Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-02-06 · Byla Nr. A2.6.-183-870/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-06
Bylos Nr.
A2.6.-183-870/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13559-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-183-870/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13559-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 45.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, dirbančio UAB „Betonis“, bausto administracine tvarka (paskutinį kartą – 2011-01-11), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2014 m. lapkričio 9 d., apie 21:00 val., Šeškinės g. - Paberžės g., Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2, 33 prom. (įvertinus paklaidą - 2.19) girtumas. Taip pat nepateikė automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, civilinės atsakomybės draudimo poliso. Šiais savo veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 p., 16 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. atvykęs į teismo posėdį kaltės nepripažino. Nurodė, kad prieš einant į kavinę, jis vairavo mašiną, tačiau tuomet nebuvo išgėręs. Išėjęs iš picerijos, pėsčiomis nuėjo į automobilį. Jis į automobilį įlipo tik pasiimti dokumentą, buvo išgėręs. Apsaugos darbuotojai privažiavo ir pamatė, kad jis yra įlipęs į automobilį ir pamanė, kad vairuos automobilį. Su šiais apsaugos darbuotojais prieš tai konfliktavo. Nurodė, kad jis nevairavo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas (apsaugos darbuotojas) A. M. pažymėjo, kad V. S. „Agotos gryčioje“ buvo neblaivus, kabinėjosi prie padavėjų. Tada jis nuėjo šalia į kitą jų objektą – piceriją. Išėjęs iš picerijos, priėjo prie jo, pradėjo kažką aiškinti. Matėsi, kad vos pastovi. Tada jis sėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti. Apsaugos darbuotojai paskambino policijai ir važiavo iš paskos. Automobiliu V. S. važiavo nuo Šeškinėje esančios „Agotos gryčios“ ir picerijos (jos viena šalia kitos) iki Paberžės g., viso apie 300-400 metrų. Jis yra tikras, kad vairavo V. S.. Su juo konflikto nebuvo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas (apsaugos darbuotojas) P. M. pažymėjo, kad V. S. vairavo neblaivus. V. S. išėjo iš picerijos, buvo neblaivus. Jis įsėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti. Apsaugos darbuotojai iškvietė policiją ir važiavo paskui jį. Jis važiavo vienas. Paberžės gatvėje jis bandė įvažiuoti į kiemą, bet jam nepavyko, nes buvo pristatyta mašinų. Jis paliko mašiną ir bandė pabėgti.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja (pareigūnė) S. I. pažymėjo, kad jos tarnybiniame pranešime aplinkybės nurodytos teisingai. Iš pradžių V. S. teigė, kad vairavo automobilį, tik nesutiko su alkotesterio parodymais. Po to paneigė ir automobilio vairavimo faktą. Apsaugos darbuotojai ir patruliai sakė, kad jis vairavo. Dėl pažeidimo nesigailėjo, elgėsi įžūliai. Vairavimo fakto ji nematė. Automobilis stovėjo ties įvažiavimu į kiemą. Jis stovėjo netvarkingai, neatrodė priparkuotas. Jis buvo pastatytas kampu.

Apsaugos darbuotojų V. I., A. M., P. M. 2014-11-09 tarnybiniame pranešime (b. l. 8) teigiama, kad V. S. važiavo automobiliu „Toyota Corolla“, v/n. (duomenys neskelbtini) Iš jo eisenos link automobilio apsaugos darbuotojai nusprendė, jog jis gali būti neblaivus. S. Š. g. – Paberžės g. sukėlė avarinę situaciją, išvažiavęs į priešingą juostą. Pasukęs į Paberžės g., prie įvažiavimo į kiemą, prie 3-jo namo, paliko mašiną vidury įvažiavimo, metė automobilio raktelius ir bandė pasišalinti.

Patrulio R. K. 2014-11-09 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad į policijos pareigūnus kreipėsi „Komanda“ apsaugos darbuotojai, kurie paaiškino, kad Paberžės g. 3 sustabdė automobilį „Toyota“, v/n. (duomenys neskelbtini) kuris vingiavo po visą kelią, trukdė eismui. Vairuotojas buvo ir automobilį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, V. S. 1987.05.16 gim. (iš vairuotojo pažymėjimo Nr. 51042141), vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas (b.l. 9).

Vyresniosios patrulės S. I. 2014-11-09 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad policijos pareigūnams atvykus į vietą, juos pasitiko Patrulis-41 ir „Apsaugos komandos“ darbuotojai, kurie nurodė, kad sulaikė Toyota, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris yra galimai neblaivus. Iš vairuotojo pažymėjimo nr. 51042141, nustatė, kad „Toyota“ automobilį vairavo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Patikrinus alkotesteriu, vairuotojui nustatytas vidutinis 2,33 prom. neblaivumo laipsnis. V. S. su alkotesterio parodymais nesutiko, teigdamas, kad policijos pareigūnų turimas alkotesteris yra naujas ir todėl parodymai yra neteisingi, reikalavo, kad pristatytų jį med. įstaigą, kurioje jam antrą kartą bus tikrinamas blaivumas. Vėliau vairuotojas pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad automobilio jis nevairavo (b.l. 10).

Nors V. S. neprisipažino, padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų faktinės aplinkybės ir V. S. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga. Nors V. S. nurodo, kad jis nevairavo automobilio „Toyota Corolla“, šio jo teiginio nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys; priešingai, bylos medžiaga nustatyta, kad V. S. vairavo automobilį „Toyota Corolla“. Byloje esantys duomenys detaliai apibūdina V. S. vairavimo faktą, t.y. V. S. įsėdo į automobilį Toyota Corolla“ (b.l. 8, 19), pradėjo juo važiuoti (jį vairuoti) (b.l. 8, 29, 30). važiavo vienas (b.l. 30), apsaugos darbuotojai automobiliu važiavo paskui jį (b.l. 29), jis važiavo nuo Šeškinės g. esančios kavinės „Agotos gryčia“ ir picerijos (jos viena šalia kitos) iki Paberžės g., apie 300-400 metrų (b.l. 29), jis važiuodamas vingiavo po visą kelią, trukdė eismui (b.l. 9), sankryžoje Šeškinės g. – Paberžės g. sukėlė avarinę situaciją, išvažiavęs į priešingą juostą (b.l. 8), pasuko į Paberžės gatvę (b.l. 8), bandė įvažiuoti į kiemą, tačiau jam nepavyko, nes buvo daug mašinų (b.l. 30), prie įvažiavimo į kiemą ties 3-iu namu, paliko mašiną vidury įvažiavimo, kampu, neatrodė, kad priparkavo (b.l. 41), metė automobilio raktelius ir bandė pabėgti (b.l. 8, 30). Svarbu tai, jog V. S. iš pradžių teigė policijos pareigūnams, kad jis vairavo automobilį, tačiau vėliau paneigė automobilio vairavimo faktą (b.l. 41).

Teismo posėdyje apklausti liudytojai – P. M., A. M. patvirtino matę vairavimo būnant neblaiviam faktą. Nors pareigūnė S. I. nematė vairavimo fakto, tačiau teismo posėdyje ji patvirtino, kad V. S. pripažino, kad vairavo automobilį, nesutiko tik su alkotesterio parodymais, vėliau vairavimo faktą paneigė. Šių aplinkybių kontekste V. S. teiginys, jog jis nevairavo automobilio, vertintinas kaip jo gynybinė pozicija, kuri nėra pagrįsta jokiais duomenimis ir visiškai paneigta byloje esančių kitų įrodymų. Tai, jog jis vairavo neblaivus, patvirtina bylos medžiagoje nurodomi duomenys ir aplinkybės, t.y. V. S. kavinėje „Agotos gryčia“ buvo neblaivus, kabinėjosi prie padavėjų (b.l. 29), apsaugos darbuotojai V. I., A. M., P. M. pamatė galimai neblaivų V. S., einantį link automobilio „Toyota Corolla“ (b.l. 8), apsaugos darbuotojams sulaikius V. S., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli (b.l. 9), iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad V. S. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivėjimo (b.l. 11). Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 nustatyta, kad neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (Taisyklių 2 p.). Alkotesterio kvitas patvirtina, kad 2014-11-09, 21.30 val., V. S. užfiksuotas 2.33 promilių neblaivumas (b. l. 12). Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1628567 matyti, kad yra galima +/- 1,7 % matavimo paklaida (b. l. 14). Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuotinas 2.19 promilių neblaivumas. Nors V. S. teigia, kad apsaugos darbuotojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir apkalbėjo V. S., jog jis vairavo automobilį neblaivus, kadangi tarp V. S. ir apsaugos darbuotojų įvyko konfliktas prieš jam įsėdant į automobilį (b.l. 19), tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad apsaugos darbuotojai V. S. galimai konfliktinių veiksmų, t.y. neblaivaus V. S. priėjimo prie apsaugos darbuotojų, aiškinimo, mosikavimosi, apsaugos darbuotojai nesuvokė kaip konflikto (b.l. 29), sulaikinėdami V. S., apsaugos darbuotojai, policijos pareigūnai vykdė savo tiesiogines darbo funkcijas, todėl nėra pagrindo teigti, jog jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi ir linkę apkalbėti V. S.. Taigi, šiais savo veiksmais V. S. pažeidė KET 14 punktą, kuriame nurodyta, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu“ ir padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad V. S. nepateikė automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, civilinės atsakomybės draudimo poliso (b.l. 2). Šiais savo veiksmais V. S. pažeidė KET 16 punktą, kuriame nurodyta, kad „Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.“ ir padarė ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pažeidėjas baustinas.

P. V. S. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti vieni pavojingiausių, šiurkščiausių pažeidimų, kurie kelia pavojų tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui), į bylos aplinkybes (V. S. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, artimesnis viršutinei ribai, būdamas neblaivus jis važiavo vakare, tamsiu paros metu (21.00 val.), pakankamai nedidelį, t.y. 300-400 metrų atstumą; pažeidimus matė kiti asmenys; V. S. buvo įžūlus policijos pareigūnams, dėl pažeidimų nesigailėjo (b.l. 41), paliko automobilį vidury kelio ir bandė sprukti iš įvykio vietos; neblaivus kabinėjosi prie padavėjų, dėl to teko kviesti apsaugos darbuotojus; elgėsi agresyviai, spruko nuo apsaugos darbuotojų, nors aiškiai matė, jog jį automobiliu su įjungtais švyturėliais vejasi apsaugos darbuotojai, bandė sukelti konfliktą su apsaugos darbuotojais; jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, buvo iškviesti policijos pareigūnai; tyčia ignoravo elementarias elgesio taisykles), į tai, kad pažeidėjo V. S. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į V. S. asmenybę – administracine tvarka baustas už įvairių rūšių administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir už pažeidimus, kuriems įtakos turėjo, kaip ir šiuo atveju, alkoholio vartojimas, ne visas paskirtas baudas sumokėjo (b.l. 4-6). Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti V. S. paskyrus už ATPK 124¹ str. 7 d. pažeidimo padarymą ATPK 124¹ str. 7 d. sankcijoje numatytą artimą vidutinei baudą, o už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą - ATPK 126 str. 4 d. numatytą artimą vidutinei baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vidutiniam ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytam terminui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Pagal ATPK 325 str. 1 d. nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 str. 2 d. 2 p. nurodyti policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. vairavo neblaivus, laikytina, jog V. S. neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., 330 str. 1 d., teismas

nutarė:

pripažinti V. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., ir skirti jam 9 EUR baudą.

pripažinti V. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 732 (septynių šimtų trisdešimt dviejų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą - 732 (septynių šimtų trisdešimt dviejų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. JTDKX28E503012921), saugomą aikštelėje, esančioje Minsko pl. 21, Vilniuje, grąžinti automobilio savininkei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai Dūkštų g. 8-1, Vilniuje.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė