Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) klientu vadybininku, turimais duomenimis praeityje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį; J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) dantų technologu, turimais duomenimis praeityje neteistas, kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. J. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kurių masė yra 0,800 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 2,6 % , kurias neteisėtai įgytas laikė ir gabeno iki 2017-11-08 apie 22.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, kol Vilniuje, Žaliųjų ežerų g. 53, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, po ko dalinės apžiūros metu, kišenėje buvo rastas folijos lankstinukas, kuriame 0,800 g narkotinės medžiagos - kanapių. Šiais veiksmais P. J. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

J. G. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kurių masė yra 2,440 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 10,9 %, kurias neteisėtai laikė ir gabeno iki 2017-11-08 apie 22.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, kol Vilniuje, Žaliųjų ežerų g. 53, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, po ko dalinės apžiūros metu, jo striukės kišenėje buvo rastas folijos lankstinukas, kuriame buvo 2,440 g narkotinės medžiagos – kanapių. Šiais veiksmais J. G. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis P. J. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad nutiko taip, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte. Minėtą dieną policijos pareigūnai juos apieškojo ir surado kanapių pas jį (P. J.) kišenėje. Kanapės buvo pirktos savaitgalį „Salento“ klube. Buvo vakarėlis, jis buvo išgėręs, nepažįstamas vyriškis pasiūlė kanapių ir jis įsigijo. Dalį suvartojo vakarėlio metu, dalis liko, tą likusią dalį ir turėjo su savimi, kai jį apieškojo policija. Tai buvo pirmas kartas, kai nusipirko kanapių. Labai neigiamai vertina savo veiką, nes tai nėra teisėta, mano, kad pasielgė labai neatsakingai. Tuo metu negalvojo, nes buvo vakarėlio metu, buvo alkoholio. Prašo atleisti pagal laidavimą. Laiduotoja yra jo dėdės žmona. Pirminis laiduotojas buvo dėdė, bet jis komandiruotėje, tai kreipėsi į jo žmoną. Su dėdės šeima daug bendrauja, lankosi pas juos.

Kaltinamasis J. G. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad įsigijo narkotinių medžiagų ir susitikęs su draugais suvartojo dalį jų. Tuomet atvyko policijos pareigūnai, juos apieškojo ir rado narkotines medžiagas, iškėlė kaltinimus. Draugai tai P. J. ir Adomas. Dabar jau žino, kad draugai irgi turėjo narkotinių medžiagų, tada turbūt to nežinojo. Tai buvo antras kartas, kai įsigijo kanapių. Abu kartus įsigijo iš to paties žmogaus. Nepamena, kas davė jo telefono numerį, spėja, kad kažkas iš draugų rato. Savo iniciatyva susisiekė su tuo žmogumi. Tai gera pamoka, kad Lietuvos įstatymai to netoleruoja. Tuo metu nesuvokė pilnai gresiančios atsakomybės. Prašo atleisti pagal laidavimą. Laiduotojas A. K. yra jo krikšto tėtis ir pusbrolis. Pamena, kad nuo mažens norėjo būti į jį panašus ir todėl apsidžiaugė, kad jis sutiko už jį laiduoti. Tuo žmogumi pasitiki. Susiskambina, susirašo, susimato per šeimos šventes, palaiko artimus ryšius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. parodė, kad 2017-11-08 patruliuojant kartu su kolegomis V. V. ir A. L., apie 22.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Žaliųjų ežerų g. 53, Vilniuje, pastebėjo stovinčius tris jaunuolius, kurie, pamatę jų automobilį, pradėjo įtartinai elgtis, t. y. kažką slėpti kišenėse. Tai sukėlė jiems įtarimą, todėl jie priėjo prie minėtų jaunuolių, kurie prisistatė J. G., A. J. ir P. J.. Pastebėjo, kad vaikinų akys paraudusios, o tai sukėlė įtarimų, kad jie vartoja narkotines medžiagas. Atlikus minėtų asmenų apžiūrą pas J. G. ir P. J. buvo rasti folijos lankstinukai su žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotinėmis medžiagomis (b. l. 47).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro Specialisto išvados Nr. 140-(6766)-IS1-7602 duomenimis, žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko, 2017-11-08 rasta dalinės J. G. apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 2,440 g, delta9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 10,9%. Taip pat nurodoma, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš folijos lankstinuko, 2017-11-08 rasta dalinės P. J. apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,800 g, delta9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 2,6 % (b. l. 41-43).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio L. S. 2017-11-08 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017-11-08 patruliuojant, apie 22.00 val. Žaliųjų ežerų g. 53, automobilių stovėjimo aikštelėje pareigūnai pastebėjo tris jaunuolius, kurie, pamatę pareigūnus, pradėjo įtartinai elgtis, kažką slėpti į kišenes. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. G., P. J. ir A. J.. Vaikinų akys buvo stipriai paraudę, atlikus dalinę jų apžiūrą, pas J. G. ir P. J. vidinėse striukių kišenėse buvo rasti folijos rutuliukai su žalios spalvos galimai narkotine medžiaga (b. l. 9).

Valstybinės teismo medicininės tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. T-N 3143/2017(01) duomenimis, J. G. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 32).

Valstybinės teismo medicininės tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. T-N 3142/2017(01) duomenimis, P. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos (gamtinės ar sintetinės), įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais) kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą.

Pažymėtina, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinant BK 269 straipsnio 2 dalies nuostatas priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ bei vėlesnė 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakcija Nr. V-1033 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo metodinių rekomendacijų“ (toliau – ir Kiekių nustatymo rekomendacijos).

Teismo vertinimu, P. J. ir J. G. kaltė padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jų pačių prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo L. S. (policijos pareigūno) parodymai, apžiūros protokolų, specialistų išvadų duomenys. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog tiek P. J., tiek J. G. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdami tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pagal Kiekių nustatymo rekomendacijas, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis laikomas nedideliu, kai neviršija 5 g. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo posėdžio metu A. K. pateikė prašymą atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad kaltinamasis yra jo krikšto sūnus, jo pusbrolis. Supranta, kad teks prisiimti atsakomybę už šį jauną žmogų. Šiuo metu J. G. mama turi onkologinį susirgimą, todėl atsakomybę nusprendė prisiimti jis. Bendravimas šeimoje yra artimas, su kaltinamojo tėvu yra kaip broliai, o gimus Justinui, jis padėjo šį auginti. Taigi pažįsta jį nuo mažens, kartu leisdavo laisvalaikį. Situacija pablogėjo J. G. išvykus mokytis į kitą miestą, tai laikotarpis, kai jaunimas maištauja. Mano, kad ši situacija bus tam tikras „Stop“ signalas Justinui, nes matė, kad jis suvokė, ką padaręs, atėjo pas jį labai išsigandęs. Mano, kad nuolat galės daryti teigiamą įtaką J. G., kadangi juos sieja artimi giminystės ryšiai.

Teismo posėdžio metu J. J. pateikė teismui prašymą atleisti P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad laidavimą supranta kaip pareigą daryti teigiamą įtaką. P. J. bendrauja pakankamai dažnai, susitinka, kalbasi. Pati tokios patirties neturi. Savo pavyzdžiu galėtų daryti jam įtaką. Neigiamai vertina nutikusį įvykį, nes tai nelegalu, nesveika. Kalbėjo su Povilu apie šį įvykį. Jis tikrai sunerimęs. Tai buvo vienkartinis atvejis ir jis iš karto buvo pagautas. Su kaltinamojo tėvais santykiai yra labai artimi. Jo tėvams nieko nesakė kaltinamojo prašymu, nenori, kad jie jaudintųsi.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą tiek dėl J. G., tiek dėl P. J. dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Abu padarė baudžiamuosius nusižengimus, anksčiau nėra teisti, šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos.

Kaltinamasis J. G. apklausiamas teismo posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad narkotines medžiagas savo reikmėms įsigijo antrą kartą, nesuvokė savo poelgio rimtumo, tai jam bus gera pamoka ateičiai. P. J. nurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo pirmą kartą, labai gailisi dėl savo poelgio, ši situacija jį atgrasė nuo narkotinių medžiagų įsigijimo ir vartojimo ateityje.

Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamųjų teiginiais, juo labiau, kad apie jų nuoširdumą leidžia spręsti ir jų elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Taigi teismas sprendžia, kad P. J. ir J. G. visiškai pripažino kaltę ir gailisi padarę nusikalstamas veikas, t. y. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą laidavimo taikymo sąlygą.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, P. J. ir J. G. šią sąlygą atitinka. Bylos duomenimis, P. J. yra neteistas, administracine tvarka baustas du kartus - už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jauno amžiaus, anot jo, narkotines medžiagas įsigijo ir vartojo pirmą kartą gyvenime, dėl padarytos nusikalstamos veikos jaučia didelę gėdą. J. G. taip pat yra neteistas, administracine tvarka baustas, daugiausia už smulkius administracinius nusižengimus (b. l. 71-74), dirbantis, jauno amžiaus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad P. J. ir J. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju P. J. laiduotoja sutinka būti jo dėdės žmona J. J.. Iš teismo posėdžio metu duotų J. J. paaiškinimų, taip pat jos pateiktų dokumentų matyti, kad ji yra kaltinamajam artimas žmogus, autoritetas, jų tarpusavio santykiai šilti, ji nuoširdžiai išgyvena dėl susiklosčiusios situacijos, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška P. J. padarytai veikai, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi ji gali daryti P. J. teigiamą įtaką.

J. G. laiduotoju sutinka būti jo pusbrolis, krikštatėvis A. K.. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad kaltinamasis yra jo krikšto sūnus. Iš teismo posėdžio metu duotų jo paaiškinimų ir teismui pateiktų dokumentų matyti, kad tarp jo ir kaltinamojo yra susiklostę artimi ir šilti santykiai, panašūs į vyresniojo ir jaunesniojo brolio santykius, akivaizdu, kad jis yra J. G. autoritetas, jis suvokia situacijos rimtumą ir jos pasekmes, prisiima atsakomybę už jauną žmogų, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas J. G. padarytai veikai, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti J. G. teigiamą įtaką ir yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, P. J. ir J. G. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam minimumui.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. ir P. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintini.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - po specialisto tyrimo likusi narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) , įdėtos į voką, perduotos saugoti į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą (b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

P. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę P. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

J. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę J. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminė dalis), įdėtas į voką, perduotas saugoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, sunaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. J. ir A. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.