Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-04-12 · Civilinė byla Nr. 3K-3-272/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-04-12
Bylos Nr.
3K-3-272/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zigmas Levickis (pirm.), Egidijus Laužikas (pran.), Algis Norkūnas
Atsakovas
viešosios įstaigos Klaipėdos ligoninės
Ieškovas
J. M.
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 123.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-272/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.5; 14.3.1; 123.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmas Levickis (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Klaipėdos ligoninės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo ir 2005 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Klaipėdos ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. M. 2004 m. kovo 1 d. paduotu ieškiniu prašė teismo: pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo; pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą į DK 129 straipsnio 1, 2 dalis; priteisti iš atsakovo 6 mėnesių išeitinę išmoką; priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio nepriemoką, kuri susidarė dėl priedų ir padidinto tarifinio atlygio nemokėjimo už pavojingas darbo sąlygas. Ieškovė nurodė, kad 1996 m. gruodžio 31 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią ji dirbo medicinos seserimi. Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 513 patvirtintose Slaugos praktikos licencijavimo taisyklėse nustatyta, kad bendroji slaugos praktika, neturint praktikos slaugytojo licencijos, yra neteisėta nuo 2003 m. spalio 1 d. Ji – ieškovė iki 2003 m. spalio 1 d. neįgijo reikiamos kvalifikacijos – negavo licencijos, todėl atsakovas 2003 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 323 nušalino ją nuo darbo iki 2003 m. gruodžio 31 d., o 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 22 atleido iš darbo pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad ji – ieškovė neturi reikiamos kvalifikacijos – neturi licencijos, darbo sutartis prieštarauja Slaugos praktikos įstatymo reikalavimams, šių prieštaravimų pašalinti negalima, o perkelti į kitą darbą nėra galimybės, nes ji pati atsisakė dirbti kitą darbą. Nutraukdamas darbo sutartį, atsakovas nutarė išmokėti jai 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Ieškovės teigimu, ji nebuvo perkelta į bendrosios praktikos slaugytojos pareigas, o iki pat darbo santykių nutraukimo dirbo medicinos seserimi, todėl, jeigu medicinos sesers pareigybių nebeliko, darbdavys turėjo ją atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį. Ieškovės nuomone, ji iš darbo atleista be teisėto pagrindo, todėl jos atleidimo pagrindas ir formuluotė keistini bei priteistina išeitinės išmokos nepriemoka. Ieškovė taip pat nurodė, kad visiems Infekcinių ligų skyriuje dirbantiems darbuotojams buvo mokamas atlyginimo priedas už kenksmingas (pavojingas) darbo sąlygas. Tuo tarpu jai – ieškovei toks priedas ar padidintas tarifinis atlygis nebuvo mokamas ir susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas 2000 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 120 p. 2 ir 2000 m. birželio 30 d. pranešimu informavo ieškovę, kad jos medicinos sesers pareigybės pavadinimas pervardijamas į bendrosios praktikos slaugytojos pareigybę, o darbo funkcijos, pareiginiai nuostatai, pagrindinis tarifinis atlyginimas nesikeičia. Teismas konstatavo, kad pareigybės pavadinimo pakeitimas nelaikytinas būtinųjų darbo sąlygų pakeitimu, kuriam reikalingas susitarimas su ieškove. Teismas sprendė, kad sveikatos apsaugos ministrui priėmus 1999 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 254 ir įsigaliojus Slaugos praktikos įstatymui ieškovė negalėjo tęsti medicinos sesers darbo, todėl atsakovas pagrįstai nutraukė darbo sutartį pagal DK 139 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl jai nesumokėtų priedų už kenksmingas darbo sąlygas yra nepagrįstas ir neįrodytas, nes ieškovė nesilaikė atsakovo nustatytos vidaus darbo tvarkos, t. y. nežymėjo nustatytos formos žurnaluose darbo laiko kenksmingose darbo sąlygose, ir nepateikė įrodymų, kad visos darbo funkcijos buvo kenksmingos ir pavojingos jos sveikatai.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl priemokos už darbą kenksmingomis-pavojingomis sąlygomis, panaikino, šį ieškovės ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 6408 Lt priemoką už darbą kenksmingomis-pavojingomis sąlygomis, 5169,09 Lt (mokesčiai neišskaičiuoti) šešių mėnesių išeitinę kompensaciją, 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai, 347,30 Lt žyminio mokesčio, 15,20 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, kitą ieškinio dalį dėl priemokų už darbą kenksmingomis-pavojingomis sąlygomis atmetė. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovės darbas nuo pat atėjimo į darbą iki išėjimo iš darbo buvo pavojingas. Už darbą pavojingomis darbo sąlygomis jai ir kitoms Infekcinio skyriaus medicinos seserims atsakovė mokėjo 15 proc., vėliau – 30 proc. dydžio priedus. Kolegija nurodė, kad ieškovė su Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo 1997 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 147 p.1 pasirašytinai nesupažindinta. Jos faktiškai dirbtą laiką pavojingomis-kenksmingomis darbo sąlygomis privalėjo žymėti Suagusiųjų infekcinių ligų skyriuje vyr. med. sesuo. Kolegija nurodė, kad ieškovės dirbtas darbas yra darbas pavojingomis-kenksmingomis darbo sąlygomis (Pavojingų darbų sąrašo, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 ir 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386, 1, 3.14 punktai). Kolegija taip pat nurodė, kad priemokos turėjo būti mokamos darbininkams už faktiškai kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis dirbtą laiką, vadovaujantis darbo laiko apskaitos duomenimis (Priemokų už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis dydžių nustatymo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1555, 5 punktas). Įvertinusi Klaipėdos miesto ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojo 1996 m. rugsėjo 19 d. sudarytą pavojingų darbų (gamybos procesų) ligoninėje bei darbuotojų kontingento, dirbančio toje aplinkoje, sąrašą, kuriuo nustatytas faktiškai išdirbtas laikas kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, kolegija konstatavo, kad visos ieškovės darbo funkcijos, atliktos Infekcinių ligų skyriuje, buvo pavojingos ir kenksmingos jos sveikatai, nes nurodyto sąrašo pirmojoje eilutėje nustatyta, jog Infekcinių ligų skyriuje 6 val. 30 min. faktiškai dirbtas darbas dėl nuolatinio kontakto su infekcinėmis ligomis yra darbas kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis. Ieškovei priedai už darbą kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis nebemokėti nuo 1998 m. sausio 1 d., nes ji nežymėjo faktiškai dirbto laiko pavojingomis sąlygomis. Klaipėdos miesto ligoninės vyr. gydytojo 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 147 p.1 2.2 punkte nustatyta, kad už darbą pavojingomis sąlygomis turi būti mokama 30 proc. minimalios mėnesinės algos už faktiškai išdirbtą laiką pavojingomis sąlygomis. Dėl to ieškovė turi teisę reikalauti nepriemokos. Kolegija nurodė, kad ji pasiūlė atsakovei pateikti skaičiavimą dėl ieškovei priklausančios priemokos už faktiškai dirbtą laiką kenksmingomis-pavojingomis sąlygomis, bet toks skaičiavimas nebuvo nepateiktas. Dėl to kolegija, apskaičiuodama ieškovei priklausančios nepriemokos dydį, vadovavosi jos atstovo pateiktu skaičiavimu.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi patenkino ieškovės J. M. prašymą dėl teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendime padarytos aritmetinės klaidos ištaisymo, atmetė ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Kolegija nurodė, kad prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkinamas dėl to, kad priešingu atveju pasikeistų priimto sprendimo turinys, nes ieškovės išlaidų advokato pagalbai priteisimo klausimas yra argumentuotai išspręstas. Kolegija pripažino, kad padarė klaidą priteisdama ieškovei 6408 Lt dydžio priemoką, nes neatsižvelgė į minimalaus darbo užmokesčio pokytį (400, 430, 450 Lt) nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 1 d. Dėl to kolegija priteisė ieškovei ne 9132 Lt, o 6408 Lt dydžio priemoką.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas viešoji įstaiga Klaipėdos ligoninė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir 2005 m. lapkričio 28 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. sprendimą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas nesivadovavo Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251, 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386, 1995 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1555, Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojo 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 147 p.1, 1997 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 193, todėl priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimą ir nutartį.Klaipėdos apygardos teismas, kad ji pasiūlė atsakovei pateikti skaičiavimą dėl ieškovei priklausančios priemokos už faktiškai dirbtą laiką kenksmingomis-pavojingomis sąlygomis, bet toks skaičiavimas nebuvo pateiktas. Dėl to sprendimas ir nutartis taip pat yra neteisėti ir nepagrįsti. Klaipėdos apygardos teismas pažeidė CPK 45 straipsnį, nes nepagrįstai pakeitė atsakovą byloje iš viešosios įstaigos Klaipėdos ligoninės į viešąją įstaigą Klaipėdos miesto ligoninę.

Atsiliepimas

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė J. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir 2005 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinis procesas turi būti nutrauktinas, nes kasacinis skundas paduotas 17 dienų praleidus 3 mėnesių kasacinio skundo padavimo terminą ir neprašoma jo atnaujinti (CPK 276 straipsnio 4 dalis, 335 straipsnis, 341 straipsnio 1 punktas, 345 straipsnio 1 dalis, 350 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas skundo padavimo metu (2006 m. sausio 16 d.) buvo įsiteisėjęs, nes jis priimtas 2005 m. rugsėjo 29 d. Atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis negali būti kasacinio skundo dalykas, nes ji yra skundžiama atskiruoju skundu per ją priėmusį teismą (CPK 290 straipsnis, 341 straipsnio 1 punktas). Be to, kasacinis skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl yra grąžintinas atsakovei (CPK 350 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai). Kasaciniame skunde nenurodytas materialinės ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės taikymui ir aiškinimui, t. y. nenurodyti kasacijos pagrindai. Be to, kasaciniame skunde nenurodyta ginčijama suma, nors ginčas yra turtinis. Kasatorius taip pat nėra suformulavęs aiškaus prašymo. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnį, pakeisdamas atsakovą, ieškovės nuomone, yra formalus, nes tai yra techninė spausdinimo klaida, o kasatorius nenurodo tokios klaidos reikšmės bylai. Be to, juridinis asmuo, kurio pavadinimas „viešoji įstaiga Klaipėdos miesto ligoninė“, iš viso neegzistuoja. Ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi kasatoriaus nurodytais poįstatyminiais teisės ir individualaus pobūdžio teisės taikymo aktais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pagal ieškovės ir atsakovo 1996 m. gruodžio 31 d. sudarytą darbo sutartį atsakovė dirbo medicinos seserimi, jos darbo stažas atsakovo darbovietėje skaičiuojamas nuo 1976 m. liepos 21 d. Ieškovės darbo funkcijų atlikimo vieta buvo Suaugusiųjų infekcinių ligų skyrius. 1997 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 193 atsakovas nustatė priemokų už darbą kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis mokėjimo tvarką ir kt., tačiau tokios priemokos ieškovei nebuvo mokamos, nes ji nežymėjo savo faktinio darbo laiko tokiomis sąlygomis apskaitos. Atsakovo 2000 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 120 p.2 ieškovės pareigybės pavadinimas pakeistas į bendrosios praktikos slaugytoją. Šiam darbui dirbti ieškovė privalėjo įsigyti bendrosios praktikos slaugytojos licenciją, bet to nepadarė. Atsakovo 2003 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 232 p.1 ieškovė nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d. nušalinta nuo darbo kaip neturinti teisės teikti slaugos praktikos paslaugų, nes nėra įsigijusi bendrosios praktikos slaugytojos licencijos. Atsakovo 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 22 p.1 ieškovė 2004 m. vasario 2 d. atleista iš darbo pagal DK 139 straipsnio 1 dalį. Įsakyme nurodyta, kad ieškovė nėra įsigijusi bendrosios praktikos slaugytojos licencijos ir neturi teisės teikti slaugos praktikos paslaugų, sudaryta darbo sutartis prieštarauja Slaugos praktikos įstatymo reikalavimams ir prieštaravimų negalima pašalinti, nėra galimybės perkelti ieškovę į kitą darbą, nes ji nuo pasiūlytų darbų atsisakė.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Pirmiausia kasacinės instancijos turi pasisakyti dėl atsiliepime į kasacinį skundą nurodytų argumentų dėl kasacijos negalimumo. Atsiliepime teigiama, kad kasacinis procesas turi būti nutrauktinas, nes kasacinis skundas paduotas 17 dienų praleidus 3 mėnesių kasacinio skundo padavimo terminą ir neprašoma jo atnaujinti (CPK 276 straipsnio 4 dalis, 335 straipsnis, 341 straipsnio 1 punktas, 345 straipsnio 1 dalis, 350 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas skundo padavimo metu (2006 m. sausio 16 d.) buvo įsiteisėjęs, nes jis priimtas 2005 m. rugsėjo 29 d. Atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti kasacinio skundo dalykas, nes ji yra skundžiama atskiruoju skundu per ją priėmusį teismą (CPK 290 straipsnis, 341 straipsnio 1 punktas). Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. lapkričio 28 d. nutartimi tenkino ieškovės J. M. prašymą, ištaisė aritmetinę klaidą 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendime ir padidino priteistą nepriemoką už darbą kenksmingomis sąlygomis nuo 6 408 iki 9123 Lt, nes priimant teismo sprendimą buvo neatsižvelgta į minimalios algos Vyriausybės nustatyta tvarka padidinimą per laikotarpį, už kurį ieškovei priteista nepriemoka už darbą kenksmingomis sąlygomis. Ši teismo nutartis negali būti traktuojama CPK 276 straipsnio prasme kaip aritmetinės klaidos ištaisymas, nes ja išspręstas reikalavimų padidinimo klausimas, o tokie teismo veiksmai kvalifikuotini kaip papildomo sprendimo priėmimas CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė įrodymus dėl nepriemokos už darbą kenksmingomis sąlygomis priteisimo, bet priteista ne visa nepriemoka, nes neatsižvelgta į Vyriausybės nustatyta tvarka padidintą minimalų atlyginimą. Nurodyta teismo nutartis atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus ir laikytina papildomu sprendimu, kuriuo išspręstas reikalavimas dėl priteistos nepriemokos už darbą kenksmingomis sąlygomis padidinimo klausimas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad terminas kasaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2005 m. lapkričio 28 d. nutarties priėmimo, nes tik tada buvo išspręstas priteistos nepriemokos dydžio klausimas. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad ši nutartis turi būti traktuojama kaip sudėtinė teismo sprendimo dalis. Ji gali būti skundžiama kasacine tvarka, jai netaikomos CPK 334 straipsnio nuostatos dėl negalimumo apskųsti atskiruoju skundu, nes nutartį priėmė apeliacinės instancijos teismas ir ji gali būti peržiūrima kasacine tvarka, esant CPK 346 straipsnyje nustatytiems pagrindams (CPK 340 straipsnio 1, 5 dalys). Dėl to atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai dėl kasacijos negalimumo atmestini.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismas nesivadovavo Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251, 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386, 1995 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1555, Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojo 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 147 p.1, 1997 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 193. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu ir nurodo, kad, priešingai negu teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendime pateikiamus motyvus grindžia visais kasatoriaus nurodytais poįstatyminiais teisės ir individualaus pobūdžio teisės taikymo aktais. Kolegija pažymi, kad paduodant kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys kasacijos pagrindų buvimą. Kasatorius ne tik nenurodė, kokią konkrečią materialinės teisės normą pažeidė Klaipėdos apygardos teismas, bet ir tai, kuo pasireiškia teismo sprendimo neteisėtumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų CPK 176–185 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Klaipėdos miesto ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojo 1996 m. rugsėjo 19 d. sudarytą pavojingų darbų (gamybos procesų) ligoninėje bei darbuotojų kontingento, dirbančio toje aplinkoje, sąrašą, kuriuo nustatytas faktiškai išdirbtas laikas kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, padarė pagrįstą išvadą, kad visos ieškovės darbo funkcijos, atliktos Infekcinių ligų skyriuje, buvo pavojingos ir kenksmingos jos sveikatai, nes nurodyto sąrašo pirmojoje eilutėje nustatyta, jog Infekcinių ligų skyriuje 6 val. 30 min. faktiškai dirbtas darbas dėl nuolatinio kontakto su infekcinėmis ligomis yra darbas kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis. Nustačius, kad ieškovė dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis, neturi esminės reikšmės tai, kad ji nepasižymėdavo nustatytos formos žurnaluose darbo laiko kenksmingose darbo sąlygose. Šis kasacinio skundo argumentas nėra pagrįstas. Dėl to ieškovė, remdamasi Klaipėdos miesto ligoninės vyr. gydytojo 1996 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 147 p.1 2.2 punktu, turi teisę už darbą pavojingomis sąlygomis gauti 30 proc. minimalios mėnesinės algos dydžio priedą už faktiškai išdirbtą laiką pavojingomis sąlygomis. Atsakovas kasaciniame skunde, teigdamas, kad ieškovei priteista nepriemokos suma yra neteisingai suskaičiuota, nepateikia savo skaičiavimo. Bylos nagrinėjimo metu jam buvo pasiūlyta pateikti skaičiavimą dėl ieškovei priklausančios priemokos už faktiškai dirbtą laiką kenksmingomis-pavojingomis sąlygomis, bet toks skaičiavimas nebuvo pateiktas. Taigi atsakovas nesuformulavo savo atsikirtimo faktinio pagrindo, tačiau tuo toliau remiasi kasaciniame skunde, o tai gali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

Kasatorius nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas pažeidė CPK 45 straipsnį, nes nepagrįstai pakeitė atsakovą byloje iš viešosios įstaigos Klaipėdos ligoninės į viešąją įstaigą Klaipėdos miesto ligoninę. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu, nes apeliacinės instancijos teismas padarė techninę spausdinimo klaidą, kuri yra formali, ir nekeičia skundžiamos nutarties esmės.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei proceso teisės normas, todėl kasacinis skundas atmestinas, taip pat nėra pagrindo naikinti skundžiamus teismo sprendimą ir nutartį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir 2005 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

TeisėjaiZigmas LevickisEgidijus LaužikasAlgis Norkūnas