- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-334-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-13027-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- UAB „Eskalada Ecabt“
- Atsakovas
- AS Parex banka
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Eskalada Ecabt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Eskalada Ecabt“ ieškinį atsakovui AS Parex banka (dabar AB „Citadele“ bankas) dėl sutarties pripažinimo galiojančia ir įpareigojimo nutraukti išieškojimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šalių ginčas kilo dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo. Tarp šalių 2006-03-07 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. KS/505, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurios įvykdymas buvo užtikrintas turto įkeitimu. Kreditorius (atsakovas) vienašališkai nutraukė šalių sudarytą kredito sutartį, kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Šalies argumentai
Ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašė pripažinti, kad kreditavimo sutartis Nr. KS/505 su visais jos pakeitimais, yra nenutraukta ir galiojanti; įpareigoti atsakovą nutraukti nepagrįstai vykdomą išieškojimą civilinėje hipotekos byloje Nr. 716V/2008, vykdomą Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriuje. Ieškovo teigimu, laikytina, kad kreditavimo sutartis yra nenutraukta ir išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas neteisėtai ir nepagrįstai; atsakovo argumentai, kad kreditavimo sutartis su ieškovu nutraukta 8.2 punkto pagrindu nepagrįsti, kadangi minėtame 8.2 punkte nėra nustatyta sutarties nutraukimo pagrindų. Išieškojimas prieš terminą iš hipoteka įkeisto turto gali būti pradėtas tik tokiu atveju, jei kreditorius nutraukė kredito sutartį ir tinkamai informavo skolininką apie sutarties nutraukimą. Ieškovui nebuvo tinkamai pranešta apie kredito sutarties nutraukimą. Kadangi kreditavimo sutartis nėra nutraukta, todėl priverstinis skolos išieškojimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus; 2008-07-02 raštu Nr. K3-9 343 ieškovas buvo įspėtas dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo, 2008-08-26 ieškovui buvo išsiųstas pranešimas Nr. K3-9/4424, kuriuo ieškovas buvo informuotas, kad įsipareigojimų nevykdymas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, vadovaujantis sutarties 7.2. ir 7.3. punktais. Minėtu raštu ieškovas informuotas, kad praėjus 15 dienų nuo šio rašto įteikimo dienos, atsakovas kitą dieną einančią po minėto termino pasibaigimo vienašališkai nutraukia sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Pranešimai buvo išsiųsti registruotu paštu ir kaip neįteikti nebuvo grąžinti, laikytina, kad atsakovas tinkamai informavo ieškovą ir laiduotoją apie sutarties nutraukimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-11-10 sprendimu ieškinį atmetė; panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės: sustabdyti išieškojimo veiksmus, vykdomus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-05-14 nutarties, byloje Nr. 716V/2008, pagrindu.
Teismas nustatė, kad 2008-03-05 ieškovas su atsakovu sudarė susitarimą Nr. KS/505.4 dėl 2006-03-07 kreditavimo sutarties pakeitimo; minėta sutartimi ieškovui buvo suteiktas 173 913,04 Lt dydžio kreditas, kurį ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2010-03-06. Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas įkeitimu. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai: 2008-07-02 raštas Nr. K3-9/3439, 2008-08-26 raštas Nr. K3-9/4424, 2008-08-27 raštas Nr. K3-9/4463, patvirtina, kad ieškovas tinkamai savo įsipareigojimų pagal sutartį – grąžinti kreditą dalimis ir nustatytais terminais nevykdė, todėl sutartis buvo nutraukta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-05-14 nutartimi Nr. 716V/2008 pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Vilniaus apygardos teismas 2009-03-30 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį. Nagrinėjamu atveju kredito gavėjas - UAB „Eskalada Ecabt“ nevykdė savo prievolės - sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka mokėti kredito sutartimi nustatytas įmokas ir palūkanas. Ieškovo nurodytas argumentas, kad pastarasis nebuvo informuotas apie vienašališką sutarties nutraukimą atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovo pateikti 2008-08-27 sąrašo Nr. 1856-7-244 ir 2009-08-28 sąrašo Nr. 1856-4-4 nuorašai, patvirtina, kad atsakovas siuntė ieškovui pranešimus, sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo abejoti aplinkybe, kad ieškovui buvo siųsti pranešimai dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Ieškovo yra pareiga informuoti atsakovą apie adreso pasikeitimą sutarties 10.5 p pagrindu. Šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis, kad būtų tinkamai įvykdyti sutartimi nustatyti įsipareigojimai. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas, bendradarbiavo su atsakovu, siekdamas įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ar informavo atsakovą apie adreso pasikeitimą. Sutarties 7.2 punkte nustatyti vienašaliai kredito sutarties pagrindai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje esančią įrodymų visumą, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pasinaudojo savo teise nutraukti sutartį prieš terminą dėl ieškovo UAB „Eskalada Ecabt“ kaltės. Ieškovo UAB „Eskalada Ecabt“ prievolių įvykdymą pagal sutartį vykdymas užtikrintas įkeitimu. Ieškovui pažeidus pareigą grąžinti nustatyta tvarka bei grafikais (terminais) kreditą ir mokėti palūkanas pagal kreditavimo sutartį, atsakovas įgijo teisę pateikti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. Todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą nutraukti nepagrįstai vykdomą išieškojimą civilinėje hipotekos byloje Nr. 716V/2008, vykdomą Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriuje, atmestas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Escalada Ecabt“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apelianto vertinimu, teismas sprendime nagrinėjo ne tą ir ne tokį reikalavimą, kurį pareiškė ieškovas, bei nurodė motyvus, kurie negali būti vertinami kaip pagrindas atmesti ieškinį bei tai, jog iš esmės ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo nenagrinėtas. Nurodo, jog ieškinyje nebuvo keltas klausimas dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo, o tik dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo, jog atsakovas nesilaikė CK ir sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Teismas nepagrįstai nagrinėjo apelianto prievolę grąžinti kreditą, nes apeliantas šios prievolės neginčijo; aplinkybės ar apeliantas tinkamai vykdė savo prievoles, neturi įrodomosios reikšmės, sprendžiant, ar sutartis nutraukta teisėtai. Ieškinyje ginčijamas sutarties nutraukimo būdas ir pats nutraukimo faktas, nes jis pažeidžia kitas sutarties nuostatas ir imperatyvias įstatymo normas.
Taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl informavimo apie vienašališką sutarties nutraukimą. Nurodo, jog kreditorius turi pranešti apie sutarties nutraukimą, o ne išsiųsti pranešimą ir nepasidomėti, ar šis pranešimas pasiekė skolininką. Į bylą pateiktas siųstos korespondencijos sąrašas įrodo, jog korespondencija buvo siųsta, tačiau neįrodo, kad ji buvo įteikta. Teismas nepagrįstai vertimo, jog pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo įteiktas apeliantui. Taip pat teismas nepagrįstai pasisakė dėl pareigos bendradarbiauti su atsakovu nurodant pasikeitusį adresą, kadangi apelianto adresas nepasikeitė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-11-10 sprendimą nepakeistą; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog pranešimai apie skolininko prievolės nevykdymą ir kreditavimo sutarties nutraukimą buvo siunčiami registruotu paštu, neįteikimo atveju, korespondencija būtų grąžinta, tačiau, kadangi atgal negrįžo, laikytina, kad buvo įteikta tinkamai. Pranešimai buvo siunčiamo kreditavimo sutartyje nurodytu adresu; pagal sutarties 10.5 p., šalis privalo nedelsiant pranešti apie savo adreso pasikeitimą kitai šaliai; šalis neįvykdžiusi šio reikalavimo, negali reikšti pretenzijų ir atsikirtimų, kad negavo pranešimų siųstų pagal tuos rekvizitus. Pabrėžia, jog prievolės įvykdymo pagal kreditavimo sutartį terminas baigėsi 2010-03-06.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra; pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vienašališką kredito sutarties nutraukimą; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, kai nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 d. nurodyti pagrindai (absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d.). Kaip jau buvo paminėta, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, apeliantas nenurodė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad nagrinėjamos bylos esmė pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista ir procesinis sprendimas negali būti priimtas pagal byloje surinktus įrodymus, taigi įstatymo numatytų pagrindų grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra.
Ieškovas, patikslinęs ieškinį nagrinėjamoje byloje prašė pripažinti, kad kreditavimo sutartis Nr. KS/505 su pakeitimais 2006-03-07, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo AB Parex bankas, yra nenutraukta ir galiojanti bei įpareigoti atsakovą nutraukti nepagrįstai vykdomą išieškojimą civilinėje hipotekos byloje Nr. 716V/2008, vykdomą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriuje. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ne tą ir ne tokį reikalavimą, kurį pareiškė ieškovas, bei nurodė motyvus, kurie negali būti vertinami kaip pagrindas atmesti ieškinį: apeliantas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neginčijo sutarties nutraukimo pagrįstumo; jo ieškinio pagrindu buvo sutarties nutraukimo neteisėtumas – atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, nesilaikė CK ir sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas prašė pripažinti vykdomą išieškojimą įkeisto pagal hipotekos lakštą turto nepagrįstu, t. y. savo reikalavimą grindė ne tik ieškovo veiksmų neteisėtumu, bet ir nepagrįstumu, t. y. pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo, neišėjo už nagrinėjamo ieškinio ribų. Pažymėtina, kad tokia apelianto pozicija turi esminių vidinių prieštaravimų: apeliantas vienu metu neginčija, kad nuo 2008-07-01 nevykdė kreditavimo sutartyje numatyto kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimo grafiko, neginčijo, kad kreditas apeliantui buvo suteiktas iki 2010-03-06, tačiau prašo panaikinti 2010-11-10 sprendimą ir pripažinti kreditavimo sutartį (kurios nevykdė ir negali vykdyti ateityje) nenutraukta ir galiojančia.
Iš esmės apeliantas skundą pagrindžia atsakovo neteisėtais veiksmais, padarytais vienašališkai nutraukiant sutartį. Apeliantas teigia, kad atsakovas nesilaikė CK ir sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos: pranešimuose apie sutarties nutraukimą atsakovas pranešė, kad sutartį nutraukia remiantis sutarties KS/505 8.2 punktu, nors iš tikrųjų kreditavimo sutarties galiojančios redakcijos (2008-03-05) 8.2 punktas jokių sutarties nutraukimo pagrindų nenumato; kreditorius pažeidė pareigą, numatytą CK 6.218 str. apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešti kitai šaliai. Apeliantas atsakingai pareiškė, kad tokio pranešimo negavo ir nebuvo tinkamai įspėtas apie sutarties nutraukimą, pranešimo išsiuntimas negali prilygti tinkamam įteikimui. Hipotekos teisėjui nebuvo pateikti įrodymai, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo įteiktas skolininkui, todėl teismo nutartis bei priverstinis skolos išieškojimas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
Apelianto argumentas, kad kreditorius pranešimuose netinkamai nurodė šalių kredito sutarties nuostatą, numatančią galimybę kreditoriui vienašališkai nutraukti sutartį – 8.2 punktą vietoje 7.2 punkto, atmetamas, kaip teisiškai nereikšmingas. Nuostata, leidžianti kreditoriui vienašališkai, nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį, kredito gavėjui neįvykdžius sutartyje numatytų įsipareigojimų, buvo numatyta kredito sutartyje nuo jos pasirašymo momento 2006-03-07; sutarties 2008-03-05 redakcijoje ji buvo detalizuota, taigi aplinkybė, kad kreditoriaus pranešimuose dėl sutarties nutraukimo netiksliai nurodytas sutarties punktas, reglamentuojantis vienašališką sutarties nutraukimą, sutarties nutraukimo teisėtumo nepaneigia.
Teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos teismo teisėjo nutarties dėl priverstinio išieškojimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamoje byloje negali būti kvestionuojamas; skolininko (apelianto) atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-05-14 nutarties dėl priverstinio išieškojimo buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi (b.l. 31-32, 33-35), nutartis įsiteisėjusi.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius (atsakovas) pranešdamas skolininkui (apeliantui) apie vienašališką sutarties nutraukimą, sutarties nuostatų nepažeidė.
Nagrinėjamoje byloje kreditavimo sutarties 7.2 punktas (sutarties 2008-03-05 red.) numato, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti visą likusį kreditą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis bei kitomis pagal sutartį mokėtinomis sumomis, jeigu kredito gavėjas laiku ilgiau kaip 30 dienų negrąžina kredito ar jo dalies, nemoka palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų; sutarties 7.3 punktas numato, kad esant 7.2 punkte nurodytoms aplinkybėms, bankas turi teise nutraukti sutartį, pranešdamas Kredito gavėjui apie tai raštu ne vėliau, kaip prieš 15 kalendorinių dienų, sutarties 10.5 punktu įtvirtinta šalių pareiga nedelsiant pranešti vieną kitai apie šalių adresų, kontaktinių telefonų banko sąskaitų numerių ir pan. pasikeitimą (b.l. 27-29). Byloje nustatyta, kad 2008-07-02 įspėjimas, 2008-08-26 pranešimas dėl sutarties nutraukimo ir 2008-08-27 pranešimas laiduotojui D. F. buvo siunčiami registruotais laiškais bendrovės ir D. F. adresu – (duomenys neskelbtini) (b.l. 45-54). Duomenų, kad skolininko buveinės adresas būtų pasikeitęs, teismui pateikta nebuvo, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas nutraukė sutartį nepažeisdamas šalių sutarties nuostatų dėl vienašališko sutarties nutraukimo.
Apelianto argumentai dėl CK 6.218 str. nuostatų pažeidimo atmetami. Civilinio kodekso 6.217 str. numatytais pagrindais nukentėjusioji šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privalo pranešti kitai šaliai per sutartyje numatytą terminą, o kai terminas sutartyje nenumatytas prieš 30 dienų (CK 6.218 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje šalių sutartis buvo nutraukta pačioje sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka, CK 6.217 ir 6.218 str. nuostatai numato sutarties nutraukimą kitais, įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka. Duomenų, kad šalių sutarties nutraukimo pagrindai ir tvarka prieštarauja CK 6.217, 6.218 str. nuostatoms, nėra, taigi šalių sutartinių santykių nutraukimui buvo pagrįstai taikomos šalių sutarties nuostatos. Apelianto argumentai, kad CK 6.218 str. nuostatai numato kreditoriaus pareigą įsitikinti, jog pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo ne tik siųstas, bet ir įteiktas, pagrįstas netinkamu šios normos aiškinimu ir atmetamas.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.