Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-04-30 · Civilinė byla Nr. e2-277-652/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-30Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
e2-277-652/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04800-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB ,,Atomeksim“
Atsakovas
UAB ,,Minvilda“
Trečiasis asmuo
UAB ,,Promexport“, RAB GĮ ,,Želdorsnab“
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-277-652/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04800-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 42.9. (S) 44.2. 44.6. 61. 91.2 99.5. 116.1.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovės UAB ,,Atomeksim“ atstovui J. T., atsakovės UAB ,,Minvilda“ atstovams M. P. ir V. K., nedalyvaujant tretiesiems asmenims UAB ,,Promexport“, RAB GĮ ,,Želdorsnab“, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Atomeksim“ ieškinį atsakovei UAB ,,Minvilda“, tretiesiems asmenims UAB ,,Promexport“, RAB GĮ ,,Želdorsnab“ dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB ,,Atomeksim“ patikslintame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Minvilda“ 55640 Lt (16114,46 Eur) nuostolių už prarastą krovinį, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ieškovė su atsakove 2013-02-22 sudarė sutartį-užsakymą Nr. ATE-13.006, kuriuo atsakovė atlygintinai įsipareigojo parvežti krovinį iš Rusijos Federacijos į Lietuvą. Paaiškino, kad sutartyje-užsakyme buvo nurodytas tik krovinio svoris 3500 kg. Nurodė, kad vežėjas parvežė mažesnio svorio krovinį, dėl ko nebuvo atvežtos 42 poros guolių, kad dėl to ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos įvertina 16114 eurų. Taip pat prašo priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pervežimo santykiams taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija, kurios 17 straipsnio 4 dalis nustato, kad vežėjas yra atsakingas už krovinio praradimą. Mano, kad vežėjas turėjo patikrinti krovinį, jį pakraunant, o neturėdamas galimybės to padaryti, turėjo informuoti savo viršininką ir apie tai pažymėti krovinio važtaraštyje. Nurodė, kad vežėjo atsakomybė buvo numatyta ir 2013-02-22 sutartyje-užsakyme.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sudarytoje tarp šalių sutartyje-užsakyme nebuvo nurodytas krovinio kiekis, krovinio vietos, įpakavimo būdas ir pan., kas yra numatyta Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje, kad tik krovinio svorio nurodymas atėmė galimybę iš vežėjo patikrinti krovinį. Nurodė, kad krovinio pakrovimas vyko nedalyvaujant tiekėjui UAB ,,Promexport“, su kuriuo ieškovė buvo sudariusi tiekimo sutartį, t. y. krovinį pakrovė trečiasis asmuo RAB GĮ ,,Želdorsnab“. Paaiškino, kad pakrovus krovinį, vairuotojui buvo išduotas krovinio lydraštis, kad vežėjas galėtų teisėtai vežti krovinį iki muitinės. Nurodė, kad lydraštyje buvo nurodytas krovinio gavėjas ir mokėtojas UAB ,,Promexport“, o tiekėjas - RAB GĮ ,,Želdorsnab“, taip pat nurodytas guolių porų skaičius. Pabrėžė, kad, vežėjas, žinodamas tik krovinio svorį, negalėjo patikrinti guolių skaičiaus. Nurodė, kad tik išmuitinus prekes, tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje buvo nurodytas 2740 kg svoris bei reikalingas guolių skaičius. Paaiškino, kad išvažiavus iš RAB GĮ ,,Želdorsnab“ teritorijos, su vairuotoju susisiekė asmuo, kuris, kaip suprato vairuotojas, buvo iš UAB ,,Promexport“, ir liepė privažiuoti prie muitinės, bet neįvažiuoti į jos teritoriją, po kiek laiko buvo įteikti dokumentais, kaip minėta, tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis bei krovinio deklaracija. Pabrėžė, kad vairuotojas neturėjo jokių galimybių patikrinti krovinį, be to, nežinodamas prekių skaičiaus ir žinodamas tik svorį, neturėjo ir pagrindo suabejoti. Paaiškino, kad atsakovės vairuotojas krovinio neprarado, nes viską, ką jam pakrovė, atvežė į sutartą vietą. Nurodė, kad sužinoję apie prekių trūkumą, kreipėsi ir nuvyko į Rusijos Federacijos įmonę, kuri pakrovė krovinį, kuri jiems žodžiu ir raštiškai paaiškino, kad supainiojo Lietuvos ir Latvijos krovinius, sutiko, kad nepakrovė sutarto guolių skaičiaus ir žadėjo atsiskaityti su ieškove. Paaiškino, kad ieškovės atstovai jau buvo kreipęsi ir susitarė dėl atlyginimo. Mano, kad ieškovė yra nesąžininga, nes turėjo galimybę susitarti su RAB GĮ ,,Želdorsnab“, tuo tarpu nuostolių atlyginimo reikalauja iš atsakovės.

Atsiliepimas

Trečiųjų asmenų Rusijos Federacijos įmonių ,,Promexport“ ir ,,Želdorsnab“ atstovai į teismo posėdį neatvyko. Jiems procesiniai dokumentai įteikti per Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją 2014 metų gruodžio mėnesį. Atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad jis, būdamas komandiruotėje Rusijos Federacijoje, gavo pranešimą iš savo darbdavio, atsakovės UAB ,,Minvilda“, kad jis turi parvežti krovinį iš Tambovo srities, kuris sveria 3500 kg. Nurodė, kad pralaukęs tris paras, pirmadienį nuvyko į RAB GĮ ,,Želdorsnab“ sandėlius, kur į jo automobilį buvo pakrautos 22 ar 24 medinės dėžės. Nurodė, kad krovėjai jo du kartus klausė, ar jis iš Lietuvos ar Latvijos, kad jis jiems atsakęs, jog iš Lietuvos. Nurodė, kad buvo išrašytas krovinio lydraštis, kuriame nebuvo nurodytas dėžių skaičius, tik guolių skaičius, kurių jis neturėjo galimybės patikrinti, nes jie buvo medinėse dėžėse užkalti, raudonai pažymint sukalimo vinis, kad niekas dėžių neatidarytų. Paklausus, ar pakrautas visas krovinys, jam buvo patvirtinta, kad viskas gerai. Paaiškino, kad jam važiuojant su kroviniu į muitinę, paskambino, jo manymu, atstovas iš UAB ,,Promexport“, kuris liepė laukti prie Kalugos muitinės, neįvažiuojant į jos teritoriją, kad į dienos pabaigą jam buvo išnešti dokumentai – prekių deklaracija ir tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis, kuriame buvo nurodytas 2740 kg krovinio svoris, kad krovinys nebuvo atidarytas. Manė, kad pakrautų ir važtaraštyje nurodytų guolių skaičius turėjo atitikti nurodytą svorį. Nurodė, kad, pristačius krovinį į Lietuvą ir paaiškėjus, jog trūksta 42 porų guolių, jis nuvyko į RAB GĮ ,,Želdorsnab“, kur jam paaiškino, kad krovinys buvo sukeistas su kroviniu, skirtu Latvijai, todėl parašė raštą, kuriame pripažino savo klaidą. Žodžiu paaiškino, kad su jais susisiekė, kaip jis suprato, ieškovė, ir jie susitarė išspręsti problemą, stebėjosi, kad ieškovė kreipėsi į teismą. Paaiškino, kad Lietuvos muitinėje Vilniuje, Metalo gatvėje buvo užpildyta tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio 24 grafa, kurią turėjo užpildyti UAB ,,Promexport“. Apibendrindamas nurodė, kad neturėjo galimybės patikrinti krovinį, nes neturėjo informacijos apie krovinį, krovinys buvo sudėtas į dėžes, jam nežinant jų kiekio iš anksto, ir, kad UAB ,,Promexport“, su kuriuo ieškovė turėjo sutartį kaip su tiekėju, atėmė jam galimybes tą padaryti muitinėje. Taip pat nurodė, kad prekės buvo pakrautos 2013-02-25, o tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis buvo išrašytas 2013-02-26.

Ieškinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2013-02-22 buvo sudaryta sutartis-užsakymas Nr. ATE-13.006, kuriuo atsakovė atlygintinai įsipareigojo parvežti krovinį iš Rusijos Federacijos į Lietuvą. Sutartyje buvo nurodyta, kad pervežama siunta guoliai, kurių bendras svoris 3500 kg. Nurodyta pakrovimo vieta, muitinės adresas. Nurodyta, jog atlikėjas (vežėjas) kontroliuoja įpakavimą, pakrovimą, svorį. Iš šalių paaiškinimų, krovinio lydraščio matyti, kad krovinys buvo pakrautas 2013-02-25 Tambovo srityje esančios RAB GĮ ,,Želdorsnab“ sandėliuose, kad krovinys buvo pakrautas trečiojo asmens RAB GĮ ,,Želdorsnab“ darbuotojų. Iš krovinio lydraščio matyti, kad jame yra nurodytas pakraunamų guolių skaičius, tuo tarpu faktiškai buvo kraunamos medinės dėžės, liudytojo teigimu, 22 vienetai, svoris lydraštyje nebuvo nurodytas. Šalių teigimu, krovinio lydraštis - tai dokumentas, kuris galioja iki muitinės patikrinimo. Iš liudytojo A. J. parodymų, atsakovės atstovų patikslintų paaiškinimų matyti, kad muitinėje nebuvo atlikta krovinio patikra, krovinys pasvertas, tik išduoti tam tikri dokumentai – krovinio deklaracija ir tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis, pastarajame buvo nurodytas ne tik guolių skaičius, bet ir svoris, kuris neatitiko svorio, nurodyto šalių susitarime – užsakyme. Svorio skirtumas buvo 760 kg (3500-2740). Iš ieškovės pateiktų detalių specifikacijos ir svorio apskaičiavimo matyti, kad pilnos komplektacijos (guolių skaičius, nurodytas CMR) guolių svoris buvo apie 3500 kg. Grįžus vežėjui iš reiso ir pristačius krovinį į sutartą vietą, išaiškėjo krovinio trūkumas. 2013-02-28 buvo surašytas aktas apie prekių trūkumą ir nustatyta, kad liko nepakrautos 42 poros guolių, kurių vertė su PVM 66522,96 Lt (19266,38 Eur) Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ji tiekėjui UAB ,,Promexport“ yra sumokėjusi sutartą pagal tiekimo sutartį sumą.

Liudytojo A. J. teigimu, važtaraščio 24 grafa buvo užpildyta Lietuvos muitinėje, t. y. uždėtas Rusijos įmonės Promexport antspaudas, todėl, jo teigimu, galimai ieškovės atstovas neteisėtai turėjo Rusijos įmonės antspaudą. Atsakovės atstovų nuomone, situacija dėl prekių trūkumo galėjo susidaryti ieškovei susitarus su UAB ,,Promexport“. Kita vertus, atsakovės teigimu, atsakovė taip pat gali gintis tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu, nes muitinėje turėjo būti patikrintas krovinys ir patikrinimo duomenys atsispindėti važtaraštyje, o pakrovimo, išmuitinimo procese nebuvo vykdomi vežėjo įpareigojimai (Konvencijos 3 str.).

Iš 2013-01-15 tiekimo sutarties matyti, kad ieškovė UAB ,,Atomeksim“ sudarė tiekimo sutartį su Rusijos Federacijos įmone UAB ,,Promexport“ dėl prekių, kurios nurodytos prekių specifikacijoje ir sąskaitoje, pateikimo. Sutarties kaina nurodyta 1009000 Rusijos rublių. Sutartyje nurodyta, kad į šią kainą įeina prekių įpakavimas, tara, pakrovimo-iškrovimo darbai, kitos tiekėjo išlaidos bei muito išlaidos. Iš šios sutarties nuostatų matyti, kad tiekėjas buvo atsakingas už prekių pakrovimą, muitinės procedūras. Šie įsipareigojimai atitinka šalių bei liudytojo duotus parodymus, kad visus muitinės formalumus sutvarkė tiekėjo atstovas. Taip pat akivaizdu, kad, nors pagal sutartį, tiekėjas buvo atsakingas už pakrovimo darbus, krovinio pakrovime nedalyvavo. Iš tiekėjo UAB ,,Promexport“ 2014-05-22 atsakymo ieškovei matyti, kad jis nepripažįsta prekių trūkumo ir remiasi važtaraščiu ir muitinės deklaracija, tvirtindamas, kad visas prekių kiekis buvo išsiųstas pilnai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės paklausime nebuvo nurodyta tiksli informacija, t. y., kad nustatytas prekių trūkumas, kad pakrovėjas RAB BĮ ,,Želdorsnab“ yra atsiuntęs raštą, kuriame pripažįsta, jog nepakrovė reikiamo kiekio prekių.

Iš trečiojo asmens RAB GĮ ,,Želdorsnab“ 2013-07-17 rašto matyti, kad 2013-01-09 tarp RAB GĮ ,,Želdorsnab“ ir UAB ,,Promexport“ buvo sudaryta sutartis, kad šios sutarties pagrindu 2013-02-25 buvo išsiųstos prekės: 18 porų guolių, 8 vienetai pagrindinių polių, 8 vienetai papildomų polių. Nurodyta, kad pagal Priedo Nr. 1 prie 2013-01-09 sutarties specifikaciją turėjo būti atsiųsta 60 porų guolių, o faktiškai buvo atsiųsta 18 porų. Nurodyta, kad trūkstamą kiekį įsipareigoja atlyginti pinigais pirkėjo naudai, dėl to jau anksčiau yra pasiektas susitarimas. Manytina, kad esant sutarčiai tarp šių dviejų Rusijos Federacijos įmonių, pirkėju pagal minėtą raštą laikytina UAB ,,Promexport“ ir su ja, tikėtina, pasiektas susitarimas, nes UAB ,,Promexport“ raštas yra pateiktas anksčiau.

Pažymėtina, kad nei viena Rusijos Federacijos įmonė, įtraukta byloje trečiuoju asmeniu, gavusi procesinius dokumentus per Teisingumo ministeriją, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neišreiškė savo pozicijos.

Analizuotini atsakovės veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsiradusių nuostolių ir atsakovės veiksmų dėl nepilnai pristatyto krovinio Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos kontekste (toliau Konvencija). Pagal Konvencijos 4 straipsnį krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos šios Konvencijos nuostatos. Iš byloje aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis buvo užpildytas 2013-02-26, jame nurodytas pakrautų guolių ir polių skaičius, kurie neatitiko faktinės situacijos, taip pat nurodytas krovinio svoris, kuris, tikėtina, atitiko faktinę situaciją, tačiau nesutapo su svoriu, nurodytu šalių sudarytoje sutartyje-užsakyme. Konvencijos 6 straipsnyje nurodyti duomenys, kurie turi būti įrašyti važtaraštyje. Vienas iš duomenų, kuris, tikėtina, galėjo atkreipti vežėjo dėmesį dėl netinkamo krovinio – tai krovinio vietų skaičius ir jų išdėstymas. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad buvo pakrautos 22 medinės dėžės, tačiau jų skaičius neatsispindėjo jokiame pervežimo dokumente. Darytina išvada, kad važtaraštis buvo užpildytas klaidingai. Pagal Konvencijos 7 straipsnį siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų duomenų važtaraštyje, konkrečiai dėl krovinio vietų skaičiaus ir jų išdėstymo, įpakavimo būdo, svorio, instrukcijos muitinės formalumams atlikti. Būtent, šios nurodytos aplinkybės ir buvo arba klaidingai pažymėtos arba iš viso nepažymėtos važtaraštyje. Atsižvelgiant į atsakovės, liudytojo A. J. parodymus dėl muitinės procedūrų, už kurias buvo atsakingas tiekėjas UAB ,,Promexport”, darytina išvada, kad vežėjui buvo suteikta netinkama informacija dėl muitinės procedūrų.

Motyvuojamoji dalis

Nors Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą, tačiau tame pačiame straipsnyje yra numatytos ir išimtys. Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Taip pat vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Šiuo atveju krovinį pakrovė trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo UAB ,,Promexport“ vardu, kuris pripažino, kad pakrovė netinkamą kiekį prekių. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, manytina, kad vežėjas neturėjo galimybių įvykdyti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies ,,a“ papunktyje numatyto reikalavimo, t. y. patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje.

Konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis, iš kurių viena yra dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo. Kaip jau buvo nustatyta, nei sutartyje-užsakyme, nei važtaraštyje nebuvo nurodytas krovinio vietų skaičius ir jų išdėstymas, įpakavimo būdas, važtaraštyje nurodytas klaidingas svoris bei kiekis.

Svarbi ir ta aplinkybė, kad krovinys buvo pakrautas 2013-02-25, tą tvirtina prekės lydraštis, iš kurio taip pat matyti, kad 2013-02-25 prekės perėjo mokėtojo UAB ,,Promexpor“ žinion, o važtaraščio ir prekių deklaracijos išrašymo data nurodyta 2013-02-26, tokiu būdu formaliai eliminuojant vežėjo galimybę atlikti savo pareigas, numatytas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į atsakovų atstovų, liudytojo A. J. parodymus, minėtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad, pakrovus prekes į vežėjo automobilį, važtaraštyje nebuvo padaryta jokia atžyma. Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, minėtų šio straipsnio 1 punkto „a“ papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Pripažintina, kad vežėjas, iš sutarties-užsakymo turėdamas duomenis apie svorį, gavęs, kad ir ne muitinės teritorijoje dokumentus, kuriuose krovinio svoris buvo nurodytas mažesnis, turėjo šį reikalavimą įvykdyti.

Tačiau sutiktina su atsakovės atstovų nuomone, kad vežėjas atvežė tokį krovinį, koks jam buvo pakrautas, o trečiasis asmuo RAB GĮ ,,Želdorsnab“ pripažino, kad dalies krovinio per klaidą nepakrovė. Trečiasis asmuo RAB GĮ ,,Želdorsnab“ buvo sutartiniuose santykiuose su UAB ,,Promexport“, kuri turėjo patiekti prekes ieškovui ir kuri buvo atsakinga už tinkamą prekių išsiuntimą, teisingų duomenų nurodymą važtaraštyje. Konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai pagal šio straipsnio reikalavimus vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės, numatytos šiame straipsnyje, sąlygojo nuostolių atsiradimą. Manytina, kad vežėjo pastabų nenurodymas važtaraštyje, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, nepadidino atsiradusių nuostolių, kurie įvyko pakrovimo metu, o nuostoliai atsirado dėl aukščiau nustatytų aplinkybių (trečiojo asmens UAB ,,Promexport“ atsakomybės už klaidingus duomenis ir kai kurių duomenų nenurodymą važtaraštyje, netinkamą muitinės procedūrų atlikimą, trečiojo asmens RAB BĮ ,,Želdorsnab“, kuris buvo UAB ,,Promexport“ atstovas, kraunant krovinį, netinkamą krovinio pakrovimą, trečiojo asmens RAB BĮ ,,Želdorsnab“ pripažinimą dėl krovinio trūkumo).

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė pagal 2013-01-15 tiekimo sutarties Nr. 1201 nuostatas, aptikusi prekių trūkumą, būtų su pretenzija keipusis į savo tiekėją UAB ,,Promexport“, išskyrus neinformatyvų raštą tiekėjui, kai byla buvo nagrinėjama teisme.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, Konvencijos nuostatas, ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 41,71 euras žyminio mokesčio.

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., 430 str. 6 d. 3 p.,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

2014-06-30 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Atomeksim“, įmonės kodas 300503289, kurios buveinė Taikos prospektas 10, Visagine, atsakovei UAB ,,Minvilda“, įmonės kodas 302596317, kurios buveinė Kaštonų g. 19-30, Alytuje, 41,71 eurą bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja A. S.