Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui T. J. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad nepilnamečio L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tikrosios kilmės nustatymas atitinka vaiko interesus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (b. l. 25–32).

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad iki 2018 m. liepos mėn. ieškovės šeima nebuvo įtraukta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo. Įvertinus tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su mama, ten yra pripratęs, gyvenimo sąlygos yra jam tinkamos, neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Vaikas nurodė, kad jis nori gyventi su mama, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su tėvu gyventi nenori, nes jo nepažįsta. Mano, kad prašoma priteisti 150 Eur išlaikymo suma yra nedidelė. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jis privalo turėti pareigą ir atsakomybę savo vaikams. Neprieštarauja, dėl ieškovės prašomos nustatyti tėvo su vaiku bendravimo tvarkos, nes ji yra nevaržoma. Svarbu, kad atsakovas norėtų ir galėtų bendrauti su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė L. M.. Jo gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) motina įrašyta S. M., gimusi (duomenys neskelbtini), o duomenys apie tėvą nenurodyti (b. l. 4, 8). Ieškovei paskirtos įvairios socialinės išmokos, pašalpa ir kompensacija, kurios 2019 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. vasario mėn. vidutiniškai sudarė (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį (b. l. 5, 9). Atsakovas gyvena kartu su sugyventine, jie augina (duomenys neskelbtini) dukras: G. J., gimusią (duomenys neskelbtini), ir L. J., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–35, 39). Nepilnametei G. J. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai (b. l. 36–38). Atsakovas yra dirbantis ir gaunantis darbo užmokestį asmuo, kuriam 2020 m. sausio – birželio mėn. darbo užmokesčio vidutiniškai išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį (b. l. 40).

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Spręsdamas vaiko tėvystės nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į prioritetinius vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į jo teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad L. M. gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvą nėra. Ieškovė prašo nustatyti jos sūnaus ir atsakovo tėvystę, teigia, kad vaiko tėvas yra atsakovas T. J.. Atsakovas šioje dalyje ieškinį visiškai pripažįsta. Jis nurodė, kad tėvystės nustatymui skirti medicinos (DNR) ekspertizę neprašo, savo tėvyste L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), neabejoja. Šie duomenys yra pakankami įrodymai tėvystės faktui nustatyti CK 3.148 straipsnio prasme. Institucija teikianti išvadą byloje pateikė išvadą, kad nepilnamečio L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tikrosios kilmės nustatymas atitinka vaiko interesus, neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės vaikui nustatymo tenkintinas visiškai ir nustatytina, kad atsakovas T. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Atsakovui T. J. išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo jos sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas sutinka su šiuo ieškinio reikalavimu. Kad jis būtų tenkinamas pritaria ir institucija teikianti išvadą byloje. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, iš bylos duomenų matyti, jog L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nori toliau gyventi su savo mama, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas visiškai ir nustatytina vaiko L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su jo motina S. M., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas T. J. su sūnumi L. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir interesus, užtikrinant sūnaus saugumą, jeigu tai neprieštaraus sūnaus interesams. Atsakovas pateiktame atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad neprieštarauja ir sutinka, kad būtų nustatyta tokia jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Institucija pritaria ieškovės prašomai nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkai. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas visiškai ir nustatytina, kad atsakovas T. J. su sūnumi L. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir interesus, užtikrinant sūnaus saugumą, jeigu tai neprieštaraus sūnaus interesams.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Antroje šios straipsnio dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė ir neteikia išlaikymo savo sūnui, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis 150 Eur dydžio išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki jam sueis pilnametystė, priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Atsakovas pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jis sūnui išlaikymo neteikia. Kaip matyti iš bylos duomenų jis sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas, tačiau nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis, nepažeidžiant kitų (duomenys neskelbtini) nepilnamečių jo vaikų interesų, objektyviai leidžia teikti išlaikymą L. M. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį.

Byloje nustatyta, jog ieškovė detalizavo vaiko poreikius. Vaikas gyvena su motina (ieškove). Ieškovei tenka ne tik įprastinės išlaidos pasirūpinant vaiku, bet ir pareiga pasirūpinti visiškai visais vaiko poreikiais, slaugyti jį ligos metu, pasirūpinti būstu, maistu, vaiko apranga ir šios priežiūra ir pan., todėl prie vaiko išlaikymo ji prisideda ne tik pinigais įvertinama suma, bet ir neskaičiuojamu ir realiai neįvertinamu darbu. Ieškovė turi dar (duomenys neskelbtini) nepilnamečius išlaikytinius. Nors ieškovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie jos sveikatos sutrikimus byloje nepateikta, tačiau ji šiuo metu nedirba, nes, kaip teisme teigė pati ieškovė, augina dukrą su negalia, kuriai reikalinga nuolatinė slauga. Pragyvena iš įvairių socialinių išmokų, pašalpos ir kompensacijos. Jos mėnesio pajamas 2019 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. vasario mėn. vidutiniškai sudarė (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Apie tai, kad ieškovė turėtų savo vardu registruoto nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto byloje nepateikta. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas gyvena su drauge, turi dar (duomenys neskelbtini) nepilnametes išlaikytines, kurių viena turi sveikatos sutrikimų. Jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus byloje nepateikta. Atsakovas dirba, 2020 m. sausio – birželio mėn. jam darbo užmokesčio vidutiniškai išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Kaip teigė pats atsakovas, kadangi (duomenys neskelbtini) dukteriai dar nėra (duomenys neskelbtini), todėl jo draugė šiuo metu niekur nedirba, faktiškai šeimos išlaikymo našta tenka jam, turi kreditų. Apie tai, kad atsakovas turėtų savo vardu registruoto nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto byloje nepateikta. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis panaši. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų ir vaikams skirtų prekių bei paslaugų, kitų paslaugų kainas, vaiko amžių, orientacines išlaidas tenkančias tokio amžiaus vaikui, vaiko sveikatą (neturi specialiųjų poreikių), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkinamas iš dalies. Iš atsakovo T. J. priteisiamas sūnui L. M. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, jog šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Įstatymas nustato bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Ieškovė nurodė, kad per (duomenys neskelbtini) metų atsakovas neteikė jokio išlaikymo vaikui, prašo priteisti 3600 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, už 36 mėnesių laikotarpį, nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo, skaičiuojant po 100 Eur mėnesio išlaikymą (100 Eur x 36 mėn.). Atsakovas pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jis niekuomet neteikė sūnui išlaikymo. Kaip matyti iš bylos duomenų jis sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, tačiau nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Atsakovas sutinka mokėti pusę ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo.

Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, šiuo atveju vertintinas ir ieškovės kaip nepilnamečio vaiko mamos pasyvus elgesys. Apie T. J. tėvystę S. M. žinojo iki vaikui gimstant, t. y. iki (duomenys neskelbtini), į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiui nuo vaiko gimimo. Ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti delsimo kreiptis į teismą priežasčių. Atsakovas atsiliepime nurodė, kadangi primygtinai nereikalavo, kad jis pripažintų savo tėvystę, todėl tokia situacija užsitęsė iki šiol. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes apie šalių gaunamų pajamų dydį ir turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuo vaiko gimimo, pagal jo amžių, palaipsniui keitėsi ir jo poreikiai, tuo laikotarpiu taip pat palaipsniui kito maisto produktų, ir vaikams skirtų prekių bei paslaugų, kitų paslaugų kainos, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo T. J. priteistinas nepilnamečiui sūnui L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimas – 1800 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi tiek ieškovei, tiek atsakovui atitinkamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. liepos 20 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis) (b. l. 7, 41–42).

Dėl kitų klausimų išsprendimo

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad T. J. su sūnumi L. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir interesus, užtikrinant sūnaus saugumą, jeigu tai neprieštaraus sūnaus interesams.

Priteisti iš T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą – 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.

Paskirti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.