Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-07 · Administracinė byla Nr. AS-415-625-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-07
Bylos Nr.
AS-415-625-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius (pran.)
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.AS7-625-06Procesinio sprendimo kategorija 50.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2006 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl Kalėjimo departamento neteisėtų veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administracijos paskirtas nuobaudas bei įpareigoti perkelti į Vilniaus 2-uosius pataisos namus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi A. M. buvo nustatytas terminas iki 2006 m. spalio 9 d. pašalinti skundo trūkumus - patikslinti skundą suformuluojant reikalavimą panaikinti skundžiamos institucijos aktą, pateikti teismui žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo panaikinti paskirtas nuobaudas bei įpareigoti perkelti į Vilniaus 2-uosius pataisos namus, tačiau skunde nepateikė reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr.2S-1252, kuriuo paskirtos nuobaudos nebuvo panaikintos ir atsisakyta jį perkelti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2006 m. spalio 4 d. gautas A. M. skundas, kuriame jis prašo atleisti nuo žyminio mokesčio, panaikinti nuobaudas, perkelti į Vilniaus 2-uosius pataisos namus, nustatyti piniginę išmoką ir priteisti 10000 Lt žalą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 10 d. nutartyje nurodė, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes prašymą jis argumentavo tik tuo, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nustatė, kad pateikdamas patikslintą skundą pareiškėjas nesukonkretino skundo reikalavimų – nenurodė kokius konkrečius aktus prašo panaikinti, prašydamas priteisti žalą nenurodė kokias kokių konkrečių institucijų pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta žala, todėl pripažino, jog teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino.

III.

Atskiruoju skundu A. M. prašo panaikinti 2006 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti jo skundą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas šališkai įvertino jo skundą ir dėl jam nesuprantamų priežasčių atmetė. Paaiškino, jog neturi teisinio išsilavinimo, o teisinės pagalbos pataisos namuose nėra. Kadangi nėra lietuvis, silpnai supranta lietuvių kalbą, todėl jam sunku suvokti ir parašyti tinkamą skundą.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas, Vilnius apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartis naikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti. Taigi nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui esminę reikšmę turi tai, ar teismas pagrįstai nurodė pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus ir ar pareiškėjas teismo nustatytu terminu šį reikalavimą įvykdė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2006 m. spalio 9 d. patikslinti skundą suformuluojant reikalavimą panaikinti skundžiamos institucijos aktą, pateikti teismui žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

2006 m. spalio 4 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, panaikinti Pravieniškių 3-jų pataisos administracijos paskirtas nuobaudas bei perkelti jį į Vilniaus 2-uosius pataisos namus. Taip pat pareiškė naujus reikalavimus nustatyti piniginę išmoką ir priteisti 10000 Lt žalą dėl neteisėto perkėlimo į drausmės grupę.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą). Jeigu skundas neatitinka minėtų straipsnių reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti. Per teismo nustatytą terminą teismo nurodytų trūkumų nepašalinus skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 10 d. nutartyje nustatė, jog pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti du patikslinto skundo egzempliorius su tinkamai nurodytomis proceso šalimis, aiškiai įvardintu skundžiamu aktu, skundą argumentuoti ir pagrįsti įrodymais, pateikti skundžiamus aktus bei į lietuvių kalbą išverstus ir nustatyta tvarka patvirtintus skundo priedus. Tačiau byloje esančioje 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (b.l. 7) šie skundo atsisakymo priimti pagrindu įvardyti trūkumai nebuvo nurodyti. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas buvo įpareigotas suformuluoti reikalavimą panaikinti skundžiamos institucijos aktą bei pateikti teismui žyminio mokesčio kvito originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Spręsdamas ar pareiškėjas įvykdė teismo įpareigojimą, teismas galėjo vertinti tik tuos trūkumus, kuriuos buvo įpareigojęs pareiškėją pašalinti, todėl teismas nepagrįstai nutarė, jog pareiškėjas nepateikė dviejų skundo egzempliorių su tinkamai nurodytomis proceso šalimis, skundžiamų aktų bei išverstų skundo priedų, kadangi pareiškėjo nebuvo įpareigojęs to padaryti.

Pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti nuo jo mokėjimo. Teismui jis pareikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taigi teismo reikalavimą įvykdė. Ginčijama nutartimi teismas nusprendė prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio netenkinti, todėl nutartyje turėjo nurodyti, jog prašymas atmetamas ir įpareigoti pareiškėją sumokėti žyminį mokestį nustatydamas terminą šiam reikalavimui įvykdyti.

Pateikdamas patikslintą skundą pareiškėjas prareiškė naujus reikalavimus - nustatyti piniginę išmoką bei atlyginti dėl neteisėto perkėlimo į drausmės grupę jam padarytą žalą. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nenurodydamas kokių institucijų ar pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta žala nepašalino teismo nurodytų trūkumų, kadangi pirminiame skunde tokio reikalavimo pareiškėjas nebuvo pareiškęs, o kitos nutarties dėl skundo trūkumų nurodymo teismas bylos duomenimis nebuvo priėmęs.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nėra pakankamai motyvuota ir pagrįsta, todėl nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduodami pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, jog spręsdamas skundo priėmimo klausimą teismas turi atsižvelgti į tai, jog Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatos nenumato išimtinio bylų dėl Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimų priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl sprendžiant bylų dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų centrinės institucijos – Kalėjimų departamento bei atitinkamų teritorinių institucijų priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusSigita Rudėnaitė