- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- 2YT-22391-1080/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17555-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. R., A. R., L. R., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. R., A. R., L. R. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tėvo G. R. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas G. R., kuris (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su pareiškėjos motina L. R.. 1992 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta sutartis, kuria buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyto buto bendraturtėmis tapo pareiškėja A. K. ir jos motina L. R.. Kadangi butas įgytas pareiškėjos motinos santuokos metu, laikytina, kad ji įgijo buto dalį kartu su savo sutuoktiniu G. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėjos teigimu, po tėvo mirties ji priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) ji nurodytame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą, sudarinėjo sutartis su paslaugų teikėjais, mokėjo visus mokesčius, keitė langus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo palikto turto priėmimą valdyti.
4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo teismo nustatytu terminu nepateikė.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. K. yra G. R. ir L. R. dukra. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvai G. R. ir L. R. santuokos metu 1992 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 16-2282 pagrindu įgijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Likusią ½ dalį nurodyto buto pagal minėtą pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise įgijo pareiškėja A. K. Pareiškėjos tėvas G. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo V. Š. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
7. Pareiškėjos teigimu, po savo tėvo mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi jai ir jos tėvams priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjos gyvenamoji vieta nurodytame bute deklaruota nuo (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja po savo tėvo G. R. mirties rūpinosi likusiu butu turtu, valdė jį kaip savo: tvarkė ir prižiūrėjo butą, sudarinėjo sutartis su paslaugų teikėjais, mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines, eksploatacines, administravimo ir kitas paslaugas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo vadovautinasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.
9. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti savo tėvo G. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja A. K. po savo tėvo G. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas G. R. palikimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos A. K. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas G. R. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.