Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

civilinio ieškovo atstovams S. B., O. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. pasikėsino įvykdyti vagystę, t.y. 2013-08-23 apie 5:37 val. (duomenys neskelbtini), atsukęs transformatoriaus TM 30/10 kVA, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), 10/0,4 kV KT Pš-113 „Titoniai“ alyvos išleidimo varžtą, pasikėsino pavogti 172 kg transformatorinės alyvos 667,36 Lt. vertės, tačiau vagystės nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikus signalizacijai, atvažiavus AB „LESTO“ operatyviniams darbuotojams jis iš nusikaltimo vietos pabėgo.

Be to, jis neturėdamas leidimo, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, įgijo didelį kiekį - 51 vienetą šovinių, o būtent: vieną šovinį, kuris yra šaudmuo, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, 7,62x39 mm kalibro, skirtas įvairiems graižtviniams A, B, C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 50 šovinių, kurie yra šaudmenys, pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo, medžiokliniai šoviniai, skirti įvairiems 12 kalibro, B, C kategorijų lygiavamzdžiais medžiokliniams šautuvams, kuriuos neturėdamas leidimo neteisėtai laikė savo motinai S. P. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2013-08-23 15 val., kol policijos pareigūnai atlikdami kratą, šiuos šaudmenis rado ir paėmė.

Iš 2014-02-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados Nr. 11-3225 (13) matyti, kad tyrimui pateiktuose bakeliuose esantis skystis yra transformatorinė alyva (1 t., 44-45 b.l.).

Iš 2013-09-13 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. 40-25-ISI-889 matyti, kad pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinis, „C“ kategorijos dujinis-garsinis netinkamas šaudyti šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais. Iš 61 tirti pateikto šovinio, 5 tyrimui pateikti šoviniai yra 7,62X51 kalibro šaudmenys, iš kurių 4 tinkami šaudyti, 1 netinkamas. 2 tyrimui pateikti šoviniai yra 7,62X39 kalibro šaudmenys, iš kurių 1 tinkamas šaudyti, 1 netinkamas. 1 tyrimui pateiktas šovinys yra 7,62X53 kalibro šaudmuo. 2 tyrimui pateikti imitaciniai šoviniai yra 7,62X51 kalibro šaudmenys. 50 tyrimui pateiktų šovinių yra 12 kalibro šaudmenys. 1 tyrimui pateiktas šovinys yra 12 kalibro medžioklinio šovinio sudėtinės dalys. Tyrimo metu 60 šovinių sunaudota (1 t., 106-111 b.l.).

Iš 2013-11-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-1208 matyti, kad 21 tyrimui pateiktas šovinys yra 16 kalibro, tinkami šaudymui šaudmenys, medžiokliniai šoviniai, skirti įvairiems 16 kalibro B,C kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Jie tyrimo metu sunaudoti (1 t., 128-129 b.l.).

Iš VRM Licenzijuojamos veiklos posistemyje esančių duomenų ir Telšių AVPK licenzijavimo poskyrio raštų matyti, kad V. P. yra išduotas leidimas medžioklei įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus: lygiavamzdį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), modelis 27 EM 1C, graižtvinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šovinius: 16x70 kalibro ir .308 Winchester (7,62X51) (1 t., 138-139, 143-144 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros, kuri buvo atlikta 2013 m. rugpjūčio 23 d. nuo 7.15 val. iki 7.35 val., metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prie transformatorinės KTPŠ-113. Prie transformatorinės žolėje yra padėti 7 plastikiniai indai, iš kurių 3 yra tušti, o 4 yra rudos spalvos riebus skystis: 2 talpose yra po 30 litrų šio skysčio, o kitose 2 talpose – po 20 litrų šio skysčio, o šalia žolėje guli skaidri žarna, kurios ilgis apie 3,2 m. Apžiūrint transformatorių taip pat nustatyta, kad ant transformatorinės stulpo padėtas bako išleidimo varžtas, o iš transformatoriaus aušinimo bako laša, galimai, aušinimo alyva (1 t., 27-33 b. l.). Teismas vertindamas šios apžiūros metu užfiksuotus rezultatus, juos lygina su įtariamojo V. P. 2014 m. rugpjūčio 23 d. metu užfiksuotais jo parodymais bei pripažįsta, jog šios apklausos metu užfiksuoti duomenys visiškai atitinka įvykio vietos apžiūrai, nes V. P. parodė, kad jis įvykio vietoje sugalvojęs prisileisti alyvos iš transformatorinės, pasiėmė iš automobilio ten turėtus 7 vnt. plastikinių bakelių, iš kurių 5 buvo mažesni, o 2 didesni- maždaug 25-30 ltr. talpos bei apie 2 m. ilgio plastikinę žarną. Šiuos daiktus nusinešė prie transformatorinės ir iš automobilio paimtomis replėmis atsukęs transformatorinės pačioje buvusį varžtą, užmovęs žarną ant angos, leido alyvą į talpas. Tikrai prisimena, kad prileido dvi didesnes talpas, tačiau negali tiksliai nurodyti ar dar prileido ir į mažesnes talpas- lyg tai dvi prileido. Tuo metu pastebėjo už 100-200 m. važiuojantį automobilį, išsigando, mėgino užsukti varžtą, kurį buvo padėjęs ant betono stulpo, tačiau ar užsuko nepamena ir sėdęs į automobilį nuvažiavo, visus daiktus palikęs vietoje. Taigi tiek kaltinamojo V. P. nurodytos 7 plastikinės talpos, tiek plastikinė žarna, visiškai atitinka įvykio metu užfiksuotus duomenis. Netgi įvykio vietoje rasto transformatorinės talpos užsukimo varžto buvimo vietą atitinka įtariamojo metu užfiksuotus parodymus. Teisiamojo teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo klausimą, kaltinamasis V. P. nurodė, kad įtariamojo apklausos metu užfiksuotus jo parodymus jis davė, nes buvo nemiegojęs, pavargęs, jam buvo daromas spaudimas, nebuvo užtikrinta jo gynyba, protokolo jis negalėjo perskaityti, nes neturėjo akinių, taip pat iš dalies šioje apklausoje nurodytą bakelių skaičių, plastikinę žarną ir kita jis paminėjo, nes buvo nuėjęs iki transformatorinės ir matė, kas ten yra. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis pats nepageidavo, kad jo, kaip įtariamojo, apklausoje dalyvautų gynėjas (2 t., 46 b. l.), įtariamojo apklausos metu protokole atžymėta, kad įtariamajam jo tekstas buvo perskaitytas (2 t., 48 b. l.). Teismas vertindamas įvykio laiką – žinutė apie alyvos dingimą dispečerinėje yra gauta 5.40 val. (1 t., 24 b.l.), o iš liudytojų B. L. ir S. K. parodymų matyti, kad pranešimas apie alyvos lygio sumažėjimą siunčiamas ne iš karto, o tik alyvos lygiui nukritus iki tam tikro lygio, taip pat žinutės išsiuntimas priklauso nuo mobilaus ryšio operatoriaus ir telefoninio tinklo apkrovimo, tačiau ji išsiunčiama praėjus 1-2 min. nuo alyvos nutekėjimo pradžios, konstatuoja, kad realiai išleidinėti alyvą buvo pradėta anksčiau, t.y. dar neesant pakankamam matomumui, kaltinamasis nurodė įvykio vietoje buvęs itin trumpą laiką, t.y. kol paslydo ir nugriuvo, todėl kaltinamojo galimybė įvykio vietoje vizualiai užfiksuoti jo įtariamojo apklausoje detaliai nurodytus duomenis, yra labai abejotina, nes, kaip jau buvo minėta, ten jis buvo labai trumpai, esant nepakankamam matomumui.

Teismas vertindamas kaltinamojo parodymus, kad prie transformatorinės jis nuėjo, kai netoliese nuo jos pamatė stovint kažkokį automobilį, kuris vėliau nuvažiavo, konstatuoja, jog jie neatitinka byloje esančių liudytojų A. V. ir R. D. parodymų, kad jie jokio kito automobilio įvykio vietoje nematė, o pastebėjo tik kaltinamojo vairuojamą automobilį, kurį ėmė sekti. Tai atitiktų ir įvykių registracijos žurnalo įrašus, iš kurių matyti, kad dispečeris 05.41 val. davė R. D. nurodymą atlikti transformatorinės apžiūrą, o jau 5.45 val. iš jo dispečeris gavo pranešimą apie vagystę ir persekiojamą automobilį – baltą autobusiuką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat patvirtinama ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados duomenims, kad ant tyrimui pateiktų V. P. marškinėlių ir kelnių yra transformatorių alyvos pėdsakų (2 t., 160-161 b.l.) bei paneigia kaltinamojo aiškinimą, kad rūbus jis galėjo susitepti kai nugriuvo įvykio vietoje, nes pagal jo parodymus iki pat transformatorinės jis nebuvo priėjęs, o alyvos, toje vietoje kur jis nugriuvo, buvo prilaistyta toliau nuo jos. Tuo tarpu jau minėtos įvykio vietos apžiūros metu neužfiksuota, kad toliau nuo transformatorinės būtų rastos alyvos dėmės.

Teismo nuomone, kaltinamojo V. P. išsakyta nuomonė, kad transformatorinė alyva, priešingai nei jis nurodė savo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, negali būti panaudota kaip kuras jo automobiliui, nes automobilio kuras yra benzinas ir dujos, jo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nešalina ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems kaltinamąjį kaltinantiems įrodymams, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymu naudojosi tik vienu automobiliu.

Vertindamas bylos duomenimis, teismas mano, kad nustatyta, jog V. P. nusikalstama veika buvo pasikėsinta padaryti ne 2013-08-22, kaip nurodyta kaltinime pagal kurį kaltinamasis perduotas teismui, o 2013-08-23 ir tai patvirtinama duomenimis iš įvykių suvestinės (1 t., 8 b. l.), duomenimis iš policijos bazės (1 t., 10-14 b. l.), byloje apklaustų liudytojų parodymais, todėl ši nusikalstamos veikos padarymo data patikslintina, nurodant, kad įvykis buvo 2013-08-23.

Šių byloje esančių ir teisiamojo teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, nes aukščiau nurodyti ir analizuoti bylos duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamasis 2013-08-23 apie 5.37 val. įvykio vietoje atsukdamas transformatorinės alyvos išleidimo varžtą, pasikėsino pavogti 172 kg transformatorinės alyvos 667,37 Lt vertės, kas patvirtinama byloje esančiu raštu (1 t., 17 b. l.), tačiau vagystės nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikus signalizacijai ir atvažiavus AB „LESTO“ operatyviniams darbuotojams, jis iš nusikaltimo vietos pabėgo.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį

BK 253 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimas, gabenimas ir laikymas – tai jų suradimas, kitoks įgijimas (pvz., pirkimas-pardavimas, mainymas ar pan.), perkėlimas iš vienos vietos į kitą, gabenimas (pernešimas, vežimas automobiliu ar pan.), jų laikymas be leidimo namuose, darbovietėje, lauke ir kitose vietose. Veikos kvalifikavimui pagal BK 253 straipsnio 2 dalį neturi jokios reikšmės, kokį atstumą kaltininkas gabeno ar kokį laiko tarpą tokius šaudmenis laikė.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. kratos metu S. P. priklausančiame name (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta: iš name buvusio seifo – šautuvas MP-27M, 16 kalibro Nr. (duomenys neskelbtini), šio ginklo pasas, metalinė parako dėžutė, gyvenamojo namo svetainėje iš po sofos lovos – parako dėžutė „POROX BAPC“ 400 g., 1 vnt. optinis taikiklis juodos spalvos „BSA CLASSIC“, šovinių16 kalibro 21 vnt., šoviniai 12 kalibro 51 vnt. (iš jų 50 yra supakuoti po 10 vnt. dėžutėse), šoviniai 6 vnt. Gyvenamojo namo palėpėje rasta ir paimta: metalinės dėžutės su paraku 5 vnt., popierinė dėžutė su paraku 1 vnt., šovinys 1 vnt. Taigi galima konstatuoti, jog kratos metu daiktai buvo rasti trijose skirtingose vietose – seife, po sofa lova ir namo palėpėje. Nei dėl vieno iš paimtų daiktų, išskyrus lygiavamzdį šautuvą, kuriam kaltinamajam V. P., kaip matyti iš pateiktos Telšių apskrities VPK informacijos (1 t., 143-144 b. l.), yra išduotas leidimas, jis kaltės nepripažino bei nurodė, kad visi rasti kiti daiktai – optinis taikiklis, medžiokliniai šoviniai 21 kalibro ir parakas, priklauso ne jam, o jo mirusiam tėvui A. P.. Jis taip pat nurodė, kad visus rastus po tėvo mirties šovinius ir paraką išdalino kitiems medžiotojams, o apie kratos metu rastus– nieko nežinojo. Teismo nuomone, tokie kaltinamojo aiškinimai prieštarauja kitai bylos medžiagai, nes, kaip matyti iš Telšių apskrities VPK pateiktos medžiagos (1 t., 152-163 b. l.), A. P. mirė 2003 m. balandžio 22 d. iki mirties jis buvo medžiotojas ir turėjo lygiavamzdį šautuvą TOZ-34R 12x70 kalibro Nr. (duomenys neskelbtini). Po jo mirties šis šautuvas buvo parduotas bei nuo 2004 m. gruodžio 24 d. užregistruotas kito asmens vardu. Taigi nuo kaltinamojo V. P. tėvo mirties iki atliktos kratos praėjo daugiau nei 10 m., todėl, teismo nuomone, neįtikėtinai atrodo kaltinamojo aiškinimas, kad jam apie kambaryje po sofa lova laikomus šovinius nieko nebuvo žinoma, tuo labiau, kad kartu su 21 kalibro šoviniais buvo laikomi ir 16 kalibro, t.y. kaltinamojo turimam lygiavamzdžiui šautuvui tinkami šoviniai. Tai, kad kaltinamajam buvo žinoma apie šiuos šovinius patvirtina ir liudytojos S. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai ji paaiškino, jog sofos patalynės dėžėje laikyti šoviniai, parakas ir optinis taikiklis, priklauso jos sūnui V. P. nes ji matydavo, kaip sūnus ten pasideda ar pasiima šovinius ir paraką, o dėl palėpėje rastų parako ir šovinio ji paaiškino, kad niekada nėra mačiusi, kad sūnus iš ten imtų paraką, todėl mano, kad jis gali priklausyti jos mirusiam vyrui, kuris, gyvas būdamas, šovinius ir paraką laikydavo įvairiose namo vietose. Teismas vertindamas šiuos liudytojos parodymus jų patikimumo prasme, atsižvelgia ir įvertina, tai, kad liudytoja yra garbaus amžiaus, šiuo metu, kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų, serga, dėl ko teismas jos negalėjo apklausti teisiamojo teismo posėdžio metu, todėl jos parodymus pagarsino remdamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaip asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali atvykti ir duoti parodymų. Tačiau teismas taip pat vertindamas šiuos parodymus atsižvelgia į tai, kad minėta liudytoja skirtingu laiku buvo apklausta du kartus ir davė nuoseklius, vienus kitus atitinkančius bei patikslinančius parodymus, kas rodo, kad gali nuosekliai mąstyti bei vertinti situaciją, tai, beje patvirtina ir teisme apklausto liudytojo E. A. parodymai, kad jis prieš apklausą liudytojai išaiškino, kad ji, kaip įtariamojo motina, gali neduoti parodymų prieš sūnų, tačiau ji sutiko duoti parodymus, viską kas užfiksuota apklausos protokoluose, papasakojo pati, tik jam susidarė įspūdis, kad liudytoja nemano, jog jos sūnus padarė kokią tai nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, teismas šios liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu vertina kaip patikimus, papildančius kitus byloje esančius įrodymus, o kaltinamojo V. P. iškeltą versiją, jog po sofa lova rasti daiktai priklausė jo mirusiam tėvui, taip pat netiesiogiai paneigiama ir paties kaltinamojo bei liudytojos S. P. parodymais, kad tuo metu kai sūnus pasilikdavo pas ją nakvoti, jis miegodavo būtent toje lovoje, kur ir buvo rasti šoviniai, todėl akivaizdu klojant lovą, jis negalėjo nematyti sudėtų šovinių.

Vienok teismas vertindamas minėtus įrodymus konstatuoja, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad S. P. priklausančio namo palėpėje rastas parakas šovinys ir parakas galėjo priklausyti kaltinamajam, todėl šioje dalyje, dėl 5 vnt. parako dėžučių ir vieno šovinio, rastų palėpėje, jis išteisintinas, nes nusikalstama veika pagal BK 253 straipsnį gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, o šiuo atveju nenustačius, kad kaltinamasis V. P. iš viso žinojo apie namo palėpėje laikomą paraką, šioje kaltinimo dalyje dėl parako laikymo namo palėpėje jis išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas vertindamas kaltinamajam pareikštą kaltinimą dėl parako laikymo, kiek tai liečia seife ir po sofa lova rastą paraką, atkreipia dėmesį, jog pagal suformuluotą kaltinimą aiškiai negalima atriboti kokį kiekį parako kaltinamasis laikė būtent šiose vietose, tačiau pagal jau minėtą kratos protokolą ir specialisto išvadą (1 t., 118-120 b. l.), sprendžia, jog buvo rasta viena parako dėžutė „POROCH SOKOL“ ir viena „POROCH BARS“ (1 t., 130 b. l.). Kratos protokole yra nurodyta jog dėžutės „POROCH BARS“ svoris yra 400 g. (1 t., 98-99 b. l.), tačiau iš jau minėtos specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad dvejose skirtingose dėžutėse su užrašu „POROCH BARS“ rasta atitinkamai po 262,4 g. ir 274, 4 g. birios medžiagos, o 5 dėžutėse su užrašais „POROCH SOKOL“ rasta atitinkamai 415,1 g., 289,2 g., 288,3 g. , 291,8 g. ir 295,5 g. medžiagos (1 t., 119 -120 b. l.). Taigi vertinant tai, kad netgi imant didžiausius kiekius parako, rasto šiose dviejų skirtingų rūšių parako dėžutėse bendras rasto kaltinamajam priklausančio parako kiekis neviršija 689,5 g., o pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos, priimtos 2011 m. kovo 1 d. ir galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu, 22 straipsnio 7 punktą „Ginklų savininkai ir valdytojai savo reikmėms šaudmenis gali gaminti patys. Asmenys teisėtai turintys lygiavamzdžius ir graižtvinius ginklus, gali įsigyti ir laikyti kapsulių ir iki 1 kg parako“, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra BK straipsnyje numatyto nusikalstamos veikos objekto, t.y. asmuo nedisponuoja didesniu nei įstatymo leidžiama parako kiekiu, todėl šioje kaltinimo dalyje dėl parako laikymo, jis išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus konstatuoja, kad V. P. pareikštas kaltinimas dėl neteisėto 50 vnt. 12 kalibro medžioklinių šovinių įgijimo ir laikymo yra pagrįstas, nes bylos tyrimo metu nenustatyta, kad jam būtų išduotas leidimas turėti ir naudoti tokio kalibro lygiavamzdžius medžioklinius ginklus, todėl jis neturėjo teisės įgyti ir laikyti tokius šaudmenis. Taip pat pagrįstai jis patrauktas atsakomybėn ir dėl vieno 7.62x39 mm kalibro šovinio, kuris buvo rastas toje pačioje vietoje ir specialisto tyrimo metu pripažintas šaudmeniu, tinkamu šaudymui, nes tokio tipo šovinių kaltinamasis taip pat neturėjo teisės įgyti ir laikyti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog kaltinimas, kad kaltinamasis V. P. įgijo ir laikė 51 vnt. šovinių, kurie yra šaudmenys tinkami šaudymui pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas tinkamai, nes toks kiekis šovinių pagal susiklosčiusią teismų praktiką kvalifikuojamas kaip didelis kiekis.

Dėl bausmių

Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį kaltinamajam V. P. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Skiriant kaltinamajam V. P. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis pasikėsino (BK 22 straipsnio 1 dalis) padaryti vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus. Vertindamas kaltinamojo V. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atkreipia dėmesį į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei įvertina tai, kad nesunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir yra nebaigtas (BK 22 straipsnio 1 dalis), o vertindamas sunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių, nepadarė turtinės žalos, kad šaudmenys, kuriais neteisėtai disponavo kaltinamasis, nebuvo panaudoti nusikalstamiems ar kitokiems neteisėtiems tikslams įgyvendinti, ir byloje nėra duomenų apie tokius kaltinamojo ketinimus, kaltinamasis pats yra medžiotojas ir turi leidimą legaliai įgyti ir turėti kitokio kalibro šaudmenis. Teismo nuomone, V. P. padaryto nusikaltimo aplinkybės rodo, kad jo pavojingumas yra mažesnis, negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pagal BK 253 straipsnio 2 dalį pavojingumas.

Be to, atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į V. P. asmenybę – jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, jam nustatytas 65 procentų netektas darbingumo lygis, palankiai charakterizuojamas, neįrašytas į VŠĮ „Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centro“ įskaitą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad įstatymo sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės (BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytas tik laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų) paskyrimas kaltinamajam V. P. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl pagal BK 253 straipsnio 2 dalį skiriant bausmę kaltinamajam, teismo įsitikinimu, yra pagrindas vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

Teismas pažymi, kad taikyti V. P. BK 62 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų aplinkybių.

Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie šaudmenų panaudojimą nusikalstamiems tikslams ar jų realizavimą, kaltinamasis yra medžiotojas, turi teisę įgyti ir laikyti kitokio kalibro šaudmenis, jam yra žinomi saugaus elgesio su šaudmenimis ir jų saugojimo reikalavimai. Šios bylos aplinkybės nepašalina V. P. padarytų veikų pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau jos, teismo nuomone, laikytinos išimtinėmis bei yra pagrindu švelninti kaltinamojo atsakomybę ir suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo V. P. atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam kitą bausmės rūšį nei BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas minimalus laisvės atėmimas. Tokia tinkama bausmės rūšimi, kuri proporcingai nubaustų kaltinamąjį ir nesuvaržytų jo teisių ir laisvių daugiau nei to reikalauja visuomenės interesai, teismas laiko laisvės apribojimo bausmę.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat yra numatytos alternatyvios už šią nusikalstamą veiką skirtinos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, įvertinus aukščiau išdėstytas kaltinamąjį V. P. charakterizuojančias bei jo asmenybę apibrėžiančias aplinkybes, sprendžia, kad jam už šią nusikalstamą veiką taip pat skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas AB „LESTO“ civilinis ieškinys 7144,71 Lt sumai (1 t., 16-21 b. l.), kuriame nurodyta, jog jį sudaro 667,36 Lt transformatorinės alyvos vertė ir 6477,35 Lt atstatymo darbų vertė. Šį civilinį ieškinio civilinio ieškovo atstovai palaikė ir teisiamojo teismo posėdžio metu.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ((toliau – BPK) 109 straipsnis). Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismo nuomone, šioje byloje pateiktas civilinio ieškovo AB „LESTO“ civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas teismui pateiktais rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitos faktūros kopija (1 t., 18 b. l.), atliktų darbų akto kopija (1t., 19 b. l.), o teismui pripažinus kaltinamąjį V. P. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, pagrindžiamas faktas, kad tarp kaltinamojo padarytos neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl patirtą žalą turi atlyginti kaltinamasis V. P.. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis privalo atlyginti ne tik tiesiogiai dėl jo veikos atsiradusią žalą – iš transformatoriaus išleistos alyvos vertę, tačiau ir jo nusikalstamos veikos pasėkoje atsiradusių pasekmių pašalinimo išlaidas, tai yra žalą atsiradusią dėl darbų atliktų atstatant transformatorinės darbą.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – paimti iš įvykio vietos transformatoriaus alyvos talpos išleidimo varžtas, 3,2 m. ilgio skaidri žarna, 7 plastikiniai bakeliai su transformatorine alyva, 4 buteliai pažymėti numeriais nuo 1 iki 4 su transformatorine alyva, pakete Nr. 12-377, sudėtas parakas, kuris paimtas 2013 m. rugpjūčio 23 d. kratos metu S. P. priklausančiame name (duomenys neskelbtini), perduoti ir saugomi Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; V. P. pateikti rūbai – marškinėliai ilgomis rankovėmis, mėlynos spalvos medžiaginės kelnės, mėlynos spalvos sportinės kelnės, pilkos spalvos iki kelių kojinės, mėlynos spalvos frotinės kojinės bei dujinis-garsinis pistoletas SUPER-P9 mm ir vienas jam skirtas 9 mm kalibro šovinys, saugomi Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. P.. Iš kaltinamojo V. P. taip pat yra paimti jo legaliai laikyti šaunamieji ginklai ir šaudmenys: graižtvinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) su dėklu, lygiavamzdis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), 20 vnt. šovinių, skirtų šaudyti iš graižtvinio šautuvo, kurie 2013-09-25 aktu perduoti saugojimui į Telšių apskrities VPK. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. numato galimybę asmenims, pripažintiems kaltais padarius nusikalstamas veikas už atitinkamus baudžiamojo kodekso straipsnius panaikinti leidimus nešioti ir laikyti ginklus, iš kaltinamojo V. P. paimti ginklai iki įsiteisės teismo nuosprendis ir bus priimtas kompetentingo organo sprendimas dėl leidimų galiojimo pagrįstumo, paliktini saugoti Telšių apskrities VPK.

Dėl proceso išlaidų

Kaltinamajame akte kaip proceso išlaidos yra nurodytos specialistų atliktų tyrimų išlaidos: 652,85 Lt. (1 t., 43 b.l.), 287,86 Lt. (1 t., 71 b.l.), 403,00 Lt. (1 t., 105 b.l.), 441,70 Lt. (1 t., 117 b.l.), 172,72 Lt. (1 t., 127 b.l.), 172,72 Lt. (1 t., 131 b.l.), 172,72 Lt. (1 t., 135 b.l.). Teismo nuomone, šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis nėra pagrindo, nes BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Nagrinėjamu atveju specialistų tyrimai jiems buvo paskirti kaip Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro, kitų ekspertinių įstaigų darbuotojams, todėl pripažįstama, kad tyrimai atlikti vykdant tarnybines pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 str., 307 str.,

nusprendžia:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieniems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką V. P. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 25 d. (dvi paras), prilyginant jas keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Civilinį ieškinį tenkinti ir iš V. P. priteisti AB „LESTO“ 7144,71 Lt (2069,25 eurus) turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paimtus iš įvykio vietos transformatoriaus alyvos talpos išleidimo varžtą, 3,2 m. ilgio skaidrią žarną, 7 plastikinius bakelius su transformatorine alyva, 4 butelius pažymėtus numeriais nuo 1 iki 4 su transformatorine alyva, pakete Nr. 12-377, sudėtą paraką, paimtą 2013 m. rugpjūčio 23 d. kratos metu S. P. priklausančiame name (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. V. P. pateiktus rūbus – marškinėlius ilgomis rankovėmis, mėlynos spalvos medžiagines kelnes, mėlynos spalvos sportines kelnes, pilkos spalvos iki kelių kojines, mėlynos spalvos frotines kojines bei dujinį-garsinį pistoletą SUPER-P9 mm ir vieną jam skirtą 9 mm kalibro šovinį, saugomus Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. P.. Iš kaltinamojo V. P. paimtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: graižtvinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) su dėklu, lygiavamzdį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), 20 vnt. šovinių, skirtų šaudyti iš graižtvinio šautuvo, 2013-09-25 aktu perduotus saugojimui į Telšių apskrities VPK, palikti ten saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kol bus nustatyta tvarka išspręstas V. P. leidimo ginklams laikyti ir nešioti galiojimo klausimas.

Specialistų atliktų tyrimų išlaidų bendrai 2303,57 Lt sumai nepripažinti proceso išlaidomis ir jų iš V. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.