Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kazio Kailiūno (pranešėjas),

dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service“ atstovams advokatui Pauliui Markovui, Martynui Jonkui,

atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui,

trečiojo asmens Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovei Ievai Laurinavičienei,

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-187-479/2005 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, akcinei bendrovei ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl investicijų į nekilnojamąjį turtą atlyginimo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimą ieškovui akcinei bendrovei ,,Lisco Baltic Service“, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl teisinės registracijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. kovo 14 d. teismo posėdyje atsisakė ieškinio.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas 1998-2001 metais, nors ir be nuomos sutarties, naudojosi krantine Nr. 150 ir atsakovas tam neprieštaravo. Teismas atsižvelgė į Susisiekimo ministerijos kolegijos 1998 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 9.1, kuriame nurodyta, kad AB ,,Lietuvos jūrų laivininkystė“ skiriama naujai statomos krantinės operatore, ieškovui leidžiama pagal parengtą techninę dokumentaciją investuoti lėšas į naujos krantinės statybą, rangos sutartį sudarant su rangovu AB ,,Klaipėdos hidrotechnika“. Nutarime pažymėta, kad pastatyti įrenginiai bus naudojami ieškovo veiklai plėtoti, todėl investicijų skatinimas sąlygojo teisėtus ieškovo lūkesčius, kad naujai įrengta krantinė bus išnuomota ieškovui. Teismas nustatė, kad ieškovas už krantinės statybos darbus sumokėjo 763 848 Lt. 2001 m. birželio 8 d. aktu pastatyti statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti turto registro įstaigoje. Teismas manė, kad valstybės institucijoms, valdančioms valstybės turtą, neprieštaraujant, ieškovas pagerino turtą ir turto vertė padidėjo. Nors nuomos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau atsakovas teisėtai naudojosi krantine Nr. 150 ir teisėtai atliko statybos darbus. Statybos metu galiojęs LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 26 straipsnis nustatė, kad pagerinus infrastruktūros objektus šių objektų vertė turi būti atlyginama arba objektų vertė įskaitoma į uosto žemės nuomos mokestį. Susisiekimo ministerijos kolegija posėdyje, kuriame dalyvavo ieškovas ir atsakovas, išdavė ieškovui leidimą dėl statybos darbų, o uosto žemės nuomos mokestis turėjo būti išspręstas sudarius nuomos sutartį. Tokiu būdu teismas konstatavo, jog susidarė situacija, kai atsakovas be teisinio pagrindo leido ieškovui, siekiančiam išsinuomoti pagerintą uosto žemės sklypą, investuoti į atsakovo valdomą turtą dideles pinigines lėšas. Atsakovas, nesudaręs su ieškovu uosto žemės nuomos sutarties, neišsprendė investuotų lėšų kompensavimo ieškovui klausimo, o uosto žemės sklypą išnuomojo trečiajam asmeniui. Dėl to ieškovas negali naudotis jam priklausančiais inžineriniais tinklais, kurie yra kito asmens valdomo uosto žemės sklypo priklausiniai. Todėl teismas įvertino šią situaciją, kaip atsakovo praturtėjimą be teisinio pagrindo, ir konstatavo, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui nepagrįstai įgyto turto vertę pinigais (CK 6.237 str. 1, 3 d.). Atsakovo argumentus, kad inžineriniai tinklai nebuvo reikalingi, teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog krantinės eksploatavimui būtini minėti tinklai ir šių tinklų statybą skatino Susisiekimo ministerija. Teismas nurodė, kad inžineriniai tinklai negali būti priskiriami laivų krovos įrenginių kompleksui ir kitiems uosto suprastruktūros objektams, o turi būti pripažįstami valstybinės nuosavybes objektais (LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2,5 str.). Teismas konstatavo, kad be teisinio pagrindo įgytų inžinerinių tinklų vertę sudaro rangos darbų 763 848 Lt kaina, statybos autorinės priežiūros 3 715 Lt kaina, darbo projekto bendrosios ekspertizės 3 168 Lt kaina ir geodezinės nuotraukos 1 652 Lt kaina. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl 24 780 Lt už operatoriaus veiklos planą bei 18 200 Lt už operatoriaus veiklos teisinę ekspertizę išlaidų atlyginimo yra nepagrįsti, kadangi paminėtos išlaidos yra susijusios su ieškovo veiklos perspektyvomis vykdant krantinės naudotojo funkcijas ir nėra tiesiogiai susijusios su inžinerinių tinklų statyba bei nepagrįstu atsakovo praturtėjimu. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas priteisti palūkanas yra nepagrįstas, kadangi atsakovui prievolės mokėti palūkanas nenustatė nei sutartis, kuri nebuvo sudaryta, nei įstatymas, o ieškinio reikalavimo priteisti palūkanas pagrindu nurodyti CK 6.36, 6.37 straipsniai taikytini tik nevykdant prievolės nustatytu laiku. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsisakymas nuo ieškinio dėl teisinės registracijos panaikinimo galimas bei priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina. Teismas taip pat nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams.

Teismas neteisingai taikė CK 6.237 straipsnio pirmąją dalį ir laikė, kad atsakovas be pagrindo įgijo turtą, nes atsakovas ginčo turto neįgijo, o visas turtas yra įregistruotas ir nuosavybės teise priklauso ieškovui.Skundžiamu sprendimu teismas pripažino nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus valstybei ir perdavė juos valdyti patikėjimo teise atsakovui. Kadangi valstybė ir atsakovas turtą įgijo teismo sprendimo pagrindu, t.y. teisėtu pagrindu, todėl CK 6.237 straipsnio taikymas negalimas.CK 6.237 straipsnis taikomas, kai kiti civilinės gynybos būdai yra negalimi. Teismas netyrė ar ieškovo tariamai pažeistų teisių negalima apginti naudojant sutarčių, reliktinės atsakomybės ar daiktinės teisės numatytus gynybos būdus. Ieškovas naudodamas specialų savo neva pažeistų teisių gynybos būdą siekė išvengti senaties termino taikymo, kurį taikyti prašė atsakovas.Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo grąžintino daikto vertę pinigais, nes pagal CK6.237 straipsnio trečiąją dalį daiktas grąžintinas natūra. Tik kai daiktas neišlikęs grąžinama jo vertė pinigais, todėl teismas nepagrįstai priteisė daikto atlyginimą pinigais.CPK 197 straipsnio antroji dalis nustato, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Tretysis asmuo Susisiekimo ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo objektas yra uosto suprastruktūra, t.y. uoste veikiančių subjektų turtas, kuris nėra valstybės nuosavybė ir valstybė į minėtą turtą suinteresuotumo neturi. Teismas nepagrindė motyvais savo išvados, kad ginčo objektas nepriklauso uosto suprastruktūrai.Ieškovas ginčo objektus sukūrė remdamasis Susisiekimo ministerijos kolegijos 1998 m. gegužės 25 d. nutarimu, todėl CK 6.237 straipsnis netaikytinas, nes ginčo šalys veikė teisėtu pagrindu.Teismas pažeidė CPK 12, 17, 21 straipsnius, nes nepagrįstai atsisakė priimti rašytinius įrodymus – Ro-Ro terminalo statybos dokumentus, įrodančius, kad ieškovas ginčo objektus statė savo rizika ir pagal Ro-Ro terminalo projektą ieškovo įrenginiai nėra būtini krantinei. Kadangi teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus, jie priimtini apeliacinės instancijos teisme.Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo triplike pareikštą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.Teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovas nereiškė ieškinio CK 6.237 straipsnio pagrindu. Ieškovo ieškiniui atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį kaip reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Teismui peržengus ieškinio ribas ir netaikius ieškinio senaties, atsakovas palaiko savo prašymą taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo AB ,,Lisco Baltic Service“ ieškinys iš dalies, panaikintina, šioje bylos dalyje priimtinas naujas sprendimas ir ši ieškinio dalis atmestina, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad apeliaciniu skundu skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo AB ,,Lisco Baltic Service“ ieškinys iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.

LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnyje nurodytos uosto infrastruktūros ir uosto suprastruktūros sąvokos, o šio įstatymo 26 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad jeigu uosto infrastruktūra pagerinta ar sukurta nesudarius uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutarties, nuomininko turėtos išlaidos neatlyginamos. Paminėto įstatymo 5 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad uosto žemė, akvatorija, hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai yra valstybės nuosavybė. Uosto žemė ne konkurso tvarka išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius (LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 str. 1 d. 1 p.). Uosto teritorijoje esantys privačios nuosavybės objektai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu visuomenės poreikiams, jeigu tai būtina uosto infrastruktūros objektų statybai ir plėtrai ar uosto funkcionavimui užtikrinti, gali būti paimti tik teisingai už juos atlyginus (LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 31 str. 1 d.). Todėl paminėtas įstatymas bei kiti įstatymai nedraudžia Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste asmenims turėti nuosavybės teise statinius ir inžinerinius įrenginius, kurie pagal įstatymą nėra valstybės nuosavybė ir kurie nėra būtini uosto infrastruktūrai. CK 4.47 straipsnyje nurodyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnyje nustatyti valstybės turto įgijimo būdai.

Byloje nustatyta, kad inžineriniai tinklai, esantys Perkėlos gatvėje, Klaipėdos mieste, unikalūs numeriai 2100-1010-8015, 21-1010-9012, nuosavybės teise priklauso ieškovui AB ,,Lisco Baltic Service“. Ieškovas AB ,,Lisco Baltic Service“ ir atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nėra sudarę uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutarties. Aplinkybės, kad ieškovas nuosavybės teisę paminėtiems inžineriniams tinklams įregistravo nekilnojamojo turto registre, nesiėmė priemonių sudaryti su atsakovu sutartį dėl uosto infrastruktūros ar suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo, taip pat nesiėmė priemonių, kad nuosavybės teisė inžineriniams tinklams nekilnojamojo turto registre būtų įregistruota ne ieškovui, bet valstybei ar atsakovui, patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai nepriklauso uosto infrastruktūrai ir nei valstybė, nei atsakovas nepagrįstai nepraturtėjo, o ieškovas savo rizika bei savo reikmėms statė inžinerinius tinklus. Pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio pirmąją dalį ne bet kokie inžineriniai įrenginiai yra uosto infrastruktūros objektai ir yra valstybės nuosavybė, o uosto infrastruktūrai priklauso tik inžineriniai įrenginiai, kurie yra būtini bei reikalingi uosto infrastruktūros kompleksui, uosto veiklos ir valdymo vykdymui pagal paminėtą įstatymą. Atsakovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kategoriškai neigia ieškovo nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų būtinumą ir reikalingumą uosto veiklos bei valdymo vykdymui ir priklausymą uosto infrastruktūrai. Ieškovas neįrodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai – vandentiekis ir kabelinė linija pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų įstatymo 2 straipsnio trečiosios dalies, 5 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus yra uosto infrastruktūros objektai, ir nepaneigė paminėtų atsakovo bei trečiųjų asmenų argumentų. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys konkretūs inžineriniai tinklai – vandentiekis ir kabelinė linija pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio trečiosios dalies, 5 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus nėra uosto infrastruktūros objektai. Todėl ieškovui nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai nėra nei valstybei, nei atsakovui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, taip pat uosto infrastruktūros objektų priklausiniai.

Ieškovo argumentai dėl negalėjimo naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais nėra pagrindas ieškinio tenkinimui. CK 1.138 straipsnyje nustatyti civilinių teisių gynimo būdai. Ieškovas ir atsakovas nėra sudarę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos ar panaudos rašytinių sutarčių. Pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo numatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. (CK 6.557 str. 1 d.). Pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 11 dalies, 5 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus asmenys uoste gali turėti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius bei įrenginius, nepriskirtus uosto infrastruktūrai. Civilinis kodeksas reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymą, naudojimą bei disponavimą, servituto nustatymą, sutarčių dėl nekilnojamojo daikto bei jo naudojimo sudarymą, atlyginimą už naudojimąsi kito asmens nekilnojamuoju daiktu ir nustato civilinių teisių gynimo būdus. Todėl ieškovas teises dėl jam priklausančių inžinerinių tinklų valdymo, naudojimo bei disponavimo gali ginti ne ieškinyje nurodytu būdu, bet įstatymo nustatytais kitais būdais.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo AB ,,Lisco Baltic Service“ ieškinys yra nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo AB ,,Lisco Baltic Service“ ieškinys iš dalies, yra nepagrįsta dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.). Todėl apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service“ ieškinys iš dalies – priteista ieškovui akcinei bendrovei ,,Lisco Baltic Service“ iš atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 772 383 Lt už be teisinio pagrindo įgytą turtą, pripažinta Lietuvos valstybei nuosavybės teisė į inžinerinius tinklus, esančius Perkėlos gatvėje, Klaipėdos mieste, unikalūs numeriai 2100-1010-8015, 2100-1010-9012, registruotus akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service“ vardu bei perduoti šie tinklai valdyti patikėjimo teise atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, priteista iš atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovui akcinei bendrovei ,,Lisco Baltic Service“ 11 723,83 Lt žyminio mokesčio, 2 803,68 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo ir valstybei 76,40 Lt pašto išlaidų atlyginimo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovo akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service“ ši ieškinio dalis atmestina, priteistina iš ieškovo akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service“ atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 2 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir valstybei 76,40 Lt procesinių dokumentų išlaidų atlyginimo, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Pagal CPK 79, 80, 88, 93,96 straipsnių reikalavimus priteistina iš ieškovo akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service“ atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 11 723,83 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo ir valstybei 30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service“ ieškinys iš dalies - priteista ieškovui akcinei bendrovei ,,Lisco Baltic Service“ iš atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 772 383 Lt už be teisinio pagrindo įgytą turtą, pripažinta Lietuvos valstybei nuosavybės teisė į inžinerinius tinklus, esančius Perkėlos gatvėje, Klaipėdos mieste, unikalūs numeriai 2100-1010-8015, 2100-1010-9012, registruotus akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service“ vardu, bei perduoti šie tinklai valdyti patikėjimo teise atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, priteista iš atsakovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovui akcinei bendrovei ,,Lisco Baltic Service“ 11 723,83 Lt žyminio mokesčio, 2 803,68 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo ir valstybei 76,40 pašto išlaidų atlyginimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Ieškovo akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service“ šią ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės ,,Lisco Balic Service“ (įmonės kodas 110865181) atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (įmonės kodas 240329870) 2800 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir valstybei 76,40 Lt (septyniasdešimt šešis litus keturiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service“ (įmonės kodas 110865181) atsakovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 11 723,83 Lt (vienuolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt tris litus aštuoniasdešimt tris centus) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo ir valstybei 30 Lt (trisdešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.