- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e1-555-805/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34874-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- D. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kita gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) nedirba, teistas:
1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimą 7 mėnesiams;
3) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė bausmė 1 metų ir 1 mėnesio – laisvės apribojimas. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi 1 metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;
4) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme;
5) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių viešųjų darbų bausme. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu, skirtos bausmės subendrintos, skirta galutinė bausmė 1 metai viešųjų darbų. Bausmę atlikęs, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo,
kaltinamas pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. S. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu tyčia smurtavo šeimos nario – tėvo E. S. atžvilgiu, sudavė vieną kartą mediniu pagaliu į galvą, tuo nukentėjusiajam E. S. dėl galvos sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo D. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad (duomenys neskelbtini) jis sugrįžo iš (duomenys neskelbtini). Gyvena su tėvu E. S., tėvo namuose. (duomenys neskelbtini) namuose su tėvu gėrė degtinę, alų. Neprisimena kiek alkoholio buvo išgėrę, abu buvo neblaivūs. Begeriant kambaryje tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, tėvas jį vijo gyventi pas motiną. Jis pradėjo rinktis savo daiktus, iš kambario nešė savo lovą. Nešant iš lovos iškrito medinė detalė. Tėvas jį keikė, vijo iš namų, todėl susinervino ir, paėmęs nuo žemės medinę lovos detalę, t. y. pagalį apie 80 cm. ilgio, juo tyčia smogė vieną smūgį tėvui į galvą, pataikydamas į kairę galvos pusę. Smūgis buvo stiprus. Tėvas susiėmė už galvos, suprato, kad tėvui skaudėjo, todėl numetė medinį lovos pagalį, atsitraukė nuo tėvo ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tėvas sėdėjo rankomis susiėmęs galvą, suprato, kad jam skaudėjo. Jis nepastebėjo ar pagaliu smogdamas sužalojo tėvui galvą. Medikus ir pareigūnus iškvietė, nes norėjo padėti tėvui, iškvietė jam pagalbą. Netrukus atvyko pareigūnai, kurie jam ir tėvui nustatė girtumus, jį sulaikė. Dėl smurtavimo prieš tėvą gailisi. Ir jis, ir tėvas buvo neblaivūs (b. l. 149-152).
D. S. parodymai, užfiksuoti (duomenys neskelbtini) atliktos apklausos metu, kuriais paaiškino, kad dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai ir gailisi tėvui nežymiai sutrikdęs sveikatą ir jam sukėlęs fizinį skausmą. Visiškai patvirtina duotus parodymus. Nuo (duomenys neskelbtini) gavo pasiūlymą vykti laikinai dirbti (duomenys neskelbtini) skinti citrusinius vaisius. Darbas buvo laikinas, sezoninis. Kadangi gyveno pas mamą, buvo jos išlaikomas, jokių nuolatinių pajamų ir darbo neturėjo, todėl nusprendė laikinai išvykti. Jis buvo apklaustas kaip įtariamasis ir prisipažino sukėlęs tėvui dėl E. S. fizinį skausmą, su tėvu susitaikė, viską išsiaiškino, todėl pagalvojo, kad policijos pareigūnams jis jau nebus reikalingas ir išvažiavo laikinai dirbti į (duomenys neskelbtini). Pamiršo, kad jam buvo skirta kardomoji priemonė neišvykti. Tyčia pažeisti kardomosios priemonės nenorėjo, jis nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, o išvažiavo užsidirbti pinigų pragyvenimui, nes (duomenys neskelbtini) darbo nerado. Kai sužinojo, kad yra kviečiamas ir ieškomas procesinių veiksmų atlikimui, telefonu skambino tyrėjai, pranešė apie savo buvimo šalį, pats stengėsi kuo greičiau uždirbti pinigų kelionei į (duomenys neskelbtini), kad galėtų kuo greičiau sugrįžti ir atvykti procesinių veiksmų atlikimui. Slėptis ir vilkinti ikiteisminio tyrimo tikrai nenorėjo. Išvyko dirbti, nes neturėjo lėšų pragyvenimui. Daugiau išvykti iš (duomenys neskelbtini) ar keisti gyvenamosios vietos neketina. Iki teismo sprendimo gyvens (duomenys neskelbtini) (b. l. 170-172).
Nukentėjusysis E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. S. yra jo sūnus. Sūnus iš (duomenys neskelbtini) sugrįžo prieš tris mėnesius ir gyvena jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Santykiai su sūnumi neblogi, bet išgėręs alkoholio tampa agresyvus. (duomenys neskelbtini) namuose su D. gėrė degtinę. Neprisimena kiek išgėrė, bet buvo labai girtas. Begeriant, gal apie (duomenys neskelbtini) su sūnumi dėl kažko susiginčijo, abu buvo neblaivūs. Neprisimena dėl ko kilo konfliktas, kurio metu D. S. pagriebė medinę lovos detalę (pagalį) ir juo tyčia smogė jam vieną kartą per galvą. Medinis pagalys buvo kambaryje, kuriame gėrė. Konflikto metu namuose buvo dviese. D. smogė pagaliu vieną kartą ir pagalį numetė. Tada D. nuo jo atsitraukė ir telefonu iškvietė pagalbą, iškvietė pareigūnus. Nuo sūnaus smūgio pagaliu per galvą juto trumpalaikį skausmą, kuris netrukus praėjo. D. jo nesužalojo, tik sukėlė fizinį skausmą. Dėl galvos sumušimo į medikus nesikreipė, niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. Atvykę policijos pareigūnai jam ir D. nustatė girtumus. Paėmė pagalį, kuriuo D. jam smogė vieną kartą per galvą. Atvykę medikai jį tik apžiūrėjo, jokios pagalbos nesuteikė. Prašo medinę lovos detalę grąžinti, nes ji reikalinga lovai susitverti. Gydymo išlaidų neturėjo. Civilinio ieškinio nereiškia. Sūnui D. pretenzijų neturi. D. jam smogė neblaivus, susinervinęs konflikto metu (b. l. 37-39).
Liudytojas K. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veikos skyriuje buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas susimušė su tėvu. Tėvui praskelta galva. Apie įvykį BPC pranešė sūnus D. S.. Nedelsiant nuvyko nurodytu adresu, kambaryje rado neblaivų pranešėją D. S., gimusį (duomenys neskelbtini) ir jo tėvą E. S., gimusį (duomenys neskelbtini) Kitų asmenų sodyboje nebuvo. Nukentėjusiajam E. S. buvo kraujuojanti žaizda galvos kairėje pusėje, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu nukentėjusiajam E. S. nustatyta 2,15 promilių neblaivumas, o D. S. – 2,6 promilių neblaivumas. Namo viduje buvo akivaizdūs girtavimo požymiai, tušti alkoholio buteliai buvo išmėtyti po visą kambarį, virtuvėje, šiukšliadėžėje. Kambaryje buvo netvarka, patalynė sujaukta, išmėtyti ant grindų indai. Sodybos kieme prie namo, žolėje buvo numesta sulūžusi lova, aplinkui buvo išmėtyti lovos dalys – pagaliai. Vienas medinis pagalys buvo numestas žolėje toliau nuo čiužinio ir kitų lovos dalių. Neblaivus nukentėjusysis E. S. paaiškino, kad tarp jo ir sūnaus D. S. išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus D. tyčia jam smogė lovos pagaliu vieną smūgį per galvą ir lovos detalę numetė kieme žolėje. Kadangi nukentėjusiajam E. S. buvo kraujuojanti žaizda kairėje galvos pusėje, atvyko greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP). Medikai apžiūrėjo E. S., suteikė pirmąją medicininę pagalbą, konstatavo jam galvos sumušimą. E. S. detalesniam medicininiam tyrimui į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Jiems atvykus, neblaivus D. S. elgėsi įžūliai, garsiai šaukė, keikėsi, sakė, kad jis iškvietė sužalotam tėvui pagalbą ir GMP. D. S. nurodė, kad jis su tėvu girtavo namuose, kai tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis susinervino ir tyčia smogė lovos pagaliu vieną smūgį tėvui per galvą. Bendraudamas D. S. replikavo, keikė savo tėvą E. S., tačiau paaiškinus, kad bus laikinai sulaikytas, D. S. sutiko, nesipriešino, vykdė visus teisėtus reikalavimus. D. S. nurodė, kad tėvo namuose gyvena tik dviese su D. S. (b. l. 55-61).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. S. prisipažinimo, nukentėjusiojo E. S. ir liudytojo K. U. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
(duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjo K. U. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kambaryje, išgertuvių metu, neblaivus D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, sudavė vieną kartą mediniu pagaliu savo neblaiviam tėvui E. S. per galvą, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą (b. l. 12-15).
(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kuriuo užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Paimtas medinis pagalys (b. l. 16-28).
(duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato patrulio L. R. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, jame nurodyta, kad ant nukentėjusiojo E. S. galvos matoma kraujuojanti žaizda. Paaiškino, kad sūnus D. S. sudavė pagaliu per galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. E. S. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas. D. S. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas (b. l. 31-33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto (duomenys neskelbtini), E. S. konstatuota galvos sumušimas. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. (duomenys neskelbtini) Sužalojimas padarytas vienu ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 49-50).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu tyčia smurtavo šeimos nario – tėvo E. S. atžvilgiu, sudavė vieną kartą mediniu pagaliu į galvą, tuo nukentėjusiajam E. S. dėl galvos sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajam medicininiais duomenimis nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiojo duoti parodymai, kad jis jautė fizinį skausmą, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas bei pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys, juolab, kad kietu daiktu buvo nukentėjusiajam suduota į gyvybiškai svarbią kūno dalį. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltinamasis bylos duomenimis veikė tyčia, smurtavo pieš artimą šeimos narį – tėvą, suprato dėl nusikalstamo elgesio galimas kilti pasekmes.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusysis dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. S. informuotas (duomenys neskelbtini).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – tėvą E. S. Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo D. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikytina tai, kad, kaip pats pripažino, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba (b. l. 97-98), praeityje keletą kartų teistas, bausmę atlikęs, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b. l. 92), administracine tvarka baustas 9 kartus (b. l. 88-96). Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, D. S. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis). Taip pat teismo iniciatyva kaltinamajam pataisyti skirtini ir kiti įpareigojimai.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis D. S. buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam D. S., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagalį, perduotą saugojimui E. S., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti, kaip menkavertį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:
dirbti/tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šį įpareigojimą tęsti visą bausmės atlikimo laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:
dirbti/tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šį įpareigojimą tęsti visą bausmės atlikimo laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką D. S. įskaityti sulaikyme jo išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagalį, perduotą saugojimui E. S., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti, kaip menkavertį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam D. S. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam taip pat išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti D. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.