- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2K-82/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Olegas Fedosiukas (pran.)
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 290 straipsnį – laisvės atėmimo šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 9 d., apie 20.33 val., Kaune, Savanorių pr. ir Birželio 23-iosios g. sankirtoje, būdamas neblaivus, necenzūriniais bei įžeidžiamais žodžiais išplūdo savo pareigas einančius Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresniuosius patrulius N. V. ir R. Z., taip pažemino jų garbę bei orumą, be to, siekdamas išvengti sulaikymo, pasipriešino policijos pareigūnams panaudodamas fizinį smurtą, t. y. sudavė R. Z. ranka į petį.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 22 d. nutartį pakeisti: pripažinti nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas; nuteistajam A. K. paskirti pagal BK 286 ir 290 straipsnius alternatyvias su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Kasaciniame skunde gynėjas nurodo, kad, pagal bylos duomenis, vis tik yra pagrindas išvadai, jog yra bent viena nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi padaręs byloje nurodytas nusikalstamas veikas. Anot kasatoriaus, teismai šioje byloje netinkamai aiškino ir pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas. Byloje nenustatyta, jog A. K. prisipažintų kaltu ne laisva valia, o dėl byloje surinktų įrodymų, kaip teigiama apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepaneigia ir tai, kad nuteistasis nepatvirtino sudavęs vienam iš nukentėjusiųjų. A. K. įvykio metu buvo neblaivus, todėl ne viską galėjo prisiminti, bet teisme jis prisipažino kaltu ir tai yra svarbiausia. Nenustačius šios nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nuteistajam paskirtos bausmės ir galutinė bausmė neatitinka BK bendrosios dalies normų reikalavimų, todėl nėra teisingos. Teismai neįvertino nuteistojo asmens paskutinių teigiamų pokyčių, kurių nepaneigia jo teistumas. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuria šeimą, su gyvenimo drauge yra padavę pareiškimus jų santuokai įregistruoti, šiais metais susilaukė vaiko, dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, todėl turi galimybę ne tik išlaikyti savo kuriamą šeimą, bet ir sumokėti baudą, jeigu ši jam būtų paskirta. BK straipsnių, pagal kuriuos A. K. nuteistas, sankcijose numatyta ir bauda, todėl yra pagrindas paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė L. M. prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė sutinka su teismų išvadomis, kad byloje nėra objektyvaus pagrindo pripažinti nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaltininko prisipažinimas nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, bet turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. A. K. nepripažino net esminių bylos aplinkybių, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam, kitas aplinkybes pripažino tik surinkus neginčijamus jo kaltumo įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Prokurorė pažymi, kad BK 41, 54, 56 straipsnio normos pritaikytos tinkamai ir A. K. paskirta teisinga laisvės atėmimo bausmė, kuri nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tas aplinkybes, kad A. K. ruošiasi sukurti šeimą, būsima žmona laukiasi kūdikio, ir nurodė, kad jos buvo žinomos ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nesutrukdė A. K. nusikalsti. Prokurorės manymu, tai, kad A. K. įsidarbino ir jam gimė kūdikis, taip pat nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl paskirtos bausmės
Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisingai paskirtos bausmės klausimai pirmiausia yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija (BPK 328 straipsnio 2 dalis). Kasacinis instancijos teismas nagrinėja bausmių skyrimo klausimus tiek, kiek tai susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Nors nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde formaliai nurodyta, kad, skiriant bausmę nuteistajam A. K., netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tačiau nurodyti argumentai to nepagrindžia.
Teismų sprendimuose išdėstyti bausmės skyrimo ir individualizavimo motyvai. Iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad teismas, skirdamas bausmę, būtų netinkamai vadovavęsis įstatymais ar paskirtų akivaizdžiai per griežtą bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo sprendimą skirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę pirmiausia lėmė kaltinamojo asmenybės apibūdinimas (recidyvistas, anksčiau teistas keturis kartus, neišnykęs teistumas, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba). Atsižvelgta ir į tai, kad byloje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Esant tokioms aplinkybėms, realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas atitinka baudžiamojo įstatymo (BK 54 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnis) reikalavimus.
Kasatoriaus argumentus dėl nuteistajam nustatytinos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi padaręs byloje nurodytas nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis, pareiškus jam įtarimus dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsisakė duoti parodymus, o teisiamojo posėdžio metu nors nurodė, jog kaltu prisipažįsta, tačiau iš duotų parodymų matyti, kad duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi.
Konstatuotina, kad teisinio pagrindo keisti ar naikinti teismų priimtų sprendimų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą.