Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-18 · Byla Nr. ATP-1138-317/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-18
Bylos Nr.
ATP-1138-317/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04649-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Pareiškėjas
V. S.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1138-317/2014Proceso Nr. 4-69-3-04649-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 79.1.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. V. S. surašytas už tai, kad jis 2014-06-13 apie 1.20 val. Kaune, Pašilės g. – Vieškūnų g., vairavo automobilį Citroen, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o sustabdytas policijos pareigūnų, nevykdė Saugaus eismo taisyklių eismo keliais įstatymo 13 str. 6 p., reikalavimų, t. y. nesileido Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, tuo pažeidė KET 18 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu V. S. skyrė administracinę nuobaudą – 2200 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde V. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti 2014-09-19 Kauno apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas skunde teigia, jog nesutinka su nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad sustabdytas policijos pareigūnų, iš išorinių požymių nustačius, kad jis neblaivus, nesileido būti patikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsisakė pasirašyti „Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo“, o pristatytas į Dainavos PK, pakartotinai atsisakė nustatyti blaivumą, bei administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašė. Skunde nurodoma, kad tikrosios faktinės įvykio aplinkybės tik iš dalies sutampa su kelių eismo policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis, todėl yra neteisėtai traukimas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 126 str. 4 d.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino jo pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad 2011 metais jam buvo diagnozuotas pasikartojantis, rekurentinis depresinis sutrikimas, kuris priskiriamas afektinių susirgimų kategorijai. 2013 m. birželio 13 dieną ištikus panikos, bipoliniam priepuoliui, stipriai svaigstant galvai, jis sėdo už vairo ir važiavo į vaistinę nusipirkti jam paskirtų receptinių vaistų. Todėl būdamas tokioje būsenoje, neatsargus ir pamatęs policijos pareigūnų automobilį, sustojo nestabdomas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vaistų receptai išrašyti tik 2014-06-26, nors tokioje būklėje jis vaistus vartoja nuolat. Kadangi vaistai stiprūs ir priklausantys antidepresantų, trankviliantų grupei, receptai lieka vaistinėje, o teismui buvo pateikti naujausi receptai. Kadangi protokolo surašymo naktį jis buvo afektinėje būsenoje, buvo fiziškai nepajėgus pūsti į alkotesterį, jis to daryti neatsisakė, o tik nerišliai paaiškino, kad jam reikia į ligoninę. Apeliantas sutinka, kad jo kalba galėjo būti nerišli ir judesiai nekoordinuoti, tačiau alkoholio jis nevartojo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad jis rašė pasiaiškinimą dėl savijautos, tačiau byloje jo nėra. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnų prašė iškviesti medicinos pagalbą, tačiau pareigūnai į jo prašymą nekreipė dėmesio. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino visus jo pateiktus įrodymus ir argumentus tik kaip gynybinę versiją, nepaaiškindamas, kodėl jie buvo atmesti. Policijos pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas ir neiškvietė apeliantui skubiosios medicinos pagalbos. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad jis neva kategoriškai atsisakė be jokių motyvų pūsti į alkotesterį, toks atsisakymas turėjo būti įvertintas, o paskyrimas sankcijos – teisės vairuoti atėmimas ir baudos skyrimas, turėjo būti nutarime argumentuoti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo vadovautis 2011 metų liepos 19 d. Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymu nr. 5- V-673 patvirtinta policijos patrulių veiklos instrukcijos 32 ir 69 punktais. Be to, turėjo vadovautis LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 bei 6 punktais. Siekiant asmenį patraukti atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, turi būti nustatytas specialus administracinio teisės pažeidimo subjekto požymis, t. y. jo neblaivumas, bei konkretus neblaivumo laipsnis. Apelianto teigimu, pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai įmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemones vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Skunde nurodoma, kad pareigūnai nekreipė dėmesio į V. S. prašymą iškviesti medicinos pagalbą, nors turėjo matyti, kad jam reikia medikų pagalbos ir yra objektyvios priežastys jį pristatyti į medicinos įstaigą, kad būtų paneigta (jų nuomone patvirtinta) neblaivumo būsena.

Apeliantas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad „būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui“. Prašydamas pagalbos jis neužkirto kelio policijos pareigūnams vežti jį į medicinos įstaigą. Jo teigimu, dėl pareigūnų kaltės nebuvo atliekama medicininė apžiūra, todėl negali būti traukiamas atsakomybėn už neblaivumo patikrinimo vengimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į V. S. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo apelianto skundą atmesti ir palikti galioti 2014-09-19 Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems <...> neblaivumo patikrinimo vengimą <...> ir įtvirtinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. neigia padaręs minėtą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad jis neatsisakė tikrintis blaivumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. S. padarė ATPK 126 str. 4 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas.

Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d.. Pabrėžtina, jog ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m.). Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N5-393/2007; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1686/2009).

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde V. S. neneigia, kad vairavo automobilį, tik nesutinka su jo veikos kvalifikavimu – nesutinka su teismo išvada, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo.

Liudytojo - policijos pareigūno A. R. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), kas buvo patvirtinta ir teismo posėdžio metu duotuose parodymuose, nustatyta, kad liudytojas A. R. dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-to būrio vyresniuoju patruliu, tuo metu kartu patruliavo su M. A.. Teisme liudytojas paaiškino, kad atvažiavęs pagal pranešimą į Pašilės g. ir Vieškūnų g. sankryžą, rado automobilį Citroen C4 ir šalia jo vyriškį, kuris svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Liudytojas vairuotojui pasiūlė pūsti į alkotesterį, tačiau šis atsisakė. Tuomet vairuotojas buvo pristatytas į Dainavos PK ir ten jam dar kartą pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas pakartotinai atsisakė tai padaryti, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vairuotojas buvo įspėtas dėl atsakomybės, paliepimą tikrintis blaivumą suprato, adekvačiai reagavo į pareigūnų žodžius ir nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių jis nesugebėtų naudotis alkotesteriu. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pareigūnui V. S. tvirtino, kad automobilio nevairavo.

Liudytojo policijos pareigūno M. A. tarnybinis pranešimas (b. l. 6) bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, patvirtina, kad M. A. įvykio dieną dirbant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-to būrio patruliu su A. R., buvo gautas pranešimas, kad Pašilės gatve važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Po kurio laiko gauta informacija, kad vairuotojas sulaikytas ir būtina patikrinti jo blaivumą. Atvažiavus, buvo akivaizdžiai matyti, kad sulaikytas vairuotojas yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojui pareigūnai pasiūlė vietoje pasitikrinti alkotesteriu, tačiau pastarasis atsisakė. Vairuotojas buvo pristatytas į policijos komisariatą ir jam dar kartą pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Asmuo atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad jis automobilio nevairavo. Medicininės pagalbos vairuotojas neprašė, policijos pareigūnų paliepimus suprato.

Iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio specialisto S. K. 2014-06-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnas išgirdo Kauno AVPK budėtojo pranešimą, kad Pašilės g. link Baršausko g. važiuoja automobilis Citroen, kurio vairuotojas neblaivus. Pareigūnas pamatęs automobilį prie Vieškūnų g. (duomenys neskelbtini) namo apsisukinėjantį privažiavo, o Citroen vairuotojas nestabdomas sustojo. Pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad išoriniai sulaikyto asmens požymiai – nerišli kalba, svirdinėjimas į šalis, nekoordinuoti judesiai ir nuo jo sklidęs alkoholio kvapas – leido daryti išvadą, kad vairuotojas neblaivus, todėl jie iškvietė policijos ekipažą, kuris patikrintų vairuotojo blaivumą alkotesteriu. Tačiau atvykus pareigūnams, vairuotojas blaivumą tikrinti atsisakė. Tuomet šio automobilio vairuotojas - V. S. buvo pristatytas į Dainavos PK budėtojų dalį.

V. S. teismo posėdyje nedalyvavo, bet savo rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad 2011 metais jam buvo diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas. 2014-06-13 jį ištiko panikos priepuolis, svaigo galva, todėl jis važiavo į budinčią vaistinę, įsigyti jam paskirtų receptinių vaistų. Buvo afektinėje būsenoje, todėl, sustabdytas policijos pareigūnų, fiziškai negalėjo pūsti į alkotesterį. Jis to daryti neatsisakė, tik nerišliai paaiškino, kad jam reikia į ligoninę. Jo neblaivumas turėjo būti nustatinėjamas tik pristačius jį į sveikatos priežiūros įstaigą. Dėl pareigūnų kaltės jis negali būti traukiamas atsakomybėn dėl vengimo pasitikrinti blaivumą.

Šalies argumentai

V. S. rašytiniuose paaiškinimuose iškelta niekuo nepagrįsta versija, jog administracinio teisės pažeidimo metu jis buvo afektinėje būsenoje, paneigta visuma apylinkės teismo nutarime bei šioje nutartyje aptartų kitų byloje surinktų duomenų – policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 4-6) ir jų paaiškinimais teisme, kuriuose visi pareigūnai nurodo, kad V. S. pareigūnams aiškino, kad automobilio jis nevairavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, V. S. adekvačiai reagavo į pareigūnų reikalavimus, tačiau pasitikrinti blaivumą atsisakė. Pažymėtina, kad nubaustojo nurodyta tačiau objektyviais duomenimis nepatvirtinta aplinkybė, jog 2011 m. V. S. buvo diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas ir jis vartoja stiprius receptinius vaistus, teismui neduoda pagrindo išvadai, kad būtent administracinio teisės pažeidimo metu jam buvo liga paūmėjusi. V. S. tai patvirtinančių duomenų pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad V. S. iškelta versija yra gynybinė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų-pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir teisme duotų parodymų teisingumu, nes jie yra išsamūs ir nuoseklūs, logiški bei įtikinami, jais netikėti ir kaip įrodymus atmesti teismui nebuvo pagrindo, kadangi byloje nėra jokių, net ir netiesioginių duomenų, kurie leistų nuspręsti, kad pareigūnai, fiksuodami teisės pažeidimą, galėjo būti šališki.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens vengimas pasitikrinti neblaivumą, konstatuotas pačioje pareigūnų prisistatymo ir patikrinimo pradžioje. Tai yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d., o konstatavimui, kad asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog jis išreiškė savo valią neblaivumą nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.

Šis pažeidimas yra tyčinis – asmuo tyčia atsisako pasitikrinti, ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Vairuotojo būsena, dėl kurios jis paprasčiausiai nesugeba atlikti būtinų tikrinimui veiksmų (psichologinė būsena – stresas, įtampa, ar tam tikrų fizinių galimybių – traumos ir pan.), nelaikytina neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, o sudaro pagrindą vertinti, kad nėra objektyvios galimybės vairuotojo patikrinti ir pagal Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 5 punktą sudaro pagrindą tokį vairuotoją pristatyti medicininei apžiūrai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N5 – 393/2007). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nubaustojo asmens apeliaciniame skunde nėra jokių naujų objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. S. kaltės padaryti.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismo nuomone, V. S. apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei ją sunkinančią aplinkybę – kad V. S. per metus laiko padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.

Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutarė:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas