Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas L. V., skolininko sutuoktinė A. V., antstolis Tomas Ubartas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotiems asmenims procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (skolininko sutuoktinei A. V. – asmeniškai), tačiau jie per teismo nustatytą terminą savo nuomonės į bylą dėl pareiškėjo prašymo nepateikė. Tokiu atveju teismas laiko, kad suinteresuoti asmenys su pareiškėjo prašymu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje vykdo vykdomąją bylą Nr. 0136/10/01532, dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. V. išieškotojui UAB „Gelvora“. Vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad skolininko L. V. sutuoktinė A. V. gauna darbo užmokestį iš UAB „D.“. 2017 m. vasario 21 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų ir pateikė išieškotojui (pareiškėjui) siūlymą kreiptis dėl skolininko L. V. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine A. V. dalies nustatymo, t. y. nuosavybės teisės į sutuoktinės A. V. gaunamas išmokas.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu areštuojamas ne tik skolininko turtas, bet ir skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas nenumato išimties, nes ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Nustačius minėtas aplinkybes bei atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad prezumpcija, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigta, taip pat teismas neturi duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais. Todėl UAB „Gelvora“ prašymas dėl skolininko L. V. turto, kuris yra bendra su jo sutuoktine A. V. nuosavybė, dalies nustatymo, tenkintinas ir nustatytina, jog skolininko L. V. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktine A. V. turte yra 1/2 dalis sutuoktinės gaunamų pajamų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 593 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo UAB „Gelvora“, kodas 125164834, prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininko L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti skolininko sutuoktinės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamose išmokose yra lygi 50 procentų (arba 1/2 dalis), su minėtu bendraturčiu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.