Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. V. atstovės advokatės J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarimo, kuriuo M. V. atstovės advokatės J. J. skundas netenkintas ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos S. V. 2012 m. liepos 30 d. nutarimas paliktas nepakeistu;

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Viešojo pirkimo komisijos (toliau - Perkančiosios organizacijos 1 Komisija) nariu, vykdant Pirkimo 1 procedūras:

- 2010-11-12 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje (2010-11-12 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos protokolas b/n) tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėją „A. I.“ papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. Tiekėjas AB „A. I.“, patikslindamas savo kvalifikaciją (2010-11-22 raštas Nr. 10V-279 „Dėl pasiūlymo Nr. TKPRSL 100252 patikslinimo“), nurodė, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „E.L.“, kuri turi reikiamus atestatus;

-2010-11-22 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje (2010-11-22 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos protokolas b/n) nutarė, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas tenkina Pirkimo 1 dokumentų sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat nutarė kviesti tiekėją deryboms dėl pasiūlyme pateiktos kainos sumažinimo.

Tiekėjo AB „A. I.“ paaiškinimą, kad darbams atlikti jis pasitelks UAB „E.L.“, kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, turėjo vertinti kaip šio pasiūlymo pakeitimą, o AB „A. I.“ pasiūlymą turėjo atmesti, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų, kadangi Pirkimo 1 sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, kad „Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus“. Tiekėjui AB „A. I.“ pasiūlyme nenurodžius subrangovo Perkančioji organizacija 1 turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus. M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, priėmęs sprendimą, kad AB „A. I.“ atitinka Pirkimo 1 sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatančias, jog „Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikacija“ bei neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.

M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, Pirkimo 2 procedūras vykdė vadovaudamasis Taisyklių 78.4 punktų bei Taisyklių nuo 2010-05-05 41.5 punktu, kai dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos perkančiajai organizacijai tinkamos alternatyvos.

Perkančiosios organizacijos 1 2010 m. ir 2011 m. viešųjų pirkimų planuose nustatytas aukščiau nurodytų paslaugų pirkimo būdas - supaprastintos neskelbiamos derybos. Tačiau Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos 2010-11-29, 2011-01-24 posėdžių protokoluose nenurodytos aplinkybės, įrodančios, kad tik tiekėjai AB DnB Nord bankas, Maxima LT, UAB, bei Grigiškių kredito unija yra išimtinai vieninteliai tiekėjai (su kuriais sudarytos įmokų surinkimo paslaugų sutartys) galintys teikti ir turintys išimtinę teisę teikti tokias paslaugas, tuo labiau, kad 2011 metais Perkančioji organizacija 1 sudarė 3 įmokų surinkimo sutartis (informacija iš Perkančiosios organizacijos 1 Tarnybai pateiktų viešojo pirkimo procedūrų ataskaitų), o pagal 2011 m. viešųjų pirkimų planus, ketino sudaryti dar ne mažiau kaip 8 analogiškas sutartis, t. y. tos pačios kategorijos ir to paties viešojo pirkimo objekto kodo, numatytu tokiu pačiu viešojo pirkimo būdu. Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nario M. V., sprendimas įmokų surinkimo paslaugų viešąjį pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio tiekėjo yra nepagristas, pažeidžia Taisyklių nuo 2010-05-05 41.5 punkto, Taisyklių 78.4 punkto reikalavimus.

M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos narių ir Perkančiosios organizacijos 1 Pirkimų skyriaus vadovų, 2011-03-16 patvirtindamas Pirkimo 3 sąlygas:

- Pirkimo 3 sąlygų 3.3 punkte įtvirtino nuostatą, kad tiekėjo pasitelkti subrangovai privalo būti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys, ir tuo pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad prireikus konkretaus viešojo pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektu pajėgumais, ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, nes dirbtinai apribojo potencialių tiekėjų (subrangovų), turinčių kitokį nei juridinio asmens statusą (fizinio asmens), tačiau galinčių atlikti perkamų darbų dalį, dalyvavimą Pirkimo 3 procedūrose. Pažymėtina, kad įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta tiekėjo (prekių tiekėjo, paslaugų teikėjo rangovo) sąvoka apima kiekvieną ūkio subjektą (fizinį asmenį, privatų juridinį asmenį, viešąjį juridinį asmenį, kitas organizacijas ir jų padalinius ar tokių asmenų grupes), galintį pasiūlyti ar siūlantį prekes, paslaugas, darbus;

Pirkimo 3 sąlygose įtvirtinta nuostata, kad vertinama tik tiekėjų siūlomas nuolaidos procentas, skaičiuojant nuo „Statybos resursų skaičiuojamųjų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų su maksimaliais priskaitymais pagal bendruosius ekonominius normatyvus, nesudaro tiekėjams galimybės konkuruoti realiomis pasiūlymų kainomis. Pažymėtina, kad, remiantis Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 (Žin., 2003, Nr. 22-944; 2008, Nr. 105-4042) (toliau - Kainodara), 4.2 punkto nuostatomis, kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus. Perkančioji organizacija, pasirinkusi mažiausios kainos vertinimo kriterijų, turi nustatyti tokias kainodaros taisykles, kurios leistų nusipirkti darbus, paslaugas ar prekes mažiausia kaina, kurią tiekėjai gali pasiūlyti, o ne tokias, kurios būtų dirbtinai palankios vienai iš viešojo pirkimo-pardavimo sutartį sudarančių šalių. Taip pat pažymėtina, kad, vertindama tiekėjų pasiūlymus pagal sudarytas Pirkimo 3 pasiūlymo kainos apskaičiavimo taisykles, Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios nariu buvo M. V., negalėjo priimti pagrįstų sprendimų, ar tiekėjų pasiūlytos kainos nėra per didelės ar neįprastai mažos, kaip to reikalauja Taisyklų 67.6 punkto nuostatos („Perkančioji organizacija, nagrinėdama pasiūlymus, tikrina, ar pasiūlytos ne per didelės kainos“) ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatos;

- Pirkimo 3 sąlygų 4 priedo (Techninės sąlygos) 1.5 punkte nurodyta, kad „Rangovas privalo atlikti projekte numatytus archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus arba archeologinius tyrinėjimus ir architektūrinius tyrinėjimus, numatytus šilumos tiekimo tinklų techniniuose projektuose (pateikiama atskira kaina pasiūlyme)“, ta pati nuostata perkelta į 2011-07-11 Pirkimo 3 sutartį Nr. 300/22003-110189SIRAMB (toliau - Sutartis). Tačiau pasiūlymo formoje (Pirkimo 3 sąlygų 1 priedas) iš tiekėjų buvo reikalaujama pateikti tik siūlomos nuolaidos, kuri bus taikoma kiekvienai pagal sutartį užsakyto objekto bendrai kainai, skaičiuojant nuo „Statybos resursų skaičiuojamųjų rinkos kainų“ rinkiniu (su maksimaliais priskaitymais pagal bendruosius ekonominius normatyvus), procentą, atskirai archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų arba archeologinių tyrinėjimų ir architektūrinių tyrinėjimų kaina vertinta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad M. V. patvirtino Pirkimo 3 sąlygas neįvertinęs dalyvių siūlomos kainos Techninių sąlygų 1.5 punkte nurodytiems tyrinėjimams atlikti, neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo siekimo; įvertinęs tik vieną iš sudėtinių Sutarties kainodaros dalių, sudarė galimybes tiekėjui, su kuriuo buvo pasirašyta Sutartis, teikti Pirkimo 3 sąlygų 4 priedo (Techninės sąlygos) 1.5 punkte nurodytų tyrinėjimų paslaugas už vienašališkai tiekėjo nustatytą ir nepagristą kainą.

Pažymėtina, kad, remiantis Kainodaros 4.1 ir 4.2 punktu nuostatomis, kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus, o perkančioji organizacija turi siekti jas surašyti taip, kad atsiskaitymo su tiekėju metu nekiltu neaiškumų dėl suteiktų prekių, paslaugų ar įvykdytų darbų įkainojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija 1 2011-09-27 raštu Nr. 001-02-16925 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Tarnybai paaiškino, jog archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų arba archeologinių tyrinėjimų ir architektūrinių tyrinėjimų kainos pasiūlymo formoje neįtrauktos dėl darbuotojo neatidumo, todėl šiems tyrinėjimams atlikti bus organizuojamas naujas viešasis pirkimas. Akcentuotina, jog paaiškėjus aplinkybei, kad archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai arba archeologiniai tyrinėjimai ir architektūriniai tyrinėjimai (toliau - tyrinėjimai), numatyti Pirkimo 3 dokumentuose ir Sutartyje, nebus atliekami, Perkančioji organizacija 1, priklausomai nuo šios aplinkybės paaiškėjimo momento, turėjo nutraukti Pirkimo 3 procedūras arba inicijuoti Sutarties nutraukimą. Pasikeitus Pirkimo 3 objektui, t. y. atsisakius tyrinėjimų paslaugų, reikalavimai tiekėjams turėti specialistus, atestuotus suteikti šias paslaugas, tapo pertekliniai, nes Pirkimo 3 objekte nurodytus statybos darbus gali atlikti ir tiekėjai, neturintys atestuotų specialistų tyrinėjimams atlikti.

M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, 2011-04-13 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje (2011-04-13 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos protokolas Nr. 4) vertinant tiekėjų pasiūlymus, nusprendė kreiptis į tiekėjus su prašymu paaiškinti, ar jų pasiūlymuose nurodytos „pliusinės nuolaidos“ reiškia nuolaidą, ar antkainį. Tiekėjams paaiškinus, kad jų pasiūlymuose yra nurodytas antkainis, Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios nariu buvo M. V., 2011-04-15 posėdžio metu pripažino šiuos pasiūlymus atitinkančiais Pirkimo 3 sąlygų reikalavimus (2011-04-15 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 5). Tuo tarpu skelbime apie Pirkimą 3 ir Pirkimo 3 sąlygose (5.13 punkte, pasiūlymo formoje bei Techninių sąlygų 3.1 punkte) nurodyta, kad tiekėjai pasiūlymuose turi pateikti nuolaidos procentą, o Pirkimo 3 sąlygų 10.2 punkte nustatyta, jog „Pasiūlymai bus vertinami lyginant suteikiamos nuolaidos procentą“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad Pirkimo 3 sąlygų 9.7.4 punkte nurodyta, kad „Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko derybų sąlygose nustatytų reikalavimų <...>“ ir į tai, kad Pirkimo 3 sąlygų 9.8 punkte nustatyta, kad „Derybos su tiekėjais vykdomos perkančiosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklėse nustatyta tvarka“, konstatuotina, kad M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu ir pripažinęs tiekėjų pasiūlymus neatitinkančiais Pirkimo 3 sąlygų reikalavimų, t. y. pasiūlymus, kuriuose buvo nurodytas antkainis, o ne nuolaida, atitinkančiais bei balsuodamas už šį neteisėtą sprendimą, neužtikrino Taisyklų 84 punkto nuostatų: „<...> Derėtis turi būti pakviesti visi arba atrinkti tiekėjai, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus“, laikymosi, todėl pažeidė įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“, ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2009-09-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 31 pažymėta, kad „perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, pasireiškusio perkančiosios organizacijos veiksmais, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia“.

M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, 2011-09-15 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdyje (2011-09-15 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas b/n ) nutarė Pirkimą 4 vykdyti vadovaujantis Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktu, t. y. kai „dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“. 2011-09-15 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad „2011 m. liepos 1 d. paskelbtas Valstybės žinių leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 52 „Krovinių pristatymas E2, E3 geležinkelio privažiavimo keliais ir gautų krovinių muitinimas, kreditavimas“ paslaugų pirkimas (pirkimo Nr. 107752) (toliau - Pirkimas) yra neužbaigtas, kadangi yra netikslumų Pirkimo dokumentuose. Pirkimo dokumentuose numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė, nes formulėje didesnis lyginamasis svoris buvo suteiktas paslaugos kainai, o ne paslaugos suteikimo laikui. Šis faktorius yra svarbesnis, nes bendrovė dėl paslaugos suteikimo laiko patirs didelius nuostolius, kurie suminėje išraiškoje viršys pačios paslaugos kainą. Išaiškėjus tokiam faktui ir tai, kad su UAB „U.“ galiojanti sutartis „Dėl TGM4 ir TGM6A šilumvežių ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ privažiavimo kelių - E2 ir E3 objektuose manevravimas, vagonų ir cisternų pristatymas ir paėmimas, svėrimas, šilumvežių techninė ir periodinė apžiūra, remontas, krovinių muitinimas ir kreditavimas“ (toliau - Sutartis su UAB „Unigela“) yra ekonomiškai nenaudinga, siekiant racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas bei įvertinant perkamo objekto svarbą viešajam interesui (suprantama kaip nauda visuomenei), nes pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikomos faktinės kuro transportavimo sąnaudos, tikslinga nutraukti Pirkimo procedūras ir skubiai organizuoti kitą pirkimą, kadangi pagal mazuto tiekimo sutartį su O.O. yra 2011 m. liepos 26 d. užsakyta 16000 tonų mazuto ir tiekėjas bet kuriuo momentu gali jį pristatyti. To pasėkoje bendrovė patirtu papildomų nuostolių dėl vagonų prastovų t. y. mokesčiai už vagonų naudojimą ir saugojimą AB „L.G.“ <...>".

Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, priklausė nuo Perkančiosios organizacijos 1, nes 2011-09-15 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokole minimos aplinkybės nėra įvykiai, kurių Perkančioji organizacija 1 negalėjo iš anksto numatyti (priimant sprendimą dėl Pirkimo 4 vykdymo dar galiojo Sutartis su UAB „U.“; Perkančioji organizacija 1 2011-07-26 pati užsakė 16000 tonų mazuto, nors skelbimas apie viešąjį pirkimą Nr. 107752 buvo paskelbtas 2011-07-01 ir tai, kad tiekėjas bet kuriuo momentu gali pristatyti užsakytą mazutą buvo žinoma Perkančiajai organizacijai 1 ir priklausė nuo jos; viešojo pirkimo Nr. 107752 (skelbtas 2011 m. liepos 1 d. Valstybės žinių leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 52) dokumentuose numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė, (pažymėtina kad viešojo pirkimo dokumentų rengimas yra perkančiosios organizacijos pareiga ir atsakomybė), todėl Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos narys M. V., nutaręs Pirkimą 4 vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punktą, neužtikrino tiekėjų konkurencingumo, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, tuo nepasiekė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo - vadovaujantis Įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.

Taip pat įvertinus Perkančiosios organizacijos 1 įvykdytas skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas / pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (skelbtos 2010-05-12 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 35. viešojo pirkimo Nr. 89014: toliau - Pirkimas 5) bei UAB „L.“ (toliau - Perkančioji organizacija 2) įgaliojimu Perkančiosios organizacijos 1 įvykdytas skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitikliu įrengimas /pakeitimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių“ (skelbtos 2010-07-09 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 50, viešojo pirkimo Nr. 91529; toliau - Pirkimas 6), nustatyta, jog kad Perkančioji organizaciją 1, vykdydama Pirkimą 5 ir Pirkimą 6, pažeidė Įstatymo nuostatas (Tarnybos 2011-11-16 raštas Nr. 4S-4242 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 89014 dokumentų ir procedūrų vertinimo“ ir 2012-01-12 raštas Nr. 4S-174 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 91529 dokumentų ir procedūrų vertinimo“):

- Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios narys buvo M. V., 2010-08-30 posėdžio metu (2010-08-30 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 11) priėmė sprendimą pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją atitinkančią Pirkimo 5 sąlygose nurodytus reikalavimus. Nustatyta, kad Pirkimo 5 sąlygų 17.13 punkte buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių arba šilumos daliklių) sutarčių dėl ne mažiau kaip 2000 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų aptarnavimo. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas AB „A. I.“ pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad „sutartis tebevykdoma“, o reikalavimas buvo nustatytas, kad „sutartis turėjo būti įvykdyta“. Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nario M. V. sprendimas pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

- Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios nariu buvo M. V., 2010-09-27 posėdžio metu (2010-09-27 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 13) priėmė sprendimą, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas atitinka Pirkimo 5 sąlygų reikalavimus. Tarnyba 2010-10-04 raštu Nr. 4S-3743 „Dėl paaiškinimų, papildomų dokumentų ir informacijos pateikimo“ paprašė Perkančiosios organizacijos 1 pateikti paaiškinimą ir jį pagrindžiančius dokumentus dėl tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymo atitikties Techninių sąlygų 2.4.9, 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, atsižvelgiant į tai, kad Tiekėjo pasiūlyme nebuvo duomenų, patvirtinančių atitiktį Techninių sąlygų 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, o Techninių sąlygų 2.4.9 punkte nustatyto reikalavimo „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 6 1 / h“ atitikčiai įrodyti tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad skaitiklių jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) yra 3 1 / h arba 5 1 / h. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės metrologijos tarnybos (toliau - Metrologijos tarnyba) 2011-10-19 raštu Nr. S-972-(l.24.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ ir prie jo pridėtu Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos 2011-10-17 raštu Nr. 112/12 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos paklausimo“ pateiktu išaiškinimu, reikalaujamo jautrio slenksčio ir nurodyto tiekėjo pasiūlyme negalima laikyti lygiaverčiu. Perkančioji organizacija 1 2011-10-26 rašte Nr: 001-02-19690p „Dėl paaiškinimų ir informacijos pateikimo“ nenurodė, kokie pasiūlyme nurodyti duomenys patvirtina atitiktį minėtiems reikalavimams, nepateikė prašomų dokumentų, bet pažymėjo, kad „ji neturi pagrindo abejoti tiekėjo pateiktos informacijos pagrįstumu, nes tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, nurodė, kad jo siūlomi skaitikliai visiškai atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus“. Pažymėtina, kad toks tiekėjo AB „A. I.“ patvirtinimas nėra pakankamas įrodymas, kad šio tiekėjo pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus. Formaliai įvertinusi tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymą ir pakvietusi į derybas, Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios nariu buvo M. V.. pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

- Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios narys buvo M. V., 2010-08-31 posėdžio metu (2010-08-31 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 2) priėmė sprendimą pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją atitinkančią Pirkimo 6 sąlygose nurodytus reikalavimus. Nustatyta, kad Pirkimo 6 sąlygų 4.1.13 punkte buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių arba šilumos daliklių) sutarčių dėl mažiau kaip 840 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų aptarnavimo. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas AB „A. I.“ pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad „sutartis tebevykdoma“, o reikalavimas buvo nustatytas, kad sutartis turėjo būti įvykdyta. Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nario M. V. sprendimas pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

- Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios nariu buvo M. V., 2010-09-28 posėdžio metu (2010-09-28 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 5 priėmė sprendimą, kad tiekėjo „A. I.“ pasiūlymas atitinka Pirkimo 6 sąlygų reikalavimus. Nustatyta, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas neatitiko Techninių sąlygų 2.4.9, 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlyme nebuvo duomenų, patvirtinančių atitiktį Techninių sąlygų 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, o Techninių sąlygų 2.4.9 punkte nustatyto reikalavimo „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 6 1 / h“ atitikčiai įrodyti tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad skaitiklių jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) yra 3 1 / h arba 5 1 / h. Remiantis Metrologijos tarnybos 2011-10-19 raštu Nr. S-972-(1.24.) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ ir prie jo pridėtu Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos 2011-10-17 raštu Nr. 112/12 „Dėl Viešųjų pirkimu tarnybos paklausimo“ pateiktu išaiškinimu, reikalaujamo jautrio slenksčio ir nurodyto tiekėjo pasiūlyme negalima laikyti lygiaverčiu. Formaliai įvertinęs tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymą ir pakvietęs į derybas, Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos narys M. V. pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

M. V., kaip Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos narys, vykdęs Pirkimo 1, Pirkimo 2, Pirkimo 3, Pirkimo 4, Pirkimo 5 ir Pirkimo 6 procedūras ir balsavęs už neteisėtų sprendimų priėmimą, pažeidė Taisyklių nuo 2010-05-05 41.5 punkto, Taisyklių 78.4 punkto reikalavimus, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalių, 32 straipsnio 3, 6 ir 7 dalių, 39 straipsnio 7 dalies, 85 straipsnio 1 ir 2 dalių, 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Metodikos 30.3 punkto nuostatas. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 101- 105).

Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės įprastai reglamentuoja, kaip perkančiosios organizacijos turi vykdyti supaprastintus viešuosius pirkimus. Pažymima, jog jokiame teisės akte, išskyrus ATPK nėra numatyta atsakomybė už supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymą. Vadovaujantis apelianto argumentais, reikėtų daryti nepagrįstą išvadą, kad už supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, padarytus iki 2011-12-22 ATPK 171³ str. pakeitimo administracinė atsakomybė negali būti taikoma. Tai prieštarautų ATPK 1 str. įtvirtintam Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždaviniui.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-07-05 raštu Nr. 4S-3296 „Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo atidėjimo", siųstu apelianto ir darbovietės, ir gyvenamosios vietos adresu, ir apelianto įgaliotam atstovui, informavo, jog, atsižvelgusi į Rašte nurodytas aplinkybes, atideda apelianto administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, o apie paskirtą kitą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datą įsipareigojo informuoti vėliau.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK (aktualaus I Pirkimo, II Pirkimo, III Pirkimo, IV Pirkimo, V Pirkimo ir VI Pirkimo (toliau visi kartu - Pirkimai) vykdymo metu) 171³ str. 1 d. nustatyta, jog Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas <...> užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 82 str. 2 d. 8 p., Viešųjų pirkimų tarnyba nusprendė M. V., kuris buvo Pirkimų komisijos narys ir Pirkimų komisijos 2010-11-29, 2011-01-24, 2011-04-15, 2011-09-15, 2011-11-22, 2010-08-30, 2010-08-31, 2010-09-27 bei 2010-09-28 posėdžiuose balsavo už neteisėtų sprendimų priėmimą, bei, būdamas Perkančiosios organizacijos Pirkimų skyriaus vadovu, 2011-03-16 patvirtino neteisėtas Pirkimo 3 sąlygas, patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respubliko ATPK 171³ str. 1 d., padarymą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu M. V. veiksmų kvalifikavimu, teigiant, kad jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo M. V. nepadarė, o administracinę nuobaudą Viešųjų pirkimų tarnyba jam skyrė, praėjus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatytiems terminams.

Dėl termino skirti administracinę nuobaudą skaičiavimo.

ATPK 250 str. 7 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

ATPK 35 str. 1 d. įtvirtinta, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktame skirsnyje nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Iš paminėtos ATPK nuostatos matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. ATPK 171³ str., už kurio pažeidimą Viešųjų pirkimų tarnyba patraukė administracinėn atsakomybėn M. V., yra įtvirtintas būtent ATPK dvyliktame skirsnyje, todėl administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimui aktuali pažeidimo nustatymo, o ne jo paaiškėjimo diena.

Iš 2012 m. birželio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto M. V. atžvilgiu (b. t. 1, b. l. 80-85) matyti, kad viešojo pirkimo vykdant supaprastintas skelbiamas derybas „E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimas“ pažeidimai galimai buvo padaryti 2010-11-22. Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nuostatomis, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, svarbi ne pažeidimo paaiškėjimo bet nustatymo diena.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti, tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, jog yra padarytas pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus bylose Nr. N15 - 983 /2005, P143 – 30/2008, N575-1427/2009 ir kt.). Tokią poziciją pagrindžia ir ne kartą apeliacinės instancijos teismo akcentuota administracinio teisės pažeidimo protokolo svarba, kuriam surašyti būtinas pažeidimo įvykio ir sudėties kompetentingas konstatavimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.N575 - 1253/2010 ir kt.) bei pačios Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos, nustatant, ar laikomasi atitinkamo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2011 m. gegužės 2-6 dienomis atliko patikrinimą, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus, perkančioji organizacija – UAB „V.E.“ laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto patikrinimo metu buvo renkami tam tikri dokumentai ir informacija, kurių pagrindu buvo nustatyti faktai, reikalingi įtarimams dėl viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimų patvirtinti ar paneigti, tačiau visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai Viešųjų pirkimų tarnybai paaiškėjo tik ištyrus bei išnagrinėjus atlikto patikrinimo metu gautus duomenis ir 2011-11-02 surašius Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-7 (b. t. 1, b. l. 180-192). Būtent šios Ataskaitos pagrindu Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-06-13 ir 2012-07-13 surašė M. V. administracinio teisės pažeidimo protokolus (b. t. 1, b. l. 80-88, 89-94) su administraciniais nurodymai iki 2012-06-27 ir 2012-07-27 sumokėti pusę ATPK 171³ str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos, t.y. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų, o 2012-07-30, M. V. neįvykdžius administracinių nurodymų, nutarimu už ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai Viešųjų pirkimų tarnybai paaiškėjo dar iki galutinės Ataskaitos surašymo dienos, t.y. surašius ataskaitos projektą 2011-08-31, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu sutikti negali. Pastebėtina, kad pagal Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisyklių, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010-08-23 įsakymu Nr. 1S-122 (toliau - Veiklos tikrinimo taisyklės) (aktuali redakcija M. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo metu) (Žin., 2010, Nr. 102-5327), 37 punktą, Ataskaitos projektas derinamas su perkančiąja organizacija; tikrinimą atlikusių darbuotojų pasirašytas ir su Kontrolės skyrių kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju suderintas ataskaitos projektas siunčiamas perkančiajai organizacijai, lydraštyje nurodant, kad Perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, už pirkimus atsakingas darbuotojas, pirkimo komisijos pirmininkas ir (ar) kiti su patikrintais pirkimais susiję asmenys turi ne vėliau, kaip per 10 darbo dienų nuo ataskaitos projekto gavimo, su ja susipažinti bei raštu pateikti savo pastabas ir (ar) pageidavimą organizuoti ataskaitos projekto aptarimą Tarnyboje. Minėtų taisyklių 38 punkte nurodyta, kad, gavus paaiškinimus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paaiškinimų gavimo ir (ar) aptariamojo susitikimo dienos, atsižvelgus į perkančiosios organizacijos pateiktus paaiškinimus, papildomus dokumentus, darbuotojas surašo tikrinimo ataskaitą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-08-31 Viešųjų pirkimų tarnybai surašius patikrinimo ataskaitos projektą, jis 2011-09-01 buvo išsiųstas UAB „V.E.“. 2011-09-20 UAB „V.E.“ pateikė savo pastabas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos ataskaitos (b. t. 1, b. l. 193-204). Atsižvelgdama į šias pastabas, Viešųjų pirkimų tarnyba 2011-11-02 priėmė galutinę Ataskaitą, kurios pagrindu M. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patikrinimo ataskaitos projektas tėra pagrindas patikrinimo ataskaitai surašyti, kuris pateikiamas perkančiajai organizacijai susipažinti, po ko, perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia savo pastabas, bei atsiliepimus, kurie įtraukiami į galutinę patikrinimo ataskaitą. Viešųjų pirkimų tarnyba tik gavusi pastabas dėl patikrinimo ataskaitos projekto ir jas įvertinusi surašo viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą, kurioje nustatomi ir nurodomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, už pažeidimus atsakingi ir administracinėn atsakomybėn trauktini asmenys. Taigi tik galutinėje patikrinimo ataskaitoje, o ne patikrinimo ataskaitos projekte Viešųjų pirkimų tarnyba pateikia visus jai žinomus įrodymus dėl galimai padarytų viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimų, kas ir yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Jau minėta, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas, todėl ir termino, numatyto ATPK 35 str. pradžia laikoma būtent galutinės Ataskaitos pateikimo diena, t.y. 2011-11-02.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ATPK 35 str. 1 d. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo Viešųjų pirkimų tarnybos pateikto ataskaitos projekto, o nuo minėtos Ataskaitos surašymo ir pateikimo Perkančiajai organizacijai dienos, t. y. 2011-11-02. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai laikosi tokios praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1427/2009, 2010 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N662-2927/2010).

Skaičiuojant ATPK 35 str. 1 d. numatytą šešių mėnesių terminą nuo pažeidimų nustatymo dienos, t.y. nuo minėtos Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos surašymo dienos – 2011-11-02, darytina išvada, kad nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d., turėjo būti priimtas ne vėliau kaip 2012-05-01.

Viešųjų pirkimų tarnyba, dar nepraėjus ATPK 35 str. 1 d. numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, 2012-04-27 priėmė procesinį sprendimą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo (b. t. 1, b. l. 137-138). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 282 str. 3 d., kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbiama jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau, negu numatyta šio kodekso 35 straipsnyje. Iš minėto Viešųjų pirkimų tarnybos procesinio sprendimo matyti, kad terminas administracinės nuobaudos skyrimui buvo pratęstas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. vengė atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šis procesinis sprendimas buvo nemotyvuotas ir buvo priimtas praėjus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nuostatose įtvirtintiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais sutikti negali.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-02-29 raštu „Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn“ informavo M. V. apie tai, kad už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, vykdant supaprastintas skelbiamas derybas „E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimas“ jis trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. ir pakvietė atvykti 2012-03-06 į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. Minėtą dieną, į Viešųjų pirkimų tarnybą apeliantas neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė. 2012-03-12 Viešųjų pirkimų tarnyba raštu „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos“ M. V. pakartotinai kvietė atvykti 2012-03-16 į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, tačiau ir šį kartą apeliantas Viešųjų pirkimų tarnyboje nepasirodė, neatvykimo priežasčių nenurodė. 2012-03-21 Viešųjų pirkimų tarnyba raštu „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos“ pakartotinai kvietė atvykti 2013-03-29 į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, paaiškinant dėl administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino ir kokių priemonių Viešųjų pirkimų tarnyba gali imtis asmeniui vengiant atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. M. V. nurodytą dieną neatvykus ir nenurodžius neatvykimo priežasčių, Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-04-03 vėl kvietė jį atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą 2012-04-06, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyboje minėtą dieną apeliantas nepasirodė, nepranešė savo neatvykimo priežasčių.

Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina M. V. vengimą atvykti į Viešųjų pirkimų tarnyba administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-04-27 priimtas procesinis sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2012-06-13 ir 2012-07-13, dar nesuėjus ATPK 35 str. 1 d. numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, kuris buvo pratęstas 2012-04-27, M. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus su administraciniais nurodymais iki 2012-06-27 ir 2012-07-27 imtinai sumokėti pusę ATPK 171³ str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos, t.y. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų. Tačiau šių administracinių nurodymų M. V. neįvykdė, nors jam buvo išaiškintos administracinio nurodymo neįvykdymo pasekmės. Remiantis ATPK 260 str. 2 d. 2 p., vienas iš privalomų administracinio protokolo turiniui keliamų reikalavimų - išaiškinimas, kad, per šios dalies 2 punkte nurodytą terminą nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi ši ATPK nuostata įpareigoja instituciją, surašiusią administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, administracinio nurodymo neįvykdymo atveju toliau nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir ATPK 260¹ str. 3 d. - asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama.

M. V. neįvykdžius 2012-06-13 ir 2012-07-13 administracinių nurodymų iki 2012-06-27 ir 2012-07-27 sumokėti pusę Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos, t.y. 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų, 2012-07-24 Viešųjų pirkimų tarnyba jam išsiuntė pranešimą apie administracinio teisės pažeidimo bylos jo atžvilgiu nagrinėjimą, įvyksiantį 2012-07-30 15.00 val. Viešųjų pirkimų tarnybos patalpose. Į šį bylos nagrinėjimą M. V. neatvykus ir 2012-07-30 Viešųjų pirkimų tarnybai pateikus prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo atidėjimą dėl to, kad jam reikalingas advokatas, Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi M. V. vengimą atvykti į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą ir pakankamą laiko tarpą nuo 2011-11-02 Viešųjų pirkimų tarnybai surašytos galutinės ataskaitos iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, pagrįstai šio apelianto prašymo netenkino ir 2012-07-30 priėmė nutarimą jam nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda už ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. liepos 30 d. nutarimu M. V. buvo paskirta, nepraleidus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo terminų, o 2012-04-27 Viešųjų pirkimų tarnybos procesinis sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo buvo teisėtas ir pagrįstas.

Dėl Pirkimo 5 ir 6 administracinės nuobaudos skyrimo termino.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 2 d., inter alia, įtvirtinta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos <...>, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, <...> administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos <...>. Iš šios nuostatos seka, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriama nepraėjus dviejų mėnesių terminui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba procesinį sprendimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė 2012-06-01. Šis procesinis sprendimas UAB „V.E.“ buvo pateiktas 2012-06-05 raštu Nr. 4-01-2959 „Dėl informacijos pateikimo“. Viešųjų pirkimų tarnyba, nepraėjus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 2 d. numatytam dviejų mėnesių terminui, 2012-07-30 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje M. V. atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad Viešųjų pirkimų tarnyba kreipdamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir siekdama išsiaiškinti, ar M. V. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, tokiu būdu atnaujino pažeidimui nustatyti skirtą terminą, apeliacinės instancijos teismo vertinamas kaip visiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 2 d. imperatyviai nustatyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama 2012-07-30 nutarimą M. V. atžvilgiu dėl pažeidimų, nustatytų vykdant Pirkimus 5 ir 6, Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nuostatose įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo terminų nepraleido.

Dėl nutarimo priėmimo M. V. nedalyvaujant.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą M. V. atžvilgiu išnagrinėjo ir 2012-07-30 nutarimą priėmė jam nedalyvaujant. Teigiama, kad 2012-07-04 M. V. Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė prašymą atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad jam yra reikalinga profesionalaus teisininko pagalba ir prašė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą skirti ne anksčiau kaip rugsėjo mėnesį. Viešųjų pirkimų tarnyba, iš dalies atžvelgdama į pareiškėjo prašymą, pareiškėjo bylos nagrinėjimą paskyrė 2012-07-30. Apeliantas pakartotinai Viešųjų pirkimų tarnybai 2012-07-30 pateikė prašymą atidėti jo bylos nagrinėjimą, kadangi per tokį neprotingai trumpą laiko tarpą nespėjo susirasti tinkamo atstovo, be kita ko, dėl atostogų meto bei advokatų užimtumo kitose bylose nebūtų spėjęs taip pat tinkamai parengti gynybinės pozicijos. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, neatsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, nustatė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra svarbios (teisė į gynybą), dėl ko išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant pareiškėjui ir priėmė 2012-07-30 nutarimą.

Atsakant į šiuos apelianto argumentus, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. nuostatas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis administracinio teisės pažeidimo protokolas M. V. atžvilgiu buvo surašytas 2012-06-13 (b. t. 1, b. l. 80-86). 2012-07-02 apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą Viešųjų pirkimų tarnyboje 2012-07-05 pagal 2012-06-13 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą M. V. atžvilgiu, pranešta apelianto atstovui advokatui J. E. bei pačiam apeliantui. 2012-07-04 Viešųjų pirkimų tarnyboje buvo gautas M. V. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodoma, jog apeliantui reikia laiko susirasti tinkamą ir profesionalų atstovą (b. t. 1, b. l. 119). Viešųjų pirkimų šį prašymą patenkino ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą atidėjo.

2012-07-13 M. V. atžvilgiu buvo surašytas dar vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Remiantis šiuo protokolu (b. t. 1, b. l. 89-92), matyti, kad apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą vietą ir laiką, t.y. 2012-07-30, 15.00 val., M. V. buvo informuotas. Nors administracinio teisės pažeidimo protokolą pastarasis pasirašyti atsisakė, tačiau protokolas jam buvo įteiktas. 2012-07-24 Viešųjų pirkimų tarnyba M. V. pateikė raštą „Dėl kvietimo atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą“ (b. t. 1, b. l. 108), kuriame išaiškino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama paskirti subendrintą administracinę nuobaudą, informuoja apeliantą, jog M. V. iki 2012-07-27 imtinai neįvykdžius 2012-07-13 administracinio nurodymo, jis bus laikomas nebegaliojančiu ir administracinio teisės pažeidimo byla apelianto atžvilgiu pagal 2012-06-13 administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pagal 2012-07-13 protokolą bus nagrinėjama Viešųjų pirkimų tarnyboje 2012-07-30.

2012-07-30 Viešųjų pirkimų tarnyboje buvo gautas M. V. prašymas (b. t. 1, b. l. 107) atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi jam reikia laiko susirasti tinkamą advokatą, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba šį prašymą atmetė ir išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą apelianto atžvilgiu jam nedalyvaujant.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. V. nuo pirmojo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos, t.y. nuo 2012-06-13 žinojo, kad bus sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas ir nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla, konstatuoja, kad apeliantas turėjo pakankamai laiko susirasti profesionalų advokatą. Apeliaciniame skunde bei M. V. prašymuose atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą išdėstytas argumentas, kad dėl advokatų atostogų laiko jam sudėtinga susirasti tinkamą asmenį, galėsiantį atstovauti jo interesus Viešųjų pirkimų tarnyboje, vertinamas kritiškai. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog jis bandė susirasti atstovą, tačiau pastarasis atsisakė jį atstovauti dėl advokatų atostogų laiko.

Abejoti apelianto pateikiama versija verčia ir tai, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, M. V., Viešųjų pirkimų tarnybai jo atžvilgiu surašant 2012-06-13 administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo atstovą, t. y. advokatą J. E..

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto neatvykimo į administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimą priežastis.

Dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su M. V. veiksmų kvalifikavimu, teigiant, kad vykdant Pirkimą 1, Pirkimą 2, Pirkimą 3, Pirkimą 4, Pirkimą 5 ir Pirkimą 6 jokių pažeidimų apeliantas nepadarė. Tačiau su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl administracinio teisės pažeidimo vykdant Pirkimą 1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiekėjo kvalifikacija viešojo pirkimo konkurse buvo atitinkanti imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, o jos atitikimu konkurso metu buvo įsitikinta nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Teigiama, kad UAB „V.E.“ viešojo pirkimo komisija pagrįstai priėmė tiekėjo patikslinimus dėl kvalifikacijos, nes tiekėjas turi neabejotiną teisę grįsti (o tuo pačiu ir tikslinti) savo kvalifikaciją remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 3 d.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-07-30 nutarime konstatuota, kad tiekėjo AB „A. I.“ paaiškinimą, jog darbams atlikti jis pasitelks UAB „E.L.“, kuri pasiūlyme nebuvo nurodyta, M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nariu, turėjo vertinti kaip šio pasiūlymo pakeitimą, o AB „A. I.“ pasiūlymą turėjo atmesti, nes tiekėjas neatitiko jam keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kadangi Pirkimo <...> sąlygų 5 priedo 20.1 punkte buvo nustatyta, jog „ Rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus. Tiekėjui AB „A. I.“ pasiūlyme nenurodžius subrangovo, Perkančioji organizacija 1 turėjo manyti, kad darbus atliks pasiūlyme nurodytas ūkio subjektas, kuris pats ir turėjo atitikti kvalifikacijai keliamus reikalavimus.

Iš UAB „V.E.“ 2010-11-12 supaprastintų pirkimų komisijos posėdžio protokolo (b. t. 2, b. l. 63) matyti, kad UAB „V.E.“ viešųjų pirkimų komisija, kurios nariu buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V., tikrino tiekėjų kvalifikaciją ir nutarė prašyti tiekėjo AB „A. I.“ papildyti kvalifikacijos reikalavimus įrodančius dokumentus ir pateikti atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra. 2010-11-22 AB „A. I.“ nurodė (b. t. 2, b. l. 65), kad AB „A. I.“ architektūrinės dalies projektavimo bei kitų darbų architektūrinės dalies atlikimui pagal pateiktą pasiūlymą dėl E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos sistemos įrengimo pasitelks UAB „E.L.“, turinčią reikiamus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos atestatus.

Pažymėtina, kad UAB „E.L.“ kaip AB „A. I.“ subrangovas (subtiekėjas) nebuvo paminėtas AB „A. I.“ pasiūlyme UAB „V.E.“ skelbtame viešajame konkurse, kurio supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų, dėl E2, E3 pagrindinių įrengimų elektros apskaitos kompiuterizuotos apskaitos sistemos įrengimo, 5 priedo „Sutarties projektas" 20.1 punkte įtvirtinta, kad rangovas Sutarties vykdymui gali pasitelkti tik pasiūlyme numatytus subrangovus. Iš to seka, kad AB „A. I.“, patikslindama savo pasiūlymą ir pateikdama UAB „V. E.“ reikalaujamus atestatus, kurių projektavimo ir darbų srityje būtų nurodyta architektūra, negalėjo remtis UAB „E.L.“ turimais ir UAB „V.E.“ reikalaujamais Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos atestatais.

Akcentuotina ir tai, kad, remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 5 d., galima papildyti ir paaiškinti tik dokumentus ar pažymas apie pasiūlyme nurodytų asmenų kvalifikaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasiūlymo papildymas, paaiškinant, jog viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui AB „A. I.“ pasitelks UAB „E.L.“ pajėgumais, traktuotinas kaip esminis Tiekėjo pasiūlymo pakeitimas, o UAB „V.E.“ viešojo pirkimo komisijos sprendimas pripažinti AB „A. I.“ kvalifikaciją tinkama, neužtikrina Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.

Dėl administracinio teisės pažeidimo vykdant Pirkimą 2.

2012-07-30 Viešųjų pirkimų tarnybos nutarime nurodyta, kad Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos 2010-11-29, 2011-01-24 posėdžių protokoluose nenurodytos aplinkybės, įrodančios, kad tik tiekėjai AB DnB Nord bankas, Maxima LT, UAB, bei Grigiškių kredito unija yra išimtinai vieninteliai tiekėjai (su kuriais sudarytos įmokų surinkimo paslaugų sutartys) galintys teikti ir turintys išimtinę teisę teikti tokias paslaugas. Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos nario M. V., sprendimas įmokų surinkimo paslaugų viešąjį pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio tiekėjo yra nepagristas, pažeidžia 2010-09-29 UAB „V.E.“ prezidento įsakymu Nr. 449, patvirtintų Supaprastintų pirkimų taisyklių 41.5 punkto, UAB „V.E.“ prezidento 2010-03-02 įsakymu Nr. 207 patvirtintų Supaprastintų pirkimų taisyklių 78.4 punkto reikalavimus.

Pagal pažeidimų padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. redakciją, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų. Iš šios nuostatos seka, kad administracinėn atsakomybėn remiantis šio straipsnio nuostatomis galėjo būti patraukti asmenys už Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimą.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 1 d. (aktuali redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu, t.y. 2010-11-29 ir 2011-01-24) įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytas organizacijas, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus, 24 straipsnio 2 dalies 5, 9, 23 punktų, 27 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 1 dalies, IV ir V skyrių reikalavimais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles.

Vadovaujantis šia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, UAB „V.E.“ prezidentas 2010-03-02 įsakymu Nr. 207 bei 2010-09-29 įsakymu Nr. 449 patvirtino Supaprastintų pirkimų taisykles.

Pagal UAB „V.E.“ prezidento 2010-03-02 įsakymu Nr. 207 patvirtintų Supaprastintų pirkimų taisyklių 78.4. p., neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos, ar darbai, kai <...> dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos.

Vadovaujantis 2010-09-29 UAB „V.E.“ prezidento įsakymu Nr. 449, patvirtintų Supaprastintų pirkimų taisyklių, 41.5. p., supaprastintų neskelbiamų derybų ar tiekėjų apklausos būdu neskelbiant apie pirkimą Viešųjų pirkimų įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka, pirkimas gali būti atliekamas, kai <...> dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios UAB „V.E.“ Supaprastintų pirkimų taisyklės buvo patvirtintos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d., todėl šių taisyklių pažeidimas turėtų būti laikomas ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d. pažeidimu. Pažymėtina, kad jeigu Viešųjų pirkimų įstatymas numatė perkančiosioms organizacijoms pareigą vykdyti supaprastintus pirkimus pagal pačios perkančiosios organizacijos pasitvirtintas Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, vadinasi šių taisyklių pažeidimai turėtų būti laikomi ir Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas. Kitokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų nelogiška, kadangi tokiu atveju perkančiosios organizacijoms pasitvirtinusioms Supaprastintų pirkimų taisykles, šių taisyklių pažeidimai taptų nebaudžiami.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad M. V. UAB „V.E.“ vardu vykdydamas Pirkimą 2 pažeidė tiek UAB „Vilniaus energijos“ prezidento patvirtintų taisyklių 78.4. ir 41.5. punktus, tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d., kadangi nebuvo jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad tik Grigiškių kredito unija, UAB „Maxima LT“ ar AB DnB Nord gali teikti ir turi išimtinę teisę teikti įmokų surinkimo paslaugas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad, remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta informacija, 2011 metais UAB „V.E.“ sudarė dar tris įmokų surinkimo sutartis, o pagal 2011 m. viešųjų pirkimų planų duomenis, ketino sudaryti dar ne mažiau kaip aštuonias analogiškas viešojo pirkimo – pardavimo sutartis, t.y. tos pačios kategorijos ir to paties viešojo pirkimo objekto kodo.

Dėl administracinio teisės pažeidimo vykdant Pirkimą 4.

2012-07-30 Višųjų pirkimų tarnybos nutarime nurodyta, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba vykdant Pirkimą 4, priklausė nuo Perkančiosios organizacijos, nes 2011-09-15 Perkančiosios organizacijos Komisijos posėdžio protokole minimos aplinkybės nėra įvykiai, kurių Perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti. Pirkimo 4 (skelbtas 2011 m. liepos 1 d. Valstybės žinių leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 52) dokumentuose numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė, (pažymėtina kad viešojo pirkimo dokumentų rengimas yra perkančiosios organizacijos pareiga ir atsakomybė), todėl Perkančiosios organizacijos Komisijos narys M. V., nutaręs Pirkimą 4 vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 3 p., neužtikrino tiekėjų konkurencingumo, pažeidė Viešųjų pirkimo įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, tuo nepasiekė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. nustatyto viešųjų pirkimų tikslo - vadovaujantis Įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo - pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 3 p., įtvirtinta, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, jeigu perkančioji organizacija žinojo apie būsimą pirkimą, tačiau delsė pradėti pirkimo procedūras, tuomet neskelbiamos derybos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 3 p. pagrindu negali būti taikomos. Skuba pasireiškia tuo, kad pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais Įstatyme numatytais terminais. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 3 p. pagrindu neskelbiamų derybų būdu dažniausiai vykdoma stichinių nelaimių, epidemijų, ypatingų situacijų atvejais, taip pat, kai pačioje metų pabaigoje pervedamos pirkimui skirtos lėšos. Tačiau, jeigu perkančioji organizacija konkrečiam pirkimui gali iš anksto sudaryti sutartį, kurioje šalių įsipareigojimai priklauso nuo finansavimo, šis pirkimas turėtų būti atliktas iš anksto konkurso būdu.

Atsakydamas į apelianto argumentus dėl viešojo pirkimo skubos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimant sprendimą Pirkimo 4 vykdymo dar galiojo Sutartis su UAB „U.“; Perkančioji organizacija 1 2011-07-26 pati užsakė 16000 tonų mazuto, nors skelbimas apie viešąjį pirkimą Nr. 107752 buvo paskelbtas 2011-07-01 ir tai, kad tiekėjas bet kuriuo momentu gali pristatyti užsakytą mazutą buvo žinoma Perkančiajai organizacijai 1 ir priklausė nuo jos. Be to, remiantis vieningai formuojama teismų praktika, neskelbiamų derybų procedūrų sąlygos aiškinamos ir taikomos kaip išimtinės nuostatos. Remiantis Europos Komisijos parengtu vadovu dėl Bendrijos taisyklių, taikomų viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymui, nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai. Derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-505/2009).

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas Pirkimo 4 vykdymo skubą aiškina dideliais įmonės nuostoliais, kurie pažeistų visuomenės interesus. Tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, tokios aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis ir lemiančiomis Pirkimo 4 organizavimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos nariu, sutikdamas su prikimų komisijos sprendimu Pirkimą 4 organizuoti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 3 p., neužtikrino tiekėjų konkurencingumo, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

Dėl administracinio teisės pažeidimo vykdant Pirkimą 5.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pirkimų komisijos narys M. V. Pirkimų komisijos 2010-08-30 posėdžio metu (Pirkimų komisijos 2010-08-30 posėdžio protokolas Nr. 11) priėmė sprendimą pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją atitinkančią Pirkimo 5 sąlygose nurodytus reikalavimus. Nustatyta, kad Pirkimo 5 sąlygų 17.13 punkte buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių arba šilumos daliklių) sutarčių, dėl ne mažiau kaip 2000 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų aptarnavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Tiekėjas pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad „sutartis tebevykdoma“, o reikalavimas buvo nustatytas, kad „sutartis turėjo būti įvykdyta“, Pirkimų komisijos nario M. V. sprendimas pripažinti Tiekėjo kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d. nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su tokia išvada, teigiant, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nagrinėjamu atveju tiekėjo kvalifikaciją vertino itin formaliai, toks Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimas neatitinka protingumo principo, kadangi tiekėjo sudarytos sutartys yra tęstinės, jos gali neatitikti Viešojo pirkimo sąlygų dar ilgą laiką, tačiau, apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais sutikti negali.

Atsakant į šiuos apelianto argumentus, pažymėtina, kad Pirkimo 5 sąlygų 17.13 p. buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo sutarčių dėl ne mažiau kaip 2000 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų aptarnavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiekėjas AB „A. I.“ pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad sutartis tebevykdoma. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę, konstatavo, kad tiekėjas AB „A. I.“ pasiūlymų teikimo metu neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Tačiau, apeliaciniame skunde nurodoma, kad toks formalus tiekėjo kvalifikacijos vertinimas neatitinka protingumo principo, kadangi tiekėjo sudarytos sutartys yra tęstinės, jos gali neatitikti Viešojo pirkimo sąlygų dar ilgą laiką ir tokiu būdu savo veiklą sėkmingai vykdantis tiekėjas gali niekuomet neatitikti Viešųjų pirkimų sąlygų, nes neturės sutarčių, kurios jau būtų įvykdytos.

Atsižvelgiant į šiuos apelianto argumentus, darytina išvada, kad ir pats apeliantas neneigia fakto, jog AB „A. I.“ formaliai neatitiko minimalių Pirkimo 5 kvalifikacijos reikalavimų, tačiau M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos pirkimų komisijos nariu, neatsižvelgdamas į šią aplinkybę, nusprendė, jog šiuos reikalavimus bendrovė atitinka, todėl pakvietė įmonę į derybas. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 6 d. numatyta, kad perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d., įtvirtinta, kad Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, objektyvi tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis viešojo pirkimo sąlygų reikalavimams šalina bet kokią jo teisėto dalyvavimo tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose galimybę (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-436, 3K-3-508/2011). Pažymėtina ir tai, kad, remiantis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintais viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principais, tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. V., būdamas perkančiosios organizacijos pirkimų komisijos nariu ir vertindamas AB „A. I.“ kvalifikacijos atitikimą minimaliems, Pirkimo 5 sąlygose numatytiems kvalifikacijos reikalavimams, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 6 ir 7 d., 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo principus.

Dėl administracinio teisės pažeidimo vykdant Pirkimą 6.

Pirmosios instancijos tesimo nutarime konstatuota, kad Perkančiosios organizacijos 1 Komisija, kurios nariu buvo M. V., 2010-09-28 posėdžio metu (2010-09-28 Perkančiosios organizacijos 1 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 5) priėmė sprendimą, kad tiekėjo „A. I.“ pasiūlymas atitinka Pirkimo 6 sąlygų reikalavimus. Nustatyta, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas neatitiko Techninių sąlygų 2.4.9, 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlyme nebuvo duomenų, patvirtinančių atitiktį Techninių sąlygų 2.4.18 ir 2.4.19 punktuose nustatytiems reikalavimams, o Techninių sąlygų 2.4.9 punkte nustatyto reikalavimo „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 6 l/h“ atitikčiai įrodyti tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad skaitiklių jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) yra 3 1/h arba 5 1/h.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su tokia išvada, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo argumentacija pažeidžia protingumo principą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus įrodymų viseto vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos nariu, neatsižvelgė į tai, kad AB „A. I.“ neatitinka Pirkimo 6 sąlygose numatytų reikalavimų, ir pakvietė minėtą įmonę deryboms.

Remiantis bylos medžiaga, 2011-10-04 Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į Valstybinę metrologijos tarnybą raštu „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ (b. t. 2, b. l. 131), prašydama išsiaiškinti, ar skaitikliui keliamą reikalavimą „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 3 l/h arba 5 l/h“ galima laikyti lygiaverčių reikalavimui „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 6 l/h“. 2011-10-19 Valstybinė metrologijos tarnyba pateikė atsakymą, paruoštą Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos (b. t. 2, b. l. 129-131), kuriame nurodoma, kad reikalavimo „jautrio slenkstis horizontalioje padėtyje) 3 l/h arba 5 l/h“ negalima laikyti lygiaverčiu reikalavimui „jautrio slenkstis (horizontalioje padėtyje) 6 l/h“. Abejoti šia išvada, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 6 d., perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d., įtvirtinta, kad kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Iš šių nuostatų seka, kad tiekėjas, neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų, negali toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose.

Be to, apeliaciniame skunde nepateikiami jokie svarūs argumentai, kurių pagrindu galima būtų abejoti pirmosios instancijos teismo išvada.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. V., būdamas Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos nariu, formaliai įvertinęs tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymą ir pakvietęs į derybas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 6,7 d., nuostatas, bei Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus įrodymų vertinimo aspektu, pagrįstai netenkino M. V. atstovės advokatės skundo panaikinti 2012-07-30 Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą ir minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. V. atstovės advokatės J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.