Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. birželio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. 2008 m. lapkričio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto;

2) 2010 m. kovo 16 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnį 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2015 m. sausio 20 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

4) 2016 liepos 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

5) 2017 spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 20 parų arešto;

6) 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 32 MGL (1205,12) Eur bauda su automobilio konfiskavimu ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. 2018 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta ir 2017 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 20 parų arešto bausmė ir 32 MGL (1205,12) Eur bauda;

7) 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 32 MGL (1205,12 Eur) viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. birželio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. 2008 m. lapkričio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto;

2) 2010 m. kovo 16 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnį 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2015 m. sausio 20 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

4) 2016 liepos 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

5) 2017 spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 20 parų arešto;

6) 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 32 MGL (1205,12) Eur bauda su automobilio konfiskavimu ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. 2018 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta ir 2017 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta 20 parų arešto bausmė ir 32 MGL (1205,12) Eur bauda;

7) 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 32 MGL (1205,12 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per pirmą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo mėnesį pradėti gydyti priklausomybės ligas ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

8) 2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme ir 32 MGL (1205,12 Eur) dydžio bauda. 2019 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi subendrintos 2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu ir 2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo bei 32 MGL (1205,12 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. V. per pirmą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo mėnesį pradėti gydyti priklausomybės ligas ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

9) 2021 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 32 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant A. V. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslais ar gydymusi; tęsti gydymą nuo priklausomybės ligų; visą bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

10) 2021 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėtas 3 metams, įpareigojant A. V. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslais ar gydymusi; tęsti gydymą nuo priklausomybės ligų; visą bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2021 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi 2021 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi subendrinta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir 32 MGL dydžio bauda. 2021 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi prie 2021 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2021 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirti galutinė bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir 32 MGL (1205,12 Eur) dydžio bauda. 2021 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir A. V. pasiųstas atlikti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. 2023 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi panaikintinas lygtinis paleidimas ir A. V. pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesių 22 dienų, 2024 m. balandžio 26 d. paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs

11) 2024 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį 187 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 32 MGL dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. V. 2024 m. gruodžio 14 d., apie 03.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su V. S. metu, tyčia kumščiu sudavė tris smūgius gulinčiai lovoje V. S. į veido sritį, po to parvertęs V. S. iš lovos ant grindų, tyčia kumščiu sudavė ant grindų gulinčiai V. S. vieną smūgį į lūpas, tuo padarė nukentėjusiajai V. S. poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, nosyje, viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą kairiame žande, kraujosruvą viršutinių dantų dantenose, viršutinio 1–o kairio danties panirimą, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 13 d., apie 24 val. nuėjo pas T. R. ir ten išgėrinėjo. Dėl kažkokių nuo kalėjimo laikų kalbų kilo konfliktas, nes kažkas buvo parašęs iš jo mobilaus telefono melagingą informaciją ant nukentėjusiosios sutuoktinio. Jie viską išsiaiškino, atsiprašė nukentėjusiosios sutuoktinio ir viskas pasibaigė. T. R. paėmė jo telefoną. Jis prašė grąžinti, bet T. telefono neatidavė. Išgėrinėjant sėdėjo ant lovos, kurioje miegojo nukentėjusioji. Prasidėjo konfliktas su D. S.. D. S. buvo girtas, liepė jam išeiti, mėgino išstumti iš buto, plėšė striukę. D. S. pasakė, kad išeis tik tada, kai atsiims iš T. telefoną. D. S. jį tąsė, jie susikibo, prasidėjo muštinės. D. S. parvertė jį ant lovos, kur miegojo nukentėjusioji V. S.. Jis užkrito ant nukentėjusiosios, ant jo užgriuvo D. S.. Nukentėjusioji prabudo. Išsilaisvinęs nuo D. S. atsisėdo. Nematė kaip nukentėjusioji V. S. atsikėlė ir kaip pasiėmė butelį, tik pamatė butelį nukentėjusiosios rankose, ir tuomet nukentėjusioji buteliu trenkė jam į galvą. Po smūgio pasipylė kraujas, buvo prakirsta galva. Matydamas, kad A. R. stovi su peiliu, besigindamas spyrė, kad išspirti peilį ir sudavė smūgius A. R., ir nukentėjusiajai V. S.. Išsigandęs šalinosi iš buto. A. R. ir nukentėjusioji išsivijo jį į laiptinę. Kuriai iš jų įspyrė, kuriai sudavė, negali tiksliai pasakyti. Laiptinėje smūgius sudavė nematydamas, nes jo veidas buvo kruvinas, kraujas patekęs į akis blogino matomumą. Po to nubėgo išsikviesti pareigūnų. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajai kaltinime nurodytus smūgius. Nukentėjusiajai smūgiai buvo suduoti ir kambaryje, ir laiptinėje. Kambaryje sudavė ir rankomis, ir kojomis, laiptinėje sudavė kumščiais į veido sritį. Nesutinka su liudytojos A. R. parodymais, kur ji nurodo, kad įspyrus ji sudavė jam buteliu per galvą. Tuo metu mušėsi su liudytoju D. S. ir jam nebuvo jokio reikalo spirti liudytojai A. R.. Savo elgesį vertina kaip savigyną. Įvykio metu buvo neblaivus. Būdamas blaivus būtų trenkęs T. R., už tai, kad jam neatidavė telefono. Pirmadienį, būdamas blaivus, nuvyko į policiją dėl telefono vagystės, bet policija pareiškimo nepriėmė, išsityčiojo iš jo. Į medikus dėl savo sužalojimo nesikreipė, atvykę medikai apžiūrėjo, siūti žaizdos nereikėjo, pagalbą suteikė vietoje. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis pats nukentėjo. Smūgį buteliu per galvą jam trenkė nukentėjusioji, liudytoja A. R. buvo su peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė vardo, kas jam trenkė buteliu, galimai tyrėja netiksliai užrašė jo parodymus. Įvykio dieną buvo išgėręs, bet viską puikiai pamena. Jis tiksliai nurodė kaip viskas buvo. Liudytojai visko nepasako, jų parodymai melagingi.

Nukentėjusioji V. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku – 2024 m. gruodžio 13 d. su vyru D. S. buvo svečiuose pas dukrą A. R. ir T. R., vyko išgertuvės. Buvo užmigusi, nubudusi pamatė svetimą žmogų. Kažkada anksčiau dukra yra sakiusi, kad kaltinamasis A. V. teigė, jog santykiavo su jos vyru. Paklausus kaltinamojo, ar santykiavo su jos vyru, kodėl tokias nesąmones kalba, kilo konfliktas. Kaltinamasis tapo agresyvus, ėmė muštis, sudavė smūgius į dantis, praskėlė lūpą. Kiek smūgių buvo suduota, neprisimena. Keletą sekundžių buvo praradusi sąmonę. Smūgius gavo ir gulėdama ant grindų. Paprašė A. V. išeiti, sakė, kad nepageidaujamas, bet jis nesutiko. Jos vyras D. S. paėmęs už apykaklės A. V. vijo laukan.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 4 punktu perskaitė nukentėjusiosios V. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 41-43, 44-45, 46-49), jog pasakė išeiti iš dukters buto, vyras dėl pasakymo galimai supyko ir sudavė tris smūgius į veidą, po to išvertęs iš lovos ant grindų, sudavė vieną smūgį į lūpą dėl ko buvo prakirsta lūpa, ištino kairės pusės žandas, pradėjo klibėti dantys, jautė stiprų fizinį skausmą; sutuoktinis bandė išstumti vyrą iš buto, vyras kumščiu sudavė ir sutuoktiniui į veidą. Nukentėjusioji perskaitytus parodymus patvirtino. Tęsdama parodymus nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis pirmas jai sudavė smūgius, ji gynėsi nuo kaltinamojo. Iki to įvykio jokių sužalojimų neturėjo. Stipriausi smūgiai buvo suduoti į veidą. Viskas vyko labai greitai, net nespėjo sureaguoti. Ji pajuto, kad ant jos miegančios kažkas sunkaus užkrito. Tuo momentu ji niekaip negalėjo išlipti iš lovos ir pasiimti butelį, butelio rankose neturėjo. Po įvykio iš dukters sužinojo, kad dukra trenkė kaltinamajam. Nematė, kad jos dukra A. R. būtų turėjusi rankoje butelį. Įvykio metu A. R. su peiliu rankoje nematė. Nepamena ar kaltinamasis jai sudavė smūgius laiptinėje. Su A. R. ir D. S. vijosi kaltinamąjį į laiptinę. Tuo momentu, kai jį stūmė iš buto, atvyko pareigūnai ir greitoji. Įvykio metu buvo neblaivi, bet buvo jau pamiegojusi. Kaltinamasis jos neatsiprašė. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Prašo priteisti 1000 eurų neturtinės ir 140 eurų turtinės žalos atlyginimą. Turtinę žalą sudaro pirkti vaistai nuo skausmo, patinimo, mėlynių. Dėl pateiktų vaistų pirkimo kvitų dar iki įvykio - 2024 m. gruodžio 14 d.: 2024 m. sausio mėnesį, 2023 m. rugpjūtį, 2024 m. vasario mėnesį, 2024 m. balandžio mėnesį, 2024 m. sausio mėnesį, nurodė, kad šie vaistų pirkimo kvitai pateikti teismui per klaidą. Mažina civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, prašo priteisti 19 Eur turtinės žalos atlyginimo. Neturtinę 1000 eurų žalą sudaro sveikatos sutrikimai: sutriko, sušlubavo atmintis. Sužalojimai matėsi veide, siuvo lūpą, buvo pamėlęs veidas. Po įvykio sumažėjo bendravimo galimybės. Buvo užsidariusi namuose, bijojo žmonių, su niekuo nebendravo, trūko pasitikėjimo, jautė baimę. Pas psichologus nesilankė.

Liudytojas T. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis galėjo būti kaltinime nurodytu laiku 2024 m. gruodžio 13 d. Įvykio aplinkybių nelabai pamena, nes praėjo daug laiko.

Teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 4 punktu perskaitė liudytojo T. R. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 78-80), jog pas jį į butą, kuriame jis gyvena kartu su sutuoktine A. R., į svečius atėjo jo uošviai V. ir D. S., kurie buvo blaivūs. Atėjus uošviams kartu su jais išgėrė vieną butelį 0,7 l talpos degtinės, o jo sutuoktinė A. su jais alkoholio nevartojo. Uošviai liko pas juos bute nakvoti. 2024 m. gruodžio 14 d., apie 02.30 val. pas jį atėjo A. V., kurį jis pažįsta, nes jie kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. A. atrodė neblaivus. Užėjęs į butą A. atsisėdęs ant lovos, kurioje miegojo V. ir D. S., pradėjo prašyti duoti jam išgerti. Prabudusi V. S. paprašė, kad A. išeitų iš buto, tačiau A. jo akivaizdoje sudavė kelis smūgius V. į veidą, po to parvertęs ją iš lovos ant grindų, sudavė kumščiu V. dar vieną smūgį veidą. Jis pats į konfliktą nesikišo ir uošvienės negynė, nes nenorėjo turėti problemų. V. sutuoktinis D. puolė V. ginti, tačiau A. ir D. sudavė vieną smūgį į veidą. Pamatęs kas vyksta paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Kartu su policijos pareigūnais atvyko medikai, kurie V. S. dėl patirtų sužalojimų išvežė į gydymo įstaigą. Liudytojas patvirtino, kad perskaityti parodymai yra teisingi.

Liudytojas R. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nakties metu pas jį į butą atėjo A. V., prašė telefono, kad išsikviesti pagalbą. A. V. buvo kruvinas, sakė, kad gavo buteliu per galvą. Matė kaktoje žaizdą, galva buvo praskelta. Kas tai padarė, nežino. A. V. sakė, kad buvo 6-me aukšte, kažkas iš jo paėmė telefoną ir jis susimušė. A. V. nesakė kas jį užpuolė. A. V. išsikvietė policijos pareigūnus ir išėjo laukti policijos.

Liudytoja A. R., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis galėjo būti kaltinime nurodytu laiku 2024 m. gruodžio 13 d. A. V. užėjo pas juos į namus. Mama bandė išprašyti iš jos ir jos vyro namų A. V.. A. V. užsipuolė jos mamą, ji mamą gynė. Nukentėjo visi. Mama ir ji gavo smūgius. Vyko muštynės. T. R. kvietė policijos pareigūnus. Dėl ko kilo konfliktas nelabai pamena, matė kaip kaltinamasis sudavė mamai, smūgių buvo nemažai.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 4 punktu perskaitė liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metus (1 t., b. l.74-76), jog pabudusi mama A. prašė, kad jis išeitų iš buto, tačiau jis pasidarė agresyvus ir jos akivaizdoje sudavė tris smūgius į veidą mamai gulinčiai lovoje. Po to, A. mamą iš lovos parvertė ant grindų ir sudavė jai dar vieną smūgį į lūpą, prakirsdamas jai lūpą. Tai pamatęs jos patėvis D. puolė ginti jos motiną ir, apglėbęs A., norėjo jį išstumti iš buto, tačiau A. jos akivaizdoje kumščiu sudavė vieną smūgį jos patėviui į veidą, o šis gindamasis nuo A. taip pat sudavė A. vieną smūgį kumščiu į veidą. Ji pradėjo šaukti, kad A. nesimuštų ir iš jos buto išeitų, bandė jį išstumti iš buto, tačiau A. kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pilvą, po to bendrojo naudojimo koridoriuje A. kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kaktą. Kadangi A. jos nesužalojo, fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo, pretenzijų A. nereiškia, patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Tęsdama parodymus liudytoja nurodė, kad smūgių tikrai buvo daugiau nei trys. Kai A. V. išstūmė į laiptinę, ten jis sudavė ir mamai, ir jai. Iš streso nematė ar buvo suduoti smūgiai A. V.. A. V. sudavė buteliu per galvą gindama save ir savo mamą. Stumiant kaltinamąjį nuo mamos ir patėvio, A. V. smūgiavo jai į gimdos sritį, sudavė į veidą, kojas. Pareiškimo policijai nerašė, pasigailėjo žmogaus.

Liudytojas D. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus. Atėjo jam nepažįstamas asmuo, žmona paprašė jo išeiti, bet jis nėjo. A. V. sudavė jo žmonai. Nepamena tiksliai visų aplinkybių būdamas neblaivus. Jis gulėjo, pabudo išgirdęs žmonos riksmą. Žmona buvo nugriuvusi, jis gynė ją. Tada T. iškvietė policijos pareigūnus ir išvežė. Gindamas žmoną A. V. norėjo trenkti. Jam buvo suduotas nestiprus smūgis į veidą. Matė, kad žmonai buvo sužalota lūpa. Iki įvykio sutuoktinė buvo sveika.

2024 m. gruodžio 17 d. protokolu – pareiškimu nustatyta, kad į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą kreipėsi V. S., gimusi (duomenys neskelbtini) m., kuri nurodė, kad 2024 m. gruodžio 14 d. bute adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė nepažįstamas vyras (1 t., b. l. 1-2).

2024 m. gruodžio 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato tyrėjo T. Z. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad pagal gautą pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjo giminaičius sumušė pažįstamas asmuo, nuvykus nurodytu adresu daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte buvo rastas akivaizdžiai neblaivus A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuris nurodė, kad išgertuvių metu susipyko su draugais ir su jais apsistumdė, jis bandė gintis, po to jis iš buto pabėgo. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs akivaizdžiai neblaivus T. R., gimęs (duomenys neskelbtini) m., nurodė, kad pas jį į namus atėjęs pažįstamas A. V. pradėjo elgtis agresyviai ir sudavė bute buvusiai V. S. smūgius į veido sritį, dėl ko buvo išvarytas iš buto. Bute buvusią V. S., gimusią (duomenys neskelbtini) m. dėl prakirstos lūpos atvykę medikai išvežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos ir priėmimo skyrių. Taip pat įvykio vietoje buvę medikai apžiūrėjo A. V., jam konstatavo lengvus nubrozdinimus, dėl kurių jį pristatyti į gydymo įstaigą nebuvo būtinybės. Bute taip pat buvo rastas akivaizdžiai neblaivus D. S., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir A. R., gimusi (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 6).

2024 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-27).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2024 m. gruodžio 14 d. 03.17 val. gautas pranešimas (pranešėjas T. R.), kad prieš kelias minutes pranešėjo namuose pažįstamas sumušė pranešėjo giminaičius ir pabėgo. Moteriai sužalota akis ir lūpa, vyrui - nosis ir paakys (1 t., b. l. 28-32).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2024 m. gruodžio 14 d. 03.21 val. gautas pranešimas (pranešėjas A. V.), kad prieš keturias minutes pranešėją užpuolė 4 pažįstami asmenys, pranešėjui kraujuoja galvos srityje (1 t., b. l. 33-35).

2025 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2024 m. gruodžio 14 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su daugiabučio namo laiptinėje sutiktu vyru (A. V.), kuris kažką pasako pareigūnams, vyro galvos srityje matomas kraujas. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pareigūnai ateina į butą, kuriame randamos dvi moteris (V. S. ir A. R.), kurios nurodo, kad į butą atėjęs A. sudavė vienai iš moterų į galvą, kitai į pilvą, taip pat viena iš moterų (A. R.) nurodo, kad jas apgynė patėvis (D. S.). Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad į butą atvyksta medikai, kurie apžiūri sužalotą moterį (V. S.), kuriai sužalota lūpa ir pleistru užklijuotas antakis. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pareigūnai bute ieško telefono, kurį galimai bute paliko pareigūnų laiptinėje sutiktas vyras (A. V.) (1 t., b. l. 36-39).

2024 m. gruodžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji V. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (A. V.), kuris 2024 m. gruodžio 14 d., apie 03.00 val. ją sumušė, jai būnant dukters A. R. bute (1 t., b. l. 50-52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2730/2024(02), nustatyta, kad V. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, nosyje, viršutinėje lūpoje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas kairiame žande, kraujosruva viršutinių dantų dantenose, viršutinio 1 – o kairio danties panirimas, kurie padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai tyčiniams savęs žalojimui nebūdingi, sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek jų visumą, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 67-68).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pasitvirtino.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neneigdamas kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, kad padarė sužalojimus nukentėjusiajai V. S., teigė, kad tai padarė gindamasis, nes nukentėjusioji V. S. trenkė jam buteliu per galvą, o liudytoja A. R. buvo pasiėmusi peilį. Teismas kaltinamojo parodymus, kad jam reikėjo gintis nuo nukentėjusiosios, kuri anot kaltinamojo, sudavė jam buteliu per galvą ir liudytojos A. R., kuri buvo su peiliu, vertina kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vertinant kaltinamojo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jie nėra nuoseklūs. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad grumdamasis su vyru matė, kaip moteris atsikėlė iš lovos ir tuo metu kažkas jam buteliu sudavė per galvą, mano, kad buteliu jam sudavė viena iš bute buvusių moterų; kai jam buvo suduota per galvą, jis bandė iš buto pasišalinti, tačiau tas pats vyras vėl sugriebė jį už rūbų, T. sugyventinė pasiėmusi peilį pradėjo grasinti, kad jį papjaus; išėjus iš T. buto prie jo pribėgo moteris, kuri prieš tai gulėjo lovoje, manydamas, kad ji jam kažką padarys, sudavė kelis smūgius į galvos sritį ir nubėgo laiptais žemyn. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė jau kitokias įvykio aplinkybes, nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, kad nematė kaip nukentėjusioji V. S. atsikėlė ir kaip pasiėmė butelį; pamatė butelį nukentėjusiosios rankose ir tuomet nukentėjusioji buteliu trenkė jam į galvą; matydamas, kad A. R. stovi su peiliu, besigindamas spyrė jai, kad išspirti peilį ir sudavė smūgius A. R. ir nukentėjusiajai V. S.; išsigandęs šalinosi iš buto; A. R. ir nukentėjusioji jį išsivijo į laiptinę; kuriai iš jų įspyrė, kuriai sudavė, negali tiksliai pasakyti, nes jo veidas buvo kruvinas; nukentėjusiajai smūgius sudavė ir kambaryje, ir laiptinėje; būnant kambaryje sudavė ir rankomis, ir kojomis, laiptinėje sudavė kumščiais į veido sritį. Teismas vadovaujasi kaltinamojo parodymų ta dalimi, kurie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Nukentėjusioji V. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent: kaltinamasis būdamas agresyvus pradėjo muštis, sudavė smūgius į dantis, praskėlė lūpą, bei sudavė smūgį jai gulint ant grindų; ji gynėsi nuo kaltinamojo; iki įvykio jokių sužalojimų neturėjo; ar buvo jai suduoti smūgiai laiptinėje, neprisimena; butelio į rankas nebuvo paėmusi. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes jie iš esmės nuoseklūs, iš dalies atitinkantys kaltinamojo parodymams bei neprieštaraujantys kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tokią įvykių versiją patvirtina ir nukentėjusiosios protokole – pareiškime užfiksuoti duomenys, jog ją sumušė nepažįstamas vyriškis, kuris sudavė tris smūgius į veidą, parvertęs ant žemės sudavė smūgį į lupą, medicininiai dokumentai – specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, nosyje, viršutinėje lūpoje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas kairiame žande, kraujosruva viršutinių dantų dantenose, viršutinio 1 – o kairio danties panirimas, kurie padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Tam tikrus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų aspektus patvirtina ir liudytojai T. R., kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad kaltinamasis A. V. jo akivaizdoje sudavė kelis smūgius nukentėjusiajai V. S. į veidą, po to parvertęs ją iš lovos ant grindų, sudavė kumščiu V. dar vieną smūgį veidą (1 t., b. l. 78-80), liudytoja A. R., taip pat patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 74-76), kuriuose, be kita ko, taip pat nurodyta, kad jos mamai V. S. bandant, išprašyti iš jos ir jos vyro namų A. V., pastarasis užsipuolė jos mamą, matė, kaip kaltinamasis sudavė jos mamai, gulinčiai lovoje, smūgius į veidą, po to parvertęs mamą ant grindų sudavė dar vieną smūgį į lūpą; taip pat nurodė, kad A. V. išstūmus į laiptinę, laiptinėje A. V. sudavė ir jai ir jos mamai V. S.; A. V. buteliu per galvą sudavė ji, gindama save ir savo mamą, liudytojas D. S., kuris nurodė, kad įvykio dieną buvo neblaivus, nepamena visų įvykio aplinkybių, tik prisimena, kad prabudo išgirdęs žmonos riksmą; jo sutuoktinei V. S. bandant išvaryti A. V. iš buto matė, kaip A. V. sudavė jo žmonai V. S. ir sužalojo lūpą; matė žmoną nugriuvusią; liudytojas R. Š. nurodė, kad nakties metu pas jį atėjo A. V., kuris buvo kruvinas, matė kaktoje žaizdą, sakė, kad gavo buteliu per galvą, kas užpuolė, nesakė, prašė telefono išsikviesti pagalbą.

Taigi kaip matyti iš kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų (išskyrus liudytoją R. Š.), parodymų įvykyje dalyvavę asmenys (išskyrus A. R., kurios neblaivumas nebuvo nustatytas) buvo neblaivūs. Nukentėjusiosios, liudytojų (išskyrus liudytoją R. Š.), bei kaltinamojo parodymais nustatyta, kad tarp kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų įvyko konfliktas. Kaltinamasis buvo kaltinamas apšmeižęs liudytoją D. S., kaltinamasis A. V. T. R. reiškė pretenzijas, kad jis pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną. A. V. buvo varomas iš T. R. ir A. R. buto, tačiau nusiteikęs konfliktiškai iš buto nėjo, teigdamas, kad neišeis tol, kol neatsiras jo mobilaus ryšio telefonas. Taigi kaltinamasis provokavo konfliktą dėl neva mobilaus telefono iš jo pagrobimo. Pažymėtina, kad konfliktas vyko nukentėjusiosios dukros ir jos vyro namuose, kur nukentėjusioji V. S. su sutuoktiniu D. S. buvo atvykusi pasisvečiuoti. Taigi nagrinėjamu atveju A. V. veiksmuose yra ir subjektyvioji nusikaltimo pusė, tai motyvas ir tyčia. Kaltinamojo smūgių sudavimas į veido sritį nukentėjusiajai gulinčiai lovoje, po to smūgio sudavimas parvertus ant grindų, įrodo, kad kaltinamasis puolė nukentėjusiąją, o ne gynėsi nuo jos. Kaltinamojo pozicija, kad jis panaudojo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu būdamas išsigandęs, gindamasis, t. y. esant būtinosios ginties sąlygoms prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaltinamasis galėjo nutraukti konfliktą vienu iš būdu - pasišalinant iš buto, iš kurio buvo varomas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nagrinėjamo įvykio metu A. V. buvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jis turėjo gintis. Taigi teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo būtinosios ginties situacija nėra jokio pagrindo (BK 28 straipsnis). Kaltinamojo kaltę, be anksčiau išanalizuotų nukentėjusiosios, liudytojų parodymų (išskyrus liudytoją R. Š.), specialisto išvadoje, protokole-pareiškime užfiksuotų duomenų patvirtina ir byloje esantys kiti įrodymai, t. y., apžiūros protokoluose, BIRT ataskaitos žiūryklėje, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ir kiti rašytiniai įrodymai.

Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. V. 2024 m. gruodžio 14 d., apie 03.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su V. S. metu, tyčia kumščiu sudavė tris smūgius gulinčiai lovoje V. S. į veido sritį, po to V. S. iš lovos parvertęs ant grindų, tyčia kumščiu sudavė gulinčiai V. S. vieną smūgį į lūpas, tuo padarė nukentėjusiajai V. S. poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, nosyje, viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą kairiame žande, kraujosruvą viršutinių dantų dantenose, viršutinio 1–o kairio danties panirimą, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Nekyla teismui abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis. Teismas neabejoja, kad A. V. suduodamas nukentėjusiajai smūgius į veido sritį suprato ir suvokė, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog gali padaryti kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Kaltinamojo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

IV. Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

A. V. padarė vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas 11 kartų, šią smurtinę nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (1 t., b. l. 131-155), administracine tvarka baustas eilę kartų, baudos nesumokėtos, (1 t., b. l. 165-182). Kaltinamasis nevedęs, nedirba, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro duomenimis dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė, 2024 metais rugpjūčio mėnesį du kartus gydytas (duomenys neskelbtini) klinikų Psichiatrijos klinikoje (DGN.F43.2 - Adaptacijos sutrikimai). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-275/2025 nurodyta, kad A. V. nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (1 t., b. l. 204).

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatyta sankcija – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nusikalstama veika padaryta bendro girtavimo metu, o tai rodo mažesnį veikos pavojingumą, bei į tai, kad kaltinamasis A. V. šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. V. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, nustatyta dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad ankstesni teistumai nesulaikė bei nepaveikė kaltinamojo, jog nedarytų naujų nusikaltimų, laisvės atėmimo bausmė skirtina didesnė, nei straipsnių sankcijose numatyta minimali bausmė.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neatlikęs 2024 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės - 32 MGL dydžio baudos, (bauda nesumokėta). Parinkdamas bausmių subendrinimo būdą teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendžia, kad bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu bendrintina su 2024 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis.

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo išnykęs A. V. teistumas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas 2015 m. – 2021 m. teismo nuosprendžiais. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ankstesni teistumai nesulaikė bei nepaveikė kaltinamojo, jog nedarytų naujų nusikaltimų, konstatuojama, kad A. V. yra recidyvistas.

V. Civilinis ieškinys

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Visais atvejais žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis.

Nukentėjusioji V. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 140 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 27-37). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji sumažino civilinį ieškinį dydį dėl turtinės žalos atlyginimo, prašė priteisti pagal pateiktus du kvitus už pirktus vaistus - 19 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinė ieškovė grindė patirtu skausmu, diskomfortu, išgąsčiu, dvasiniu sukrėtimu, bendravimo galimybių sumažėjimu.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pateikė vaistų pirkimo kvitus iš kurių matyti, kad vaistai, išskyrus Ibuprofen Lannacher (kaina13,14 Eur) ir Gelomyrtol forte (kaina 5,70 Eur) buvo pirkti dar iki įvykio - 2023 m. rugpjūčio mėnesį, 2024 m. sausio mėnesį, 2024 m. vasario mėnesį, 2024 m. balandžio mėnesį. Laikytina, kad nukentėjusioji pateikdama senus vaistų pirkimo kvitus, nesusijusius su nagrinėjamu įvykiu, elgėsi nesąžiningai. Nukentėjusioji nurodė, kad po sužalojimo vartojo vaistus nuo skausmo „Ibuprofen“, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat pateikė vaistų pirkimo kvitą, iš kurio matyti, kad pirko vaistus Gelomyrtol forte. Tačiau visiems prieinama informacija (https://www.google.lt/url?esrc=s&q=&rct=j&sa=U&url=https://www.eurovaistine.lt/) nustatyta, kad šis vaistinis preparatas skirtas atsikosėjimui, sergant ūmiu ir lėtiniu bronchitu. Nukentėjusioji teismui nepateikė jokių įrodymų, kad šis vaistas jai buvo būtinas padarytiems sužalojimams gydyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškinio dalis dėl 126,86 Eur turtinės žalos atlyginimo neįrodyta, todėl atmestina. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai 13,14 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl asmuo patiria išgyvenimus ją sutrikdžius. Pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingas, ir galintis gauti pajamas ateityje. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, jai buvo sutrikdyta sveikata, sužalojimai padaryti matomojoje vietoje – veido srityje. Teismas, nustatydamas žalos dydį taip pat atsižvelgia ir į tai, kad pasekmės neilgalaikės, atsirado dėl tyčinių veiksmų, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas veikiant vienam asmeniui. Nėra įrodymų, kad V. S. patyrė sąlyginai didesnius besitęsiančius psichologinius išgyvenimus ir skausmus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertintina, kad didesnė nei 1000 eurų neturtinė žala priteisiama tik išskirtinais atvejais, o šiuo atveju išskirtinių aplinkybių nėra. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašoma priteisti neturtinė žala, teismo vertinimu neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra per didelė, teismas neturtinę žalą vertina 700 eurų. Atsižvelgiant į nurodytą V. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. spalio 10 d. pažymą Nr. APD-2025-11208, teikiant antrinę teisinę pagalbą V. S. šioje baudžiamojoje byloje, kurioje ji pripažinta nukentėjusiąja (2 t., b. l. 74-79). Kadangi pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teismui pateiktą pažymą valstybė patyrė 429,17 Eur išlaidų teikiant nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą, tai šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 dalis) ir turi būti išieškomos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. spalio 1 d. pažymą Nr. APD 2025-10779 dėl 341,67 antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad A. V. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 341,67 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam A. V. buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, t. y. ne jo iniciatyva, o teismui pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis nedirba, turto neturi, priteisti civiliniai ieškiniai nukentėjusiajai), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. V. nepriteistinos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti, vėliau – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, 1 vnt., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant ir paskirti A. V. galutinę subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 32 MGL dydžio baudą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. V. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Civilinės ieškovės V. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai 13,14 (trylika) eurų 14 ct turtinės ir 700 (septynis šimtus) eurų neturtinės žalos iš A. V.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. V. valstybei 429,17 Eur išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajai V. S. (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad A. V. yra recidyvistas.

A. V. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti, vėliau – panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 341,67 Eur išlaidų išieškojimo iš A. V..

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, 1 vnt., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje (jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).