Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-16454-20, kurioje

K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, neįgalus, nedirbantis, teistas:

1) 2009 m. gegužės 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

2) 2012 m. balandžio 6 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

3) 2014 m. kovo 5 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) 2017 m. gruodžio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktais, įpareigojant per visą paskirtos bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 7 val. ir gydytis nuo alkoholizmo, 2018 m. rugsėjo 14 d. bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. L. 2020 m. balandžio 28 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia, mesdamas mobiliojo ryšio telefoną į veidą savo sugyventinei O. B. pataikė į kaktą, po to jai tris kartus spyrė į kojas ir ranką, bei apie dešimt kartų kumščiu sudavė į galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai O. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. L. kaltę pripažino visiškai ir parodė (e. b. l. 45-49), kad su sugyventine O. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), turi du bendrus vaikus. 2020 m. balandžio 28 d. apie 16 val. grįžo neblaivus namo iš darbo ir nuėjo miegoti. Numigęs apie 3 valandas jis atsikėlė ir kartu su vaikais žaidė. Jam bežaidžiant su vaikais į kambarį atėjo jo sugyventinė O. B., kuri pradėjo jam priekaištauti bei provokuoti sakydama, kad jis nieko nedaro, kad jis nieko nesugeba, kad yra invalidas ir visaip kitaip jį įžeidinėjo, dėl to jis labai supyko ant jos ir atsisukęs metė savo mobiliojo ryšio telefoną jai į veidą. Kai jis taip padarė, ji iškart puolė ant jo ir sudavė jam per veidą, dėl to jis juto fizinį skausmą. Jis jai tuomet suėmė už marškinėlių ir tampydamas ją už marškinėlių juos suplėšė. Tuomet jie su sugyventine vienas kitą stumdė. Kuomet jie stumdėsi, jis spyrė jai tris kartus, ar spyrė stipriai, jis tikslai nepamena. Jiems besistumdant jis galėjo jai su ranka pataikyti ir į galvos sritį ar veidą, tačiau nepamena kiek kartų galėjo jai sutrenkti, kadangi viskas įvyko labai greitai, jis daug ko nepamena. Dėl savo elgesio labai gailisi. Turi invalidumą, turi darbingumą 10 proc., kadangi turi problemų su akimis, sunkiai mato. Dėl jam suduotų smūgių jokių pretenzijų savo sugyventinei neturi, pareiškimo nerašys.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. L. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjusioji O. B. parodė (e. b. l. 6-10, 34-35), kad gyvena kartu su sugyventiniu K. L., adresu (duomenys neskelbtini). Ji su sugyventiniu turi 2 bendrus vaikus. 2020 m. balandžio 28 d. 21 val., namuose, tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas dėl to, kad ji nesutiko atnešti jam valgyti. Konflikto metu sugyventinis paleido į ją savo mobiliojo ryšio telefoną, kuris jai pataikė tiesiai į kaktą. Dėl to ji juto fizinį skausmą. Ji tuomet padėjo savo dukrą, kurią laikė ant rankų, į lovytę ir norėjo išeiti į lauką, kad nekiltų dar didesnis konfliktas, tačiau sugyventinis jos į lauką neišleido, ir laikydamas ją už palaidinės ją suplėšė, dėl ko ji jį pastūmė. Tada sugyventinis dar labiau suagresyvėjo ir koja spyrė jai du kartus į koją ir vieną kartą į ranką. Tuomet jis apie 10 kartų trenkė jai į galvos sritį. Jam taip padarius ji pabėgo iš kambario į lauką ir bandė skambinti policijos pareigūnams, tačiau sugyventinis tai pamatęs atėmė iš jos telefoną ir trenkė į žemę, telefonas nuo smūgio sudužo. Tuomet ji susirado seną savo telefoną ir paskambino į BPC. Dėl jai paleisto telefono į galvos sritį, dėl suduotų smūgių į galvos sritį bei spyrių į koją ir į ranką ji juto fizinį skausmą. Dėl padarytos žalos pretenzijų sugyventiniui neturi, civilinio ieškinio nereikš.

- iš BIRT ataskaitų žiūryklės (e. b. l. 21-24) matyti, kad 2020 m. balandžio 28 d. 21.15 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambino pranešėja O. B. ir pranešė, kad neblaivus vyras trenkė jai, suplėšė rūbus, sudaužė telefoną. Vyras namuose.

- iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (e. b. l. 6-10) matyti, kad O. B. prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti jos sugyventinį K. L., kuris 2020 m. balandžio 28 d. 21 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas girtas ją sumušė. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota (e. b. l. 18-20), jokių nusikaltimo pėdsakų neužfiksuota, niekas nepaimta.

- iš Tarnybinio pranešimo (e. b. l. 25-26) matyti, kad 2020 m. balandžio 28 d. alkotesteriu nukentėjusiajai O. B. 21.58 val. nustatytas 0,00 prom. blaivumas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. L., tyčia mesdamas mobiliojo ryšio telefoną į veidą savo sugyventinei O. B. pataikė į kaktą, po to jai tris kartus spyrė į kojas ir ranką, bei apie dešimt kartų kumščiu sudavė į galvą, šiais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 71-76).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. K. L. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, anksčiau teistas (e. b. l. 53-60), baustas administracine tvarka (e. b. l. 65-68), nedirba (e. b. l. 70), neregistruotas užimtumo tarnyboje (e. b. l. 69). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. L. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant kaltinamajam teismo įpareigojimus: bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi K. L. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (e. b. l. 50-52).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam išaiškintina, kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje (Vytauto Didžiojo g. 88, Kelmė). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Išaiškinti K. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.