Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-82-847/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-04
Bylos Nr.
1-82-847/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32187-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valentina Paliulionienė
Kaltinamasis
A. L.
Nukentėjusysis
G. S.
Advokatai
Laimutis Zaukevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-82-847/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32187-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.2; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 4 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė,sekretoriaujant Linai Strautininkienei,dalyvaujant prokurorams Raimundui Binkiui, Petrui Januliui ir Tomui Bajorūnui,gynėjui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,kaltinamajam A. L.,nukentėjusiajam G. S.,nukentėjusiojo nepilnamečio H. A. atstovei pagal įstatymą G. K.,psichologei D. G.,

nedalyvaujant nukentėjusiajam nepilnamečiui H. A., uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis ir nuo 2014-12-15 deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016-09-16 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK arba BK) BK 286 str. 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 24 val. per mėnesį visuomenės labui. Į atliktą bausmę jam įskaityta viena para, išbūta sulaikyme ir laikytas atlikusiu 6 val. viešųjų darbų (įsiteisėjo 2016-10-07). 2016-10-10 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje, iš kurio 2017-02-10 išregistruotas pasibaigus nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės terminui (bausmė atlikta); 2) 2018-05-23 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei mokytis. Į atliktą bausmę jam įskaityta viena para, išbūta laikinajame sulaikyme ir laikytas atlikusiu 2 dienas laisvės apribojimo (įsiteisėjo 2018-08-27). 2018-09-04 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje. Laisvės apribojimo bausmės pradžia 2018-09-04, pabaiga - 2019-03-02. 2018-12-31 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. 2018-05-23 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu. Į atliktą bausmę įskaityta viena para, išbūta laikinajame sulaikyme pagal 2018-05-23 teismo nuosprendį ir laikytas atlikusiu vieną arešto parą. Arešto bausmės pradžia skaičiuota nuo A. L. sulaikymo dienos (įsiteisėjo 2019-01-28, 2019-02-05 sulaikytas ir išvežtas į Panevėžio apskrities VPK areštinę atlikti bausmę), šią arešto bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir 140 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. L. 2018 m. liepos 6 d., apie 23⁵⁰ val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, tyčia alkūne suduodamas vieną smūgį G. S. į sprando sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam G. S. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str.

Taip pat kaltinamasis A. L. 2018 m. liepos 19 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ties daugiabučiu (duomenys neskelbtini), vaikų žaidimų aikštelėje, iš asmeninių pykčio motyvų, tyčia suduodamas vieną kartą ranka mažamečiui H. A., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajam H. A. fizinį skausmą.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikacija

1. 2018-07-06 Viešosios tvarkos pažeidimas

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną buvo futbolo varžybos, nuėjo į piceriją atšvęsti pergalę. Jis negėrė, pabuvo prie fontanų, tada ėjo link degalinės nusipirkti cigarečių. Pamatė G. S. su merginomis. Gal kas nukentėjusįjį pastūmė, jis pakėlė G. S. nuo žemės, paklausė, ar viskas gerai, sakė gerai, tik nukrito akiniai. Norėjo padaryti gera, o jis padarė bloga. Jie ėjo daug žmonių, kas trenkė G. S. nematė, G. S. sakė, kad jam trenkė per pakaušį, žalą jam kažkas atlygino, jis pats pinigų nedavė. Iš draugo sužinojo, kad žala atlyginta, neatsimena, iš kokio draugo, kodėl kaltina jį, neprisimena. Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminiame tyrime apklausos protokolą, paaiškino, kad galėjo nukentėjusįjį užkliudyti pečiu, pinigus padavė draugas, ne jis, nenorėjo draugo kišti į bylą.

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad įvykio dieną su draugėmis M. K. ir E. B. ėjo gatve, prie jų priėjo keturi vaikinai, vienas kažką pasakė, jam kažkas iš nugaros sudavė. Draugė pasakė, jog ten buvo A. L., išsikvietė policiją. Kai jam sudavė, nugriuvo, sudužo akiniai. Po kurio laiko atėjo A. L., jo atsiprašė, atlygino žalą. Ėjo link degalinės (duomenys neskelbtini). Kvietė policiją, nes jį užpuolė iš už nugaros. E. B. įvardino jaunuolį. Paskui jaunuoliai nuėjo link degalinės. Į namus po dviejų dienų atvyko A. L., jis atsiprašė, kad užpuolė. Prieš tai buvo atėjęs jo draugas, jis atlygino žalą už akinius. Draugas sakė, jog gal išeitų taikytis, nukentėjusysis sutiko. Pinigus padavė A. L. draugas, A. L. atėjęs atsiprašė. Po šio įvykio daugiau su A. L. apie bylą nekalbėjo. Kaltinamasis - tai tas pats asmuo. Gatvėje nebuvo konflikto. Vienas iš ėjusių paklausė: „Ar tėvas?“, gal norėjo pasityčioti. Jis ėjo su merginomis, jaunuoliai ėjo iš paskos. Smūgio nematė, jį pajuto iš nugaros, smūgis buvo netikėtas, sudavė (rodo sprandą), nejuto, kuria vieta jam (G. S.) trenkė. Draugė E. B. sakė, jog trenkė su alkūne. Jis nusibrozdino tik alkūnę, juto skausmą, jam sudavė į dešinės kaklo pusę iš nugaros pusės. Pretenzijų A. L. neturi, jis atsiprašė. Ikiteisminiame tyrime nesakė, jog jam trenkė į veidą. Pas gydytojus nesikreipė, nes nebuvo reikalo, truputį skaudėjo. Kai parkrito, nukrito akiniai, jie sudužo.

Liudytoja M. K. parodė, kad įvykio dieną ėjo trise, prie jų priėjo vaikinai. Jie susiginčijo, ji atsisuko, vienas gulėjo ant žemės, kitas kažką pasakė, jie išsiskirstė. Ėjo su E. B. ir vaikinuku, kurio vardo nepamena (rodo į nukentėjusįjį), ėjo link degalinės. Ji ėjo priekyje, o E. B. su vaikinu iš galo. Prie jos priėjo vaikinas, kuris kažką sakė, paskui jie kažką pasakė jos draugams, kai atsisuko, pamatė vieną gulintį ant žemės. Atsisuko, nes buvo šurmulys. Kai atsisuko, pamatė gulintį vaikiną, jis atsistojo ir pasakojo, kas įvyko. Jis sakė, jog jam trenkė alkūne, jis pargriuvo, paskui atsistojo. Daugiau apie tai nekalbėjo, vaikinas kvietė policiją. Jaunuolis sakė, jog jam susibraižė akiniai. Buvo sugadintas vakaras. Jaunuolių buvo apie keturis. Visi jaunuoliai stovėjo, nematė, kad jie suduotų smūgius.

2018-07-07 G. S. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2018-07-06 d., apie 23⁵⁰ val., adresu (duomenys neskelbtini), ties devintu namu, eidamas šaligatviu su savo draugėmis M. K. ir E. B., sutiko keturis nepažįstamus jaunuolius, kurie pradėjo kabinėtis. Tada vienas iš jaunuolių priėjęs prie jo ir su savo rankos alkūne trenkė jam į veido sritį. Nuo smūgio jis parkrito ant žemės. Krisdamas ant kelio važiuojamosios dalies nusibrozdino savo alkūnę. Nuo smūgio jam nuo veido nukrito akiniai, kurie nukritę ant žemės susibraižė. Prašo surasti tai padariusį asmenį ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b.l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu esantis šaligatvis ir kelio važiuojamoji dalis. Rytinėje pusėje yra matomas tiltas per (duomenys neskelbtini) upę. Šiaurinėje pusėje yra matomas pastatas, pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Pietvakarių pusėje matomas namas pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Šaligatvio ir kelio važiuojamosios dalies danga yra asfaltas. Įvykio vieta nuo tilto kuris eina per (duomenys neskelbtini) upę yra nutolusi 20 m. (1 t., b.l. 2, 29-30).

Akinių, pateiktų nukentėjusiojo G. S. savanoriško daiktų pateikimo 2018-07-09, apžiūros protokolu. Nustatyta, kad apžiūrimi akinukai juodos spalvos rėmu, ant dešinio akinių stiklo matyti įbrėžimų (1 t., b.l. 35, 38).

Nukentėjusiojo G. S. asmens apžiūros protokolu. Apžiūrima nukentėjusiojo dešinė ranka, ant alkūnės yra pleistras, pleistrą patraukus matyti žaizda, padengta šašu (1 t., b.l. 43, 46).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu. Atpažįstančiajam nukentėjusiajam G. S. parodytos sunumeruotos 4 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. Nuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini) yra A. L., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu tyrimu. Atpažįstantysis G. S., pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad jis atpažįsta asmenį nuotraukoje pažymėtoje Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo nuotraukoje yra A. L.. Tai jis jį sumušė 2018-07-06 einantį gatvėje ir jis 2018-07-08 buvo atvykęs pas jį į namus, pasisakė, kad jį sumušė, atsiprašė, padarytą žalą atlygino. Atpažįsta pagal bendrus veido bruožus (1 t., b.l. 65-69).

BK 284 str. yra numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, yra baudžiamas. Šiame straipsnyje aprašyta veika reiškiasi bent vienu iš jo dispozicijoje nurodytų būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūliu elgesiu BK 284 str. prasme teismų praktikoje laikytini tie atvejai, kai prieš kitą asmenį panaudojamas fizinis smurtas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-677/2015).

Vertindamas A. L. veiksmų atitiktį BK 284 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiams, teismas pažymi, jog aukščiau aptarti kaltinamojo įžūlūs veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), netoli yra tiltas per (duomenys neskelbtini) upę, kurioje nusikalstamos veikos darymo metu buvo žmonių, bei kurioje šie ir kiti žmonės turi teisę lankytis. Kartu su nukentėjusiuoju G. S. ėjo M. K., E. B., jų rimtis dėl A. L. veiksmų buvo sutrikdyta, kaip ir viešoji tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad smūgį G. S. sudavė netyčia, nežino, kaip ten viskas įvyko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad nematė, kas sudavė smūgį nukentėjusiajam, jis padėjo G. S. atsikelti ir paklausė, ar viskas gerai, jis žalos neatlygino. Nukentėjusiojo G. S. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra nuoseklūs. Jau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad įvykio vietoje sutikti jaunuoliai pradėjo kabinėtis, vienas trenkė jam į veido sritį, nuo smūgio parkritęs, o jam trenkusį jaunuolį atpažino iš pateiktų nuotraukų. Posėdžio metu nukentėjusysis savo parodymus patvirtino, paaiškinęs, kad jam einant su draugėmis gatve juos pasivijo keturi jaunuoliai, vienas jam sudavė, jis parkritęs, jo draugė E. B. įvardijo jaunuolį, jis smūgį pajuto iš nugaros. Buvo atėjęs į namus A. L., jo atsiprašė, sutarė, kad atlygins žalą, o A. L. draugas atnešė pinigus už akinius. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. L. sudavė smūgį nukentėjusiajam, buvo sutrikdyta viešoji rimtis, kviečiama policija. Teismas A. L. duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu vertina kontekste su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais. Įrodymų visuma leidžia teigti, kad A. L. vartojo prieš G. S. fizinį smurtą visa kaltinime nurodyta apimtimi, dėl ko buvo sutrikdyta viešoji tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis A. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, tyčia alkūne suduodamas vieną smūgį G. S. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam G. S. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (2 t., b.l. 123), tačiau tikslus jo vardas yra G. ir suduota ne į veido, o į sprando sritį, nes taip nustatyta nukentėjusiojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, todėl kaltinime nurodytas vardas ir sužalojimo vieta taisytini ir nurodytini teisingai.

2. 2018-07-19 fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui H. A.

Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino. Posėdžio metu jis parodė, kad buvo kieme su draugu, atbėgo brolis ir sakė, kad nevietinis berniukas jį apmėtė. Nuėjo aiškintis, buvo daug vaikų, brolis parodė į berniuką. Jo paklausė, kodėl mušė brolį, sakė, kad trenkė, pasakęs, kad paduotų ranką ir susitaikytų. Jis aprėkė berniuką, nežino, kaip jis suprato jo toną. Berniukas buvo kitokios odos spalvos, jam buvo apie 13 metų, tam berniukui nesudavė. Gal tas berniukas išsigando.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, liudytoja G. K. parodė, kad datos nepamena, jai paskambino ir pranešė, jog vaikas sumuštas, sakė, jog jam skauda žandą. Kai sūnus grįžo, jis labai verkė, žandas jam buvo raudonas. Jis krisdamas prarado sąmonę, prakirto galvą. Jai pasakė, jog tas žmogus yra suaugęs, kreipėsi į policiją, policija rado A. L., kiti vaikai pasakė, kur gyvena tas žmogus. Kai po kurio laiko sūnus atgavo prisiminimus, pasakojo, jog mušeikos broliuko draugas paliko dviratį, broliukas norėjo paimti dviratį, jį sudrausmino, jis pasakė, jog pasikvies brolį, kuris sumuš. Atėjo to broliuko brolis su draugu. Tai buvo po aštuntos dešimt minučių. Įvykio dieną gyveno (duomenys neskelbtini), pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus buvo (duomenys neskelbtini), draugo senelių priežiūroje. Jai paskambino sūnaus draugo mama J. T.. Jai buvo pasakyta, jog sūnus primuštas, jai pasakė sūnaus draugas J. Sūnus grįžęs verkė, kukčiojo, jis negalėjo paaiškinti, už ką jį mušė. Jam buvo raudonas žandas, kurį skaudėjo dešimt dienų. Sūnus aiškino, jog jam labai skauda, jog labai verkė, jis buvo išsigandęs, jis neprisiminė, už ką jį mušė. Sūnus sakė, jog priėjo prie jo ir jam trenkė, viską sužinojo iš sūnaus. Sūnų vadino: „Negre, varyk į Indoneziją“. Sūnus - mulatas, jam 11 metų. Su ja augantis sūnus daug kartų patvirtino įvykio aplinkybes, jam labai skaudėjo. Kai policija atvyko, jie matė, jog sūnui buvo raudonas žandikaulis. Sūnui trenkė kartą, jis griuvo ir prarado sąmonę. Į gydytojus nesikreipė.

Liudytoja R. V. parodė, kad įvykio dieną jos mažasis sūnus G. V. žaidė aikštelėje. Jis grįžo verkdamas ir sakė, jog jį apmėtė slyvelėmis. Sakė, jog berniuko nepažįsta. Jis, pabuvęs kurį laiką, išėjo į lauką. Po kurio laiko parbėgo verkdamas, sakė, jog berniukas jį gąsdino, išvadino durniumi, sūnus sakė, jog buvo policija. Pasikvietė kaimynę, nuėjo aiškintis, klausė vaikų, kas įvyko. Vaikai atsakė, jog atvyko du vaikai iš (duomenys neskelbtini), jie prasivardžiavo, mėtė obuoliukais, keikėsi, sakė, jog G. sėdėjo ant rampų, kiti vaikai negražiai tą berniuką vadino. Liudytoja klausė, kas buvo, atsakė, jog liepė trauktis nuo rampų, visus vadino durniais ir ubagais. Mažasis sūnus ėjo namo jai guostis, sutiko brolį (kaltinamąjį), brolis papasakojo broliui, sūnus sakė, jog jis tik subarė vaikus, bet nieko nemušė. Sūnus sakė, jog tik surėkė garsiai pasakęs: „Jei nepatinka čia, dink iš čia“. Pažįstama S. M. irgi buvo apmėtyta, jai buvo ant kojos mėlynė. Buvo policijoje, buvo atvykusi tyrėja. Devyniolikmetis A. J. gyvena kitame name. Jis ėjo kartu ir matė tą patį. Jis sakė, jog sudraudė vaikus, kad nesumuštų. Tyrėjai liudytoja sakė, kad atvyktų prie rampų ir apklaustų vaikus. Ji pati įvykio nematė.

Liudytoja S. M. parodė, kad su kaimynu A. L. gerai sutaria, jis geras draugas. Kai berniukas atvažiavo, jis tyčiojosi, ėmė mėtytis, erzinosi. Grįžus namo rytojaus dieną jai ant kojos buvo mėlynė, ant rankos, jai skaudėjo. To berniuko A. L. nemušė. Kada tai buvo nepamena. Buvo vasara. Kieme buvo G., E., G., daug vaikų. A. su A. atėjo į kiemą, kuriuo metu atėjo, nepamena. A. L. aprėkė tą berniuką, bet jo nemušė, jam liepė eiti prie didesnių vaikų, ne prie mažesnių. A. L. jam pasakė ir nuėjo. Berniukas, kai jam taip pasakė, atsisėdo ir sėdėjo. Tas berniukas, su kuriuo kilo konfliktas, buvo rudaodis, vidutiniško ūgio. Jis buvo su maike ir kelnėmis.

Liudytojas M. J. parodė, kad su draugais susitarė nueiti prie rampų. Buvo draugai J., B. ir A., pasivažinėjo su dviračiais, mėtėsi slyvutėmis tarp mergaičių ir berniukų. A. buvo ant rampos, tada A. tas vaikas pavadino juodaodžiu. A. jam kažką pasakė. Tas vaikas buvo aukščiau ant rampos, o A. - žemiau. Tada tas vaikas išsigando, nuėjo iki namų ir pasikvietė brolį, kuris atėjo su kažkokiu draugu. Jie ėmė kalbėtis su A., aiškinosi apie įžeidimą. To vaikinuko brolis trenkė A. į veidą, į žandą, A. pargriuvo, paskui visi išėjo. A. pargriuvęs ėmė verkti, savo vardo neatsiminė. Tas vaikinas, kuris trenkė, išėjo. A. liko, jis verkė, paskui nuėjo atsisėsti ten, kur sėdėjo mergaitės, ant kalnelio. Jis matė, kai trenkė A., apie tai pasakė J. ir B. Trenkė stipriai vieną kartą.

Liudytoja J. T. parodė, kad buvo vasaros vakarą jai paskambinusi M. klasioko mama pasakė, jog A. verkė, jis buvo visas baltas, sakė, jog jį primušė. Paskambino A. mamai, jai pasakė ką papasakojo grįžęs sūnus. Sūnus - intravertas, nekalbus. Sūnus sakė, jog A. ant rampos trenkė berniukas ir sakė, jog daugiau apie tai nenori kalbėti. J. K. mama jai paskambino ir pranešė apie įvykį. A. pažįsta nuo gimimo ir sūnus jį pažįsta. Sūnus sakė, jog berniuko brolis atėjo ir trenkė A., A. nugriuvo. Sūnus to vaikino nepažinojo. Kitą dieną A. matė, jis jautėsi prastai ir šiandien jis jaučiasi prastai. Kai matė A. kitą dieną, jis atrodė įžeistas, sužlugdytas. A. sakė, jog jam skauda veidą.

Liudytojas A. J. parodė, kad buvo vasara, su A. iš kiemo ėjo į parduotuvę, sutiko jo brolį G., kuris verkė, buvo išsigandęs, sakė, jog jį nustūmė nuo rampų. Ėjo aiškintis, kas nutiko, jis (A. J.) atsiliko 10-15 metrų. Tas berniukas priėjo, A. jį sudrausmino, sakė, jog nelįstų prie jo brolio, sakė, jei dar ateis, nebeis žaisti į aikštutę, broliui liepė eiti žaisti, bet jis nebeėjo. Aikštutė buvo pilna vaikų. Fizinio smurto nebuvo. Nuo rampos jie buvo nuėję toliau, kai A. kalbėjosi su tuo vaiku. Kai atėjo prie rampos, A. paklausė, kas lindo prie brolio, tas berniukas pats priėjo prie A. A. aprėkė tą vaiką, jam pasakė: „Dar lįsi prie brolio, nebeisi į aikštyną, ateis mano mama“. Liudytojas viską matė, smūgio nebuvo. Tas vaikas atrodė gražiai, sveikai, jis nebuvo sumuštas, gal persigando, gal pinigų nori.

Liudytoja L. S. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK vyr. tyrėja. Įvykio dieną buvo gautas iškvietimas, jog sumuštas mažametis. Nuvykus į įvykį, pasitiko pareiškėja. Motina pasakė, jog grįžęs į namus vaikas pasakė, jog prie rampų nepažįstamas jaunuolis jam trenkė į veidą. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo nukentėjęs su mama. Berniukas buvo išsigandęs, jis verkė. Sumušimo žymių nesimatė, jis pasakė, jog prie rampos jį sumušė nepažįstamas jaunuolis. Įvykio vietoje iš nukentėjusio mamos paėmė pareiškimą. Su A. L. pabendravo, kai jis buvo pristatytas į komisariatą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – toliau Lietuvos Respublikos BPK) 276 str. 2 d. pagrindu teisme buvo pagarsinti nukentėjusiojo H. A. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, kur jis parodė, kad su draugais nuvažiavo prie rampos, norėjo pasivažinėti. Kitas vaikas pradėjo iš jo tyčiotis. Jis surėkė: ,,Baik baik...“ Paskui jis nulipo nuo rampos ir nubėgo pakviesti savo brolio. Po to tas brolis atėjo ir jam pasakė tokį dalyką: ,,Indėne, grįžk į savo Indoneziją“. Jis nesuprato, apie ką jis kalba. Tas vaikinas ranka jam trenkė per veidą, labai skaudėjo, nebegalvojo apie nieką. Vaikinas, kuris skriaudė, buvo juodu megztiniu ir kapišonu (gobtuvu), užsidėjęs akinius, nukentėjusysis matė tatuiruotę ant jo kojos. Kojos buvo apnuogintos, tatuiruotė buvo ant kojos blauzdos. Įvykio dienos neprisimena, buvo 20 val., kai daužė, matė daug vaikų. Vaikinas trenkė į skruostą. Jam skaudėjo keletą dienų, jautėsi išsigandęs. Trenkė delnu, sakė kitiems vaikams, jei kažkas bus tokio, kitiems vaikams trenks dvigubai stipriau. Trenkė vieną kartą į veidą. Tai buvo liepos mėnuo, savaitės dienos neprisimena. Mažesnis berniukas, 6 m., prie rampos tyčiojosi iš jo odos spalvos, kaip tai darė, neprisimena. Tyčiojosi žodžiais, paskui grasino, kad pakvies savo brolį, kuris jį sudaužys. Berniukui rėkė: ,,Sustok, baik tyčiotis, ar tau patiktų, jei iš tavęs tyčiotųsi“. Fiziškai nieko nedarė. Tas brolis duodamas per veidą nieko nesakė. Jis tam vaikinui bandė pasakyti, kad pasakytų savo broliui, nes jis iš jo tyčiojosi. Vaikinas sakė jam užsičiaupti (1 t., b.l. 121-124).

Pagal BK 140 str. 3 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba kankino nukentėjusį asmenį.

Teismas ištyręs ir iš analizavęs bylos duomenis daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad A. L. smurtavo prieš mažametį H. A.. Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai, dėl to gailėjosi, tačiau teismo posėdyje kaltu neprisipažino, parodė, kad smūgio vaikui nesudavė, tik paauklėjo. Teismas A. L. parodymus vertina kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Apie įvykį parodymus davė nukentėjusysis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jo parodymus patvirtino kartu buvęs M. J., kuris namie mamai J. T. jau tą patį vakarą papasakojo, kad kaltinamasis sudavė jo draugui. Nukentėjusiojo įstatyminės atstovės G. K. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis skundėsi, kad jam skauda veidą, kad jam trenkė aukštas jaunuolis, kuris ant kojos turėjo tatuiruotę. Liudytoja L. S. patvirtino, kad įvykio dieną nuvykus į nukentėjusiojo berniuko namus jis buvo išsigandęs, verkė, sumušimo žymių nepastebėjo, tačiau jis sakė, kad buvo sumuštas. Nors teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. M. ir A. J. parodė, kad nematė, kad A. L. būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajam, tačiau jų parodymai vertintini kitų surinktų įrodymų kontekste, atsižvelgiant į tai, kad abu šie liudytojai yra geri kaltinamojo draugai, S. M. brolis draugauja su kaltinamuoju, dažnai lankosi jų namuose.

Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad 2018-10-04 įtariamojo apklausa vyko pažeidžiant apklausos tvarką, kadangi įtariamajam turėjo būti išaiškintos teisės, bet protokole nėra to padaryta, todėl jo prisipažinimas ir parodymai yra niekiniai. Tačiau pateikus kaltinamajam A. L. pranešimą apie įtarimą, kuris jam pateiktas 2018-10-04, jis buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis (2 t., b.l. 77).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Bausmių skyrimo pagrindai ir motyvai

Kaltinamojo padaryti du tyčiniai nusikaltimai – viešosios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Respublikos BK 284 str.) ir fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.) yra nesunkūs (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę abiejuose nusikaltimuose lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant dėl bausmių jam skyrimo, taip pat atsižvelgiama ir į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų apimtį - nedidelė, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad buvo padaryti iš viso du tyčiniai, nesunkūs nusikaltimai, veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (abiejuose nusikaltimuose) ir kad nukentėjusysis A. L. pretenzijų neturi (pirmame nusikaltime). Kaltinamasis A. L. teistas kartą pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. (nes 2018-05-23 teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už baudžiamąjį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., taigi baudžiamojo įstatymo prasme už jį neteistas (Lietuvos Respublikos BK 97 str. 6 d., 2 t., b.l. 8-11, 13-17, 18-20, 3 t., b.l. 63)). Jis administracine tvarka iki šių nusikaltimų padarymo (2018-07-06 ir 2018-07-19) baustas tiek per metus, tiek ir praeityje: 2015-07-02 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir 178 str. 5 d. galutine nuobauda – 14 EUR bauda, kurią sumokėjo 2015-07-15, 2015-10-15 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 28 EUR bauda, kurią sumokėjo 2015-11-12, 2016-07-07 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir 178 str. 5 d. galutine nuobauda – 16 EUR bauda, kurią sumokėjo 2016-07-18, 2016-08-18 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir 187 str. 2 d. galutine nuobauda - 43 EUR bauda, kurią sumokėjo 2016-09-15, 2016-09-01 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. ir 174 str. galutine nuobauda - 48 EUR bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra, 2016-12-01 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. 57 EUR bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra, 2017-02-09 pagal Lietuvos Respublikos ANK 71 str. 1 d. 15 EUR bauda, kurią sumokėjo 2016-10-17, 2017-03-23 pagal Lietuvos Respublikos ANK 432 str. 1 d. (protokolas su administraciniu nurodymu) 7 EUR bauda, kurią sumokėjo 2017-04-04, 2017-06-08 pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d. ir 426 str. 5 d. galutine administracine nuobauda – 1250 EUR bauda ir administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, jos terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos (2017-06-29), informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra, 2017-12-02 pagal Lietuvos Respublikos ANK 71 str. 2 d. 200 EUR bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra, 2018-01-18 pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 str. 4 d. 90 EUR bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra, 2018-02-01 pagal Lietuvos Respublikos ANK 115 str. 1 d. (taip tekste, nors šis straipsnis dalių apskritai neturi) 50 EUR bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra, 2018-02-10 pagal Lietuvos Respublikos ANK 71 str. 2 d. 200 EUR bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra, 2018-03-07 pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 str. 1 d. 30 EUR bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra, 2018-06-07 pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 str. 4 d. 115 EUR bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra, 2018-07-15 pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 str. 1 d., 484 str. 1 d. ir 485 str. 1 d. galutine nuobauda – 70 EUR bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra (2018-07-20 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 5 m., 2 t., b.l. 22-35).

Be to, A. L. baustas 2018-07-26 pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 str. 4 d. ir 508 str. (2018-07-07 apie 4⁰⁰ val. nusižengimai) galutine administracine nuobauda – 130 EUR bauda (3 t., b.l. 59), 2018-08-02 pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 str. 4 d. ir 508 str. galutine administracine nuobauda – 130 EUR bauda (3 t., b.l. 60), 2018-10-15 pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 str. 4 d., 2018-10-25 pagal Lietuvos Respublikos ANK 108 str., 2018-11-15 pagal Lietuvos Respublikos ANK 508 str. 115 EUR bauda (3 t., b.l. 61), 2018-12-03 pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 str. 4 d. (2018-07-15 nusižengimas) 135 EUR bauda (3 t., b.l. 62).

A. L. nedirbantis (2 t., b.l. 7). Nors jis pateikė 2019-04-30 darbo sutartį, pagal kurią yra priimamas dirbti ūkininko A. E. ūkyje ūkio darbininku su 3 mėn. išbandymo laikotarpiu, pradedant dirbti 2019-05-03 (3 t., b.l. 36-38), tačiau vėlesniais VSDFV duomenimis nustatyta, kad jis nedirba (3 t., b.l. 40, 46). Duomenų, kad A. L. būtų registruotas Biržų r. savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų, byloje nėra, iš jo žodžių yra sveikas, pas psichiatrus neregistruotas, depresija neserga, galvos traumų neturėjo, savo veiksmus pilnai supranta (2 t., b.l. 64). Jis nevedęs (2 t., b.l. 146, asmens duomenų 23 psl.), nuosavybės teise registruoto kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi (2 t., b.l. 6).

Atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimai padaryti per trumpą laiko tarpą, tačiau taip pat įvertintina ir tai, kad 2018-05-23 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu A. L. jau buvo pripažintas kaltu (nors šis nuosprendis įsiteisėjo 2018-08-27), tačiau vos po pusantro mėnesio (2018-07-06) ir beveik po dviejų mėnesių (2018-07-19) nuo nuosprendžio paskelbimo įvykdė du naujus nusikaltimus.

Baudžiamasis įstatymas nustato, kad už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. gali būti skiriamos net penkių rūšių bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., gali būti skiriama trijų rūšių bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Taigi nors už abu nusikaltimus gali būti skiriamos ir kitos bausmės, tačiau įvertinant visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, atsižvelgiant į tai, kad švelnesnės bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas A. L. priešingo teisei elgesio nepakeitė, jis yra nedirbantis ir nuosavybės teise registruoto kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi, todėl jam neskirtina ir baudos bausmė. Teismo nuomone, jis kritiškai nevertina neigiamo savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Todėl šiuo metu bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta tik trumpam laikui izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės. Siekiant užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir pagaliau sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.), pasiekti bausmės tikslus gali tik su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė - areštas. Todėl A. L. už abu nusikaltimus skirtinas areštas, kurio dydis už pirmąjį nusikaltimą (viešosios tvarkos pažeidimą) nustatytinas artimas minimaliam – 30 parų, o už antrąjį (fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui) artimas vidurkiui – 50 parų (Lietuvos Respublikos BK 49 str. 1-4 d.).

Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes <...> visiškai ar iš dalies jas sudėti (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d.).

Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, <...> (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d.).

Kadangi A. L. padarytos dvi nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai, jos bendrintinos iš dalies sudedant. Prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėtina švelnesnė bausmė. Teismo nuomone, pridėtina minimali arešto bausmės dalis - 15 parų arešto, atsižvelgiant į apimtį ir tai, kad skiria nedidelis laiko tarpas tarp abiejų nusikalstamų veikų, būtent toks laikotarpis būtų proporcingas ir leistų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., 63 str. 1 d. ir 4 d.).

Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d.). Kadangi teismas nustatė, kad A. L. iki 2018-05-23 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo (įsiteisėjo 2018-08-27), padarė naujas nusikalstamas veikas (2018-07-06 ir 2018-07-19), paskyrus bausmę už jas, bausmės subendrintinos iš dalies sudedant, pridėtina minimali arešto bausmės dalis - 15 parų arešto, atsižvelgiant į apimtį ir tai, kad skiria nedidelis laiko tarpas tarp abiejų nusikalstamų veikų, būtent toks laikotarpis būtų proporcingas ir leistų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d.). Taigi paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 80 parų arešto (2018-05-23 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu, kurio bausmė pakeista 2018-12-31 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) į 45 paras arešto, kurią A. L. yra visiškai atlikęs).

Daiktiniai įrodymai, kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai

Kaltinamasis A. L. buvo laikinai sulaikytas 2018-07-07 d. 04⁰⁵ val., o paleistas 2018-07-08 d. 18²² val. (2 t., b.l. 84-85, 87), po to dar kartą laikinai sulaikytas 2018-07-20 d. 00⁵⁰ val., o paleistas 2018-07-20 d. 13⁵² val. (2 t., b.l. 89, 91). Jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir 45 parų atlikta arešto bausmė pagal 2018-05-23 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendį, kurio bausmė pakeista į areštą 2018-12-31 teismo nutartimi, įskaitytini į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 66 str.).

Kaltinamajam A. L. 2018-07-07 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. D. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-07-20 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. B. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 93-94, 96-97), taip pat 2018-07-20 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. B. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta kardomoji priemonė – dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, kurį A. L. policijos pareigūnei nurodė, kad yra pametęs ir pateikti negali (2 t., b.l. 99-100, 104) iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos ir panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

Daiktiniai įrodymai – 2018-07-09 savanoriško daiktų pateikimo protokolu G. S. pateikti akiniai (1 t., b.l. 32), apžiūrėti 2018-07-09 daiktų apžiūros protokolu (1 t., b.l. 35, 38), 2018-07-09 policijos pareigūnės nutarimu jau grąžinti G. S., kuriuos jis pasižada saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (1 t., b.l. 40-41), įsiteisėjus nuosprendžiui grąžintini (paliktini) jų teisėtam savininkui nukentėjusiajam G. S. (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p.), o kompaktinio disko laikmena yra byloje (1 t., b.l. 124) ir paliktina joje saugoti.

Iš kaltinamojo priteistinos iki teismo nuosprendžio priėmimo susidariusios 100,97 EUR proceso (pašto) išlaidos valstybei (2 t. pažyma – 62,66 EUR ir 3 t. pažyma, b.l. 2 – 38,31 EUR, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5-6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 6 punktu, 6-7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. (2018-07-06 viešosios tvarkos pažeidimas) 30 parų arešto; pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (2018-07-19 fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui H. A.) 50 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų (50 parų arešto), iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (15 parų arešto) ir paskirti galutinę bausmę – 65 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2018-05-23 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu, kurio bausmė pakeista 2018-12-31 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir ja paskirta bausme - 45 parų arešto, iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, į arešto bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme (2018-07-07 d. 04⁰⁵ val. - 2018-07-08 d. 18²² val. ir 2018-07-20 d. 00⁵⁰ val. - 2018-07-20 d. 13⁵² val.) ir laikyti atlikusį tris arešto paras ir 45 parų atliktą arešto bausmę pagal 2018-05-23 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendį, kurio bausmė pakeista 2018-12-31 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikyti iš viso atlikusiu 48 paras arešto bausmės.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jos pradžią skaičiuojant nuo A. L. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

A. L. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Šiaulių tardymo izoliatorių (adresu Trakų g. 10, 76286 Šiauliai) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kaltinamajam A. L. 2018-07-07 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. D. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-07-20 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. B. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taip pat 2018-07-20 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. B. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę – dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktinius įrodymus – akinius, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti (palikti) jų teisėtam savininkui nukentėjusiajam G. S., o kompaktinio disko laikmeną, esančią byloje, palikti joje saugoti.

Iš kaltinamojo A. L. priteisti 100,97 EUR proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėja Valentina Paliulionienė