Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-12 · Civilinė byla Nr. e2-23492-931/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
e2-23492-931/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17633-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Stankevičienė
Ieškovas
UAB „Intrum Lietuva“
Atsakovas
V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23492-931/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17633-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui V. A. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo V. A. 1 068,70 EUR negrąžintą kreditą, 1 187,15 EUR palūkanas, 203,02 EUR delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2005 m. birželio 28 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi (ankstesnis pavadinimas AB DNB bankas) sudarė Kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje sutartį Nr. 2, kurios pagrindu pradinis kreditorius sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka suteikė 2 370 LTL dydžio kredito limitą vartojimo reikmėms. Tačiau šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vartojimo

kredito gavėjas nesilaikė, vartojimo kredito ir palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu laiku nemokėjo, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui 1 068,70 EUR negrąžinto vartojimo kredito bei 1 187,15 EUR mokėjimo palūkanų. 2017 m. birželio 15 d. pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy), perleido reikalavimo teisę į atsakovų vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo įteikti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.

Šalies argumentai

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių esant CPK nurodytoms aplinkybėms.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (ankstesnis pavadinimas AB bankas „NORD/LB Lietuva“) 2005 m. birželio 28 d. sudarė Papildomą susitarimą prie mokėjimo kortelės VISA Electron išdavimo ir naudojimo sutarties dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. 2, pagal kurį atsakovui suteiktas 2 370 LTL (686,40 EUR) kredito limitas (e. b. l. 4-5). Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui 1 068,70 EUR kredito ir 1 187,15 EUR palūkanų.

Ieškovas nurodo, jog 2017 m. birželio 15 d. pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovų vardu susidariusį įsiskolinimą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovas nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 068,70 EUR negrąžintas kreditas ir 1 187,15 EUR palūkanos.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovo paskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų taikant 0,05 procento dydžio delspinigių normą sudaro 203,02 EUR (e. b. l. 2). Bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 203,02 EUR delspinigių priteisimo iš atsakovo laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 458,87 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 55 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Byloje patirta 3,72 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui V. A. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 068,70 EUR (vieno tūkstančio šešiasdešimt aštuonių eurų 70 ct) negrąžintą kreditą, 1 187,15 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 15 ct) palūkanas, 203,02 EUR (dvijeų šimtų trijų eurų 2 ct) delspinigius bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 458,87 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55 EUR (penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 3,72 EUR (trijų eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė