- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-14
- Bylos Nr.
- 2A-421-520/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- UAB DK, UAB DK „PZU Lietuva“
- Ieškovas
- UAB „Salver“
- Advokatai
- Nerijus Jurčiukonis, Laura Juozumaitė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovo UAB „Salver“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Salver“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 51882,84 Lt draudimo išmoką, palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad su atsakovu 2005-08-16 sudarė draudimo sutartį ir pasirašė Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų liudijimą ITU Nr.104254 dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pastato draudimo nuo ugnies, gamtinės jėgos, vandens, vagystės rizikų. Nuo 2005 m. rugsėjo pradžios iki 2005 m. lapkričio 25 d. 13 val. iš rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta ventiliacinė įranga. Apie vagystę nedelsiant buvo pranešta policijai ir atsakovui. Ieškovas 2005-08-10 įsigijo patalpas su jau įrengta ventiliacine sistema, ir tai įrodo UAB „Centro kubas“ 2005-08-04 atlikto patalpų – dirbtuvės vertinimo ataskaita Nr.05-08-04-ZM09, todėl patirta žala nustatoma pagal 2002-11-28 buvusio patalpų savininko A. L. su UAB „Visaupra“ sudarytą sutartį Nr. 02-1128 dėl ventiliacinės sistemos dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), sumontavimo, atliktus mokėjimus pagal šią sutartį bei 2004-02-28 pasirašytą atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą. Patirtos žalos dydis negali būti mažinamas, kadangi ventiliacinė įranga nebuvo naudojama. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, netinkamai aiškino Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisyklių Nr. 059 nuostatas ir nurodė, kad vagystė, įvykdyta neteisėtai patenkant į patalpas, kuriose buvo saugomas apdraustas turtas, nelaikytina draudiminiu įvykiu, t.y. vagyste su įsilaužimu. Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. įpareigoja draudiką įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo, ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, tačiau atsakovas šių aplinkybių neįrodė ir draudimo išmokos neišmokėjo.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui UAB „Salver“ 51285 Lt draudimo išmoką. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2005-08-16 sudarė Turto draudimo sutartį, kuria ieškovas apdraudė (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo rūsio patalpas nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens ir vagystės rizikų. Nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki lapkričio 25 d. iš apdraustų patalpų buvo pavogta ventiliacinė įranga, apie vagystę ieškovas pranešė policijai ir atsakovui. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakė mokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad pagal Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisykles Nr. 059 ieškovo turtas buvo apdraustas (taip pat ir) nuo vagystės su įsilaužimu, o nuo vagystės be įsilaužimo požymių turtas nebuvo apdraustas. Teismas, įvertinęs 2005-11-25 įvykio apžiūros protokolą, įvykio nuotraukas, ieškovo paaiškinimus, padarė išvadą, kad vagystė įvykdyta per sienoje išluptą angą, rūsio patalpos buvo rakinamos, todėl įsibrovimas į patalpas buvo neteisėtas ir nedraudiminio įvykio požymių pagal Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisyklių Nr. 059 9.24 p. nėra. Teismas pripažino ventiliacinės įrangos vagystę draudiminiu įvykiu ir konstatavo, kad ieškovas savo įsipareigojimus mokėti draudimo įmokas atsakovui vykdė tinkamai ir turi teisę gauti išmoką, įvykus draudiminiam įvykiui. Teismas priteisė ieškovui 51285 Lt draudimo išmoką, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei dirbtuvių ventiliacijos sistema kainavo 51685 Lt bei į draudimo sutartyje numatytą 400 Lt besąlyginę išskaitą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Vertindamas faktines aplinkybes teismas peržengė savo kompetencijos ribas. Teismas sprendė ne civilinę bylą, bet nustatinėjo neteisėtos veikos padarymo aplinkybes. Teismas rėmėsi prielaidomis, konstatuodamas, kad ventiliacinės įrangos vagystė įvykdyta per sienoje esančią išluptą angą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sienos anga yra išlupta siekiant įvykdyti vagystę. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo minima išlupta anga yra konstrukcinis rūsio patalpų elementas – durų anga. Teismas neatsižvelgė į teisėsaugos institucijos pareigūnų, turinčių specialias kriminalistikos žinias ir ilgalaikę grobimų patirtį, nustatytas aplinkybes ir jų nevertino, nenustatė vagystės įvykdymo būdo, todėl teismo išvada, jog ventiliacinės įrangos vagystė pripažintina draudiminiu įvykiu, yra niekinė. Teismas, priešingai byloje esantiems įrodymams ir Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisyklių Nr. 059 9.1.9 p., neargumentuodamas ir nemotyvuodamas, taip pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 p., nenustatęs minėtų Taisyklių 1.37 p. išvardintų požymių, pripažino šį įvykį vagyste su įsilaužimu, pripažino vagystę draudiminiu įvykiu nesant nedraudiminio įvykio požymių. CK 6.987 str. ir Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p. nustato, kad draudimo išmoka yra mokama tik įvykus draudiminiam įvykiui, kol nėra surinkti draudiminio įvykio fakto įrodymai, kategoriškai draudžiama mokėti draudimo išmoką. Teismas nesprendė ir nevertino ieškovo prisiimtų pagal draudimo sutartį pareigų netinkamo vykdymo, nepagrįstai nekonstatavo, kad ieškovas pažeidė draudimo sutarties sąlygas numatytas Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisyklių Nr. 059 2.5.5 p., ieškovo padaryti draudimo sutarties sąlygų pažeidimai pasireiškė dideliu ieškovo neatsargumu ir tarp ieškovo padarytų pažeidimų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys su vagyste ir jos metu padarytos žalos dydžiu bei netaikė CK 6.1014 str. 2 d. nuostatų. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė ieškovui visą ventiliacinės įrangos sumą, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kad įvykio metu įvykio vietoje ventiliacinė sistema nebuvo pilnai sukomplektuota ir nefunkcionavo. Teismo priteista suma turėtų būti mažintina ventiliacinės sistemos valdymo įrengimų kaina – 20265,85 Lt pagal 2002-11-26 komerciniame pasiūlyme nurodytas kainas. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ventiliacinė sistema du metus iki įvykio funkcionavo, todėl buvo būtina nustatyti pagrobto turto nusidėvėjimo laipsnį ir proporcingai sumažinti nuostolio dydį; teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ieškovo turtas buvo apdraustas ne visa verte ir netaikė proporcijos nustatytos minėtų Taisyklių 15.10.3 p., t.y. netaikė koeficiento 0,6417 apskaičiuojant nuostolio dydį; teismas priimdamas sprendimą, kuriuo priteisė ieškovui visą ventiliacinės sistemos kainą, suteikė galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti, kadangi ieškovui po vagystės likusio turto iš nuostolio dydžio neatėmė.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Salver“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis įrodė ieškinio pagrįstumą, o atsakovas neįrodė, kad ventiliacinės įrangos vagystė yra nedraudiminis įvykis pagal Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisyklių Nr. 059 9.24 p. Draudimo sutartis yra civilinė sutartis, sudaroma prisijungimo būdu ir jai taikomos Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisyklės Nr. 059. Visais atvejais vagystė su įsilaužimu traktuojama tuomet, kai ji įvykdoma neteisėtai patenkant į draudimo vietą pagal Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisyklių Nr. 059 1.37 p., t.y. kai nėra šių Taisyklių 9.24 p. numatytų nedraudiminių įvykių. Atsižvelgiant į draudimo sutarčių sudarymo specifiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisyklių Nr. 059 1.37 p. turi būti traktuojamas kaip draudiko pareiga įrodyti, kad draudiminio įvykio nebuvo. Ieškovas tinkamai vykdė prisiimtas draudimo sutartimi pareigas, pranešė apie įvykį policijai ir draudikui, kai tik sužinojo apie įvykį. Teismas tinkamai nustatė draudimo išmokos dydį, kadangi visa ventiliacinės sistemos įranga, kurios dalis buvo sumontuota, dalis nesumontuota buvo apdraustose patalpose, ventiliacinė sistema nefunkcionavo, todėl nebuvo nusidėvėjusi ir mažinti draudimo išmoką nusidėvėjimo kaštais, nebuvo pagrindo. Atsakovas neįrodė, kokio dydžio nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas, neįrodė, kad turtas buvo apdraustas ne visa verte. Pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, tačiau to nepadarė ir draudimo išmokos neišmokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, taip pat privalo patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad 2005-08-16 UAB „Salver“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė draudimo sutartį ir pasirašė Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų liudijimą ITU Nr.104254 (b.l.25). Draudimo sutartis buvo sudaryta dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), draudimo nuo ugnies, gamtinės jėgos, vandens, vagystės rizikų pagal Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų taisykles Nr 059 (b.l. 26-29). Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal šią draudimo sutartį, nurodydamas, kad nuo 2005 m. rugsėjo pradžios iki 2005 m. lapkričio 25 d. 13 val. iš jam priklausančių apdraustų patalpų, rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobta ventiliacinė įranga. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad draudimo išmoka negali mokama, nes vagystės be įsilaužimo požymių rizika nebuvo drausta. Ieškovas, remdamasis draudimo sutartimi, padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė jam priteisti iš atsakovo 51882,84 Lt draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas turi teisę gauti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį ir ieškovui priteisė 51285 Lt draudimo išmoką. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą neanalizavo tarp šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygų, susijusių su draudimo išmokos išmokėjimu, draudimo išmokos dydžio nustatymu. Įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų liudijime ITU Nr.104254 (b.l.25) nurodyta, kad draudimo išmokos mokamos AB bankui „NORD/LB Lietuva“ pagal CK 4.196 str. 2 dalies nuostatas. Iš byloje pateiktos 2005-08-10 patalpų pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 93-96) matyti, kad ieškovas patalpų pardavėjui įsipareigojo sumokėti 770000 Lt po to, kai įkeis perkamą turtą AB bankui „NORD/LB Lietuva“, atlikti turto apdraudimą banko naudai. Iš šių įrodymų darytina išvada, kad draudimo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens AB banko „NORD/LB Lietuva“ (dabar AB bankas „DnB NORD“) naudai, ir draudimo išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas turi teisę gauti tretysis asmuo, o ne ieškovas. Byloje nepateiktas šio trečiojo asmens sutikimas, jog draudimo išmoka būtų mokama ieškovui.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas draudimo išmoką ieškovui ieškinyje nurodytu pagrindu, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens AB banko „DnB NORD“ teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 2 p. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui ( CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 7 p. pagrindu atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ grąžintina 1538,55 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Grąžinti atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ 1538,55 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą AB SEB Vilniaus banke 2008-01-03 (mokėjimo nurodymas Nr. 74050).