Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nukentėjusiai S. B., kaltinamajam L. B., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, neteistas, 2014-08-08 baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00347-14 pagal BK 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 38 str. 1 d. 1-4 p., BPK 212 str 1 d. 5 p., ikiteisminis tyrimas nutrauktas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. B. 2016 m. vasario 3 d. apie 15.30 val. savo motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia suspaudęs kaklą smaugė savo žmoną S. B. bei ne mažiau trijų kartų koja spyrė jai į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, – tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusios S. B. parodymais, tarnybiniu pranešimu, blaivumo nustatymo duomenimis ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis L. B. parodė, kad nurodytu laiku grįžo išgėręs iš talkos pas kaimyną ir pradėjo priekaištauti žmonai dėl netvarkos namuose. Jie gyvenu kaltinamojo mamos namuose. Šeimą sudaro mama, kaltinamasis, žmona ir trys vaikai. Įvyko susižodžiavimas ir jis puolė žmoną bei ją sumušė. Spaudė kaklą, nors nenorėjo jos visai susmaugt. Kaklą neilgai laikė suspaudęs, gal kokią akimirką. Toliau parvertė žmoną ant žemės ir ne mažiau trijų kartų spyrė jai. Tokie kaltinamojo veiksmai jai tikrai sukėlė fizinį skausmą. Ateityje kaltinamąjį nuo smurtavimo artimoje aplinkoje sustabdytų jo baigimas gerti. Kai įspyrė žmonai, nuėjo parūkyti. Dar telefoną bandė iš žmonos atimti, nes ji norėjo policijai skambint. Bet telefono atimti nepavyko. Susitaikė su žmona, atsiprašė ir šiandien, ir grįžęs iš sulaikymo vietos. Dabar gyvena kartu su žmona, bendrauja. Po šio įvykio jau buvo išgėrimo atvejų. Mano, kad žmona tikrai nepatenkinta, kad jis geria. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo, nes tai jau yra problema.

Nukentėjusi S. B. parodė, kad gyvena kartu su vyru ir vaikais vyro mamos namuose, dirba mėsos perdirbimo įmonėje „M.“ Kauno m. Tą dieną grįžo iš darbo prieš 15 val., tai vyro dar nebuvo namie, pradėjo valgyti daryti. Jis grįžo neblaivus ir pradėjo kalbėti, kad vaikams mašiną duodu, pradėjo priekaištauti. Nukentėjusioji gynėsi ir tai perėjo į barnį. Pirmiausiai į ją metė stalą virtuvės – nedametė, nepataikė. Paskui prišoko ir spaudė kaklą – taip nebe pirmą kartą darė. Bet į teisėsaugą dėl to nukentėjusioji kreipėsi pirmą kartą. Anksčiau su vaikais atsigindavusi. Tokie įvykiai jų šeimoje vyksta į 2-3 mėnesius kartą. Gyvent reikėtų, mano, su juo iki vaikų pilnametystės. Vaikai 14, 17, 19 metų amžiaus. Kaltinamasis išgėręs visada sako, kad reikia užsikoduoti, bet paskui taip ir lieka. Po smaugimo S. B. ištrūko ir ėjo link keptuvės, norėjo su ja atsiginti, bet L. B. ją pargriovė ant žemės ir ėmė spardyti – daugiau kaip tris kartus spyrė. Jis viską daugmaž jėga pasiekia. Nukentėjusioji bėgo telefoną pasiimti, nespėjo, jis sugriebė nukentėjusiąją, tai tuo telefonu ji dėjo jam į galvą. Jis paskui ją paleido, bet pavymui dar spyrė kelis kartus. Sveikata kol kas dar laiko, nuo nervų vaistų nevartojanti. Jo mama liepia jam nieko girtam nieko nesakyt. Mama būna, kad į kaimą išbėgą, kad nematytų to smurto. Būna, kad ji pati išsigąsta. Vyras niekur nedirba – visai šeimai pikta, kad jis nedirba. Ieškinio nereiškia. Mano, kad jei nustos gert, tai nebus iš jo pusės pavojaus. Jis viena kartą išgėręs atsiprašė. Nors it išgeria, bet po įvykio jos jau neužkabina. Kai girtas, jis agresyvus, kai blaivas ir pasiginčijus rankos nekelia. Ne sykį jo buvo prašyta užsikoduot ir nebegerti.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina: tarnybinis pranešimas (b. l. 6-7); medicinos dokumentų išrašas (b. l. 11). Kaltinamasis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., buvo 2016-02-03 18.00 val. laikinai sulaikytas (b. l. 28), 2016-02-05 12 val. paleistas iš laikino sulaikymo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi jis, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia suspaudęs kaklą smaugė savo žmoną bei ne mažiau trijų kartų koja spyrė jai į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančia aplinkybę, – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, – teisiamasis yra pilnametis, vedęs, neteistas, niekur nedirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teismui vertinti, jog kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė būtų mažesnė, nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis. Kartu kaltinamajam nustatytini atitinkami įpareigojimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 3 p. ir 4 p. Taikytina Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla ištirta ir išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Iš 2016-02-17 teisme gautos 2016-02-17 pažymos Nr. NTP-7-1772 matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatei L. Daukšienei teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam, sudaro 69,68 Eur.

Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 m. (vieniems metams), įpareigoti per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Taikyti L. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tai yra 4 (keturiais) mėnesiais, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigoti per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmės keitimo areštu atveju į bausmės laiką įskaityti L. B. laikinajame sulaikyme nuo 2016-02-03 iki 2016-02-05 išbūtą laikotarpį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, kurias sudaro 69,68 Eur, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka, iš L. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.