangi šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, ši suma priteistina iš atsakovo. Taigi, viso iš atsakovo priteistina 88 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,54 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 3,54 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387- 389 straipsniu, 392 straipsniu, 394-399 straipsniais, CK 3.146-3.148 straipsniais, 3.149-3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2018 m. vasario 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

I. V. Jakštytę, asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti dukros A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra A. V., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraus šalių susitarimu.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180,71 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų septyniasdešimt vieną centą už advokato teisinės pagalbos teikimą ieškovei. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos:

UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 3,54 Eur (tris eurus penkiasdešimt keturis centus) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodytos aukščiau) nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.