- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-04
- Bylos Nr.
- 2-519/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Pareiškėjas
- Č. K.
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Ad vivum“
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti turto areštą, civilinėje byloje Nr. L2-4101-392/2008 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ad vivum“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo iš skolininko bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vigysta“ būtų priteista skola.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
kreditorius UAB „Ad vivum“ 2008 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo iš skolininko UAB „Vigysta“ būtų priteista 179 717,37 skola ir 6 % metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos. Taip pat prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių (b. l. 1-2).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi (b. l. 150-151) kreditoriaus UAB „Ad vivum“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir pareiškimo sumos ribose areštavo skolininkui UAB „Vigysta“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose. Surasti ir aprašyti areštuojamą turtą pavedė antstoliui (CPK 148 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas Č. K. 2009 m. vasario 24 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu prašymu (b. l. 185) prašė panaikinti jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo buto), areštą. Nurodė, kad jis iš skolininko 2002 m. liepos 31 d. įsigijo ginčo butą. Ginčo butas jam buvo perduotas 2008 m. vasario 6 d. (CK 4.49 str. 1 d.). VĮ Registrų centras 2009 m. vasario 23 d. raštu atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo butą dėl pritaikyto arešto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi (b. l. 201-202) pareiškėjo prašymą atmetė, nes teismas neuždėjo arešto pareiškėjo turtui, įskaitant ginčo butą. Teismas inter alia siūlė pareiškėjui kreiptis į skolininko BUAB „Vigysta“ administratorių arba į teismą ieškinio teisenos tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Č. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį ir panaikinti ginčo buto areštą (b. l. 205-206). Atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į antstolio 2008 m. gruodžio 4 d. padarytus turto arešto pakeitimus, kai buvo išregistruotas areštas nekilnojamajam turtui ir įregistruotas areštas konkrečiam turtui – ginčo objektui. Pirmosios instancijos teismas ignoravo teisingumo principą ir neatsižvelgė į tai, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso ne skolininkui, o pareiškėjui. Be to, turto areštas nepagrįstai varžo pareiškėjo subjektines teises ir pažeidžia konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Galiausiai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Įmonių bankroto įstatymu, nes, kaip yra minėta, ginčo butas priklauso pareiškėjui, tad objektas negalėjo būti įtrauktas į įmonės balansą, juo labiau perduotas įmonės bankroto administratoriui valdyti, naudoti, disponuoti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kas yra kompetentingas panaikinti pareiškėjo buto areštą.
Pagrindinė turto arešto uždėjimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklė yra ta, jog tik subjektas, kuris turi teisę nuspręsti uždėti areštą, gali nuspręsti jį atitinkamai pakeisti ar panaikinti (CPK 146 str. 3 d., 675 str. 2 d.), išskyrus, jei tokios teisės būtų aptartos atskirai. Subjektai, kuriems įstatymas suteikia teisę taikyti turto areštą, yra du: teismas ir/ arba antstolis (CPK 144 str. 1 d., 675 str. 2 d.).
Priklausomai nuo to, kas priima sprendimą areštuoti turtą ir jį vykdo, turto areštas gali būti suprantamas teisine, faktine arba teisine ir faktine prasmėmis. Turto areštas teisine prasme reiškia sprendimo areštuoti turtą priėmimą; turto areštas faktine prasme - faktinį turto areštą, t. y. turto ieškojimą, identifikavimą, aprašymą, vertės nustatymą, užantspaudavimą arba kitokį pažymėjimą skiriamaisiais ženklais ir kita. Teismas gali areštuoti konkretų ar abstraktų turtą tik teisiškai – tokiu atveju turtą de facto areštuoja, o esant reikalui ir patikslina areštuojamo turto sudėtį antstolis (CPK 148 str. 4 d., CPK 675 str. 3 d., Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str.). Areštuoti turtą teisine bei faktine prasmėmis kartu gali nebent antstolis sprendimo vykdymo stadijos metu (CPK 675 str. 2 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones skolininko UAB „Vigysta“ nekilnojamajam turtui apskritai, o konkretų areštuotiną turtą surado antstolis (b. l. 157-161), pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė apeliantui negalįs panaikinti antstolio sudaryto turto aprašo Nr. 0170/08/00740 dalies, susijusios su pareiškėjui priklausančio turto areštu.
CK 1.138 straipsnis pateikia pavyzdinį sąrašą civilinių teisių gynimo būdų. Jų taip pat galima rasti kituose CK normose ar kituose teisės aktuose. Vieno iš kelių civilinių teisių gynimo būdų pasirinkimas – ieškovo (pareiškėjo) prerogatyva. Prašymo šioje byloje atmetimas kaip de jure nepagrįsto reiškia, jog apeliantas pasirinko ydingą savo civilinių teisių gynimo būdą, o ne tai, kad pareiškėjo subjektinės teisės nebuvo pažeistos. Pareiga tinkamai suformuoti procesinio dokumento dalyką ir pagrindą tenka pačiam pareiškėjui (CPK 13 str., 111 str. 2 d. 3-4 p.). Jei pastarasis nežino, koks civilinių teisių gynimo būdas būtų tinkamas šioje situacijoje ar kaip jį tinkamai suformuluoti, pareiškėjui gali patarti teisės specialistai (pvz., advokatas, advokato padėjėjas, nemokamos teisinės pagalbos tarnyba, juridines konsultacijas teikiantis įmonė).
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo bei antstolio kompetenciją turto arešto panaikinimo srityje; kiti apelianto motyvai neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamu klausimu, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.