Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-05-02 · Administracinė byla Nr. AS-492-52-13

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
AS-492-52-13
Teisminio proceso Nr.
3-42-3-00566-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
N. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. AS492-52/2013Teisminio proceso Nr. 3-42-3-00566-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

N. V. ieškiniu ir jo patikslinimu (I t., b. l. 3–5; 25–27) kreipėsi į teismą, prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK), priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu (I t., b. l. 87–95) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisė 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi jį patenkino iš dalies: Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma pareiškėjai N. V., pakeitė ir nustatė, kad ši suma priteisiama nepilnametei G. G. V., ir pareiškėjai N. V., jos įstatyminei atstovei, šias lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise; papildomai priteisė pareiškėjai N. V. 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato; likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėja N. V. 2012 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 2 890 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad už advokato padėjėjo J. M. suteiktas atstovavimo paslaugas – procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme – sumokėjo 1 850 Lt, už advokato M. U. suteiktas atstovavimo paslaugas – skundų iki kreipimosi į teismą ir ieškinio surašymą – 900 Lt. Taip pat prašė priteisti 140 Lt transporto išlaidų.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjai N. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 570 Lt bylinėjimosi išlaidų, o prašymo dalį dėl apeliacinio skundo surašymo bei transporto išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtą.

Teismas nutarė pareiškėjos prašymo dalį dėl apeliacinio skundo surašymo bei transporto išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą ir išaiškino pareiškėjos teisę dėl šių išlaidų atlyginimo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Teismas padarė išvadą, kad 500 Lt buvo sumokėta už ieškinio surašymą ir padarė išvadą, kad toks mokestis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkto rekomenduojamo maksimalaus dydžio ir yra pagrįstas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą. Teismas padarė išvadą, kad 400 Lt suma, sumokėta už procesinių dokumentų parengimą, viršija Rekomendacijų 8.1 punkto rekomenduojamą maksimalų dydį. Todėl, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.1 punktu, sumažino išlaidų atlyginimą nuo 400 Lt iki Rekomendacijų 8.1 punkto rekomenduojamo maksimalaus dydžio – 280 Lt. Teismas taip pat padarė išvadą, jog pareiškėjos atstovui susipažinti su administracinės bylos medžiaga reikėjo ne ilgiau nei dvi valandas ir nurodė, kad maksimali priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu, yra 240 Lt, todėl nutarė, kad už šias paslaugas pareiškėjai galėtų būti priteistina 240 Lt. Teismas nustatė, kad teismo posėdis truko 1 val. ir 12 minučių ir suapvalinęs šį laiką pagal Rekomendacijų 9 punkte įtvirtintas taisykles, padarė išvadą, kad pareiškėja turi teisę į 1 valandos atstovavimo išlaidų atlyginimą – t. y. į 120 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundas buvo tenkintinas tik iš dalies (pareiškėja prašė priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą, priteista viso 3 000 Lt) bei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nutarė sumažinti per pusę, atitinkamai priteisiant: 250 Lt (500 Lt / 2) už ieškinio (skundo) parengimą, 140 Lt (280 Lt / 2) už kitų procesinių dokumentų parengimą, už susipažinimą su bylos medžiaga 120 Lt (240 Lt / 2) ir už atstovavimą teisme 60 Lt (120 Lt / 2), iš viso – 570 Lt.

III.

Pareiškėja N. V. padavė atskirąjį skundą ir prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį ir priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atskirajame skunde nurodo, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir net yra mažesnės. Teigia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nėra numatyta, jog proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka – apeliacinės instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymo dalį dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo paliko nenegrinėtą. Teigia, kad ši byla reikalavo ypatingo advokatų atidumo, byla buvo sudėtinga, keliami klausimai nauji. Mano, kad atsižvelgus į bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną sumą.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuota bei priteista bylinėjimosi išlaidų suma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos patirtų išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2012 m. spalio 5 d. pateiktu (išsiųstu paštu) prašymu, pareiškėja prašė priteisti 2 750 Lt atstovavimo bei 140 Lt kelionės išlaidų. Iš pareiškėjos pateiktų pinigų priėmimo kvitų (2012 m. sausio 20 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 638319, 2012 m. vasario 6 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 638321, 2012 m. rugsėjo 17 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 638346, 2011 m. balandžio 14 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 497578, 2011 m. balandžio 26 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 497579, 2011 m. spalio 12 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 497584 (II t., b. l. 167–171)) matyti, kad pareiškėja ją atstovavusiam advokatui M. U. sumokėjo 900 Lt, o advokato padėjėjui J. M. – 1 850 Lt. Pažymėtina, kad advokatas M. U. pareiškėjai suteikė skundo (ieškinio) bei skundų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriui bei Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos surašymo atstovavimo paslaugas, o advokato padėjėjas J. M. pareiškėjai pirmosios instancijos teisme suteikė susipažinimo su administracine byla bei atstovavimo teismo posėdyje atstovavimo paslaugas, už kurias pareiškėja jam sumokėjo 600 Lt, o už šio advokato padėjėjo atstovavimo paslaugas apeliacinės instancijos teisme (apeliacinio skundo surašymą bei atstovavimą teismo posėdyje) pareiškėja sumokėjo 1 850 Lt (2012 m. spalio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2012_09_05 (II t., b. l. 174)), taip pat pareiškėja teigia patyrusi 140 Lt kelionės išlaidas (kuro kvitas (II t., b. l. 173)). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėja prašo priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąją instancija ir 1 390 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos skundas buvo tenkintas iš dalies ir nutarė pareiškėjai priteisti tik pusę jai priklausančios priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos. Su šia atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Šioje byloje buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad priteistiną neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 str. 1 d., 6.250 str. 2 d.), todėl sprendžiant, kokia apimtimi buvo patenkintas pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo – svarbu nustatyti, ar įrodyti visi neteisėti veiksmai, iš kurių buvo kildinama neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju neturtinę žalą pareiškėja siejo su neteisėtais Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmais tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą prieš pareiškėjos nepilnametę dukterį (t. y. pareigūnų neteisėti veiksmai apklausiant pareiškėjos dukrą). Todėl konstatavus, kad policijos pareigūnai, apklausdami pareiškėjos nepilnametę dukrą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, kartu buvo padaryta išvada, kad atsakovas veikė neteisėtai. Atsižvelgusi į tai, bei įvertinusi, kad galutiniu teismo sprendimu buvo iš esmės visiškai apgintos pažeistos pareiškėjos teisės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos skundas buvo patenkintas visa apimtimi, todėl pareiškėja turi teisę į visos jai priklausančios atlyginti bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 400 Lt advokatui M. U. buvo sumokėta už dokumentų, kurie buvo skirti spręsti ginčą ne teisme, parengimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 8.1 punktą, padarė išvadą, kad pareiškėjos suma viršija nurodytoje teisės normoje įtvirtintą maksimalų dydį (280 Lt). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja 400 Lt sumokėjo ne už vieno, o už dviejų dokumentų parengimą (I t., b. l. 167–138). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 400 Lt suma už dviejų dokumentų parengimą ginčui spręsti ne teisme, neviršija Rekomendacijų 8.1 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl pareiškėja turi teisę į visos – 400 Lt sumos priteisimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad pareiškėja turi teisę į 500 Lt ieškinio (skundo) surašymo išlaidų. Iš dalies teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos pateiktu susipažinimo su byla bei atstovavimo teismo posėdyje išlaidų apskaičiavimu – t. y. teisėjų kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus, kad pareiškėja turi teisę į 2 val. advokato padėjėjo susipažinimo su byla išlaidų atlyginimą bei 1 val. atstovavimo teismo posėdyje išlaidų atlyginimą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šių išlaidų apskaičiavimu, nes teismas neįvertino, kad nurodytas atstovavimo paslaugas suteikė advokato padėjėjas, vadinasi vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu, priteistina suma turėjo būti sumažinta 20 procentų. Tačiau skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė tik pareiškėja, atsakovas su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu sutiko, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principu, aptariamos pirmosios instancijos teismo nutarties nekeis.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 45 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-83/2007, 2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS14-1/2007, 2006 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-53/2006 ir kt.), prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau konstatavęs, kad pareiškėja prašymu taip pat prašo pirmosios instancijos teismo atlyginti ir bylą nagrinėjant apeliacine instancija turėtas išlaidas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią prašymo dalį paliko nenagrinėtą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tais atvejais, kai prašymas priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui (ir atvirkščiai), šis teismas prašymą turėtų persiųsti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas – pirmosios instancijos teismui (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjos prašymo dalis dėl bylą nagrinėjant apeliacine instancija patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo palikta nenagrinėta, naikintina.

Panaikinusi šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį bei atsižvelgusi į proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjanti pareiškėjos atskirąjį skundą, išnagrinės ir pareiškėjos prašymo dalį dėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kaip buvo nustatyta, pareiškėja prašo atlyginti 1 390 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kuria sudaro 1 250 Lt apeliacinio skundo surašymo bei atstovavimo teismo posėdyje išlaidos ir 140 Lt kelionės išlaidos. Atsižvelgusi į Rekomendacijų 8.10 bei 8.18 punktuose nustatytus maksimalius priteistinų atstovavimo išlaidų dydžius, įvertinusi tai, kad šias atstovavimo paslaugas pareiškėjai suteikė advokato padėjėjas (Reikalavimų 5 p.), atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai priteistina visa jos prašoma sumą – 1 250 Lt, kuri neviršija nurodytuose Rekomendacijų punktuose nustatytų maksimalių dydžių.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 140 Lt kelionės išlaidų. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 bei 5 dalimis, pareiškėja turi teisę į transporto išlaidų atlyginimą. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta yra Šilalėje, o apeliacinis bylos procesas vyko Vilniuje, pareiškėja dalyvavo 2012 m. rugsėjo 17 d. vykusiame teismo posėdyje (II t., b. l. 154). Pareiškėja pateikė UAB „Lietuva Statoil“ 2012 m. rugsėjo 17 d. kvitą (II t., b. l. 173), iš kurio matyti, jog šią dieną buvo įsigyta 30,52 l kuro (dyzelino) už 144,06 Lt (įvertinus pritaikytą nuolaidą). Pareiškėja teismui taip pat pateikė Transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją. Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis (http://www.lra.lt/lt.php/atstumai/526), atstumas nuo Šilalės iki Vilniaus yra 239 kilometrai, visos pareiškėjos kelionės iš Šilalės į Vilnių ir iš Vilniaus į Šilalę atstumas sudarė 478 kilometrus. Lengvojo automobilio Toyota Corola, kuriuo pareiškėja vyko į teismo posėdį, kontrolinė (bazinė) kuro sąnaudos norma, vadovaujantis automobilio registracijos liudijime nurodytais automobilio duomenimis ir remiantis Automobilio kuro normų nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405, yra 5,87 l/100 km. Todėl pareiškėjai gali būti priteista 132,44 Lt kelionės automobiliu Šilalė – Vilnius ir atgal išlaidų suma (478 km x 5,87 l/100 km x 4,72 (įvertinus pritaikytą nuolaidą) Lt).

Apibendrinama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo pareiškėjai iš atsakovo priteista 570 Lt keistina, nurodant, kad pareiškėjai priteisiama 1 260 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Taip pat keičiama ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo palikta nenagrinėta pareiškėjos prašymo dalis dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1 382,44 bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Iš viso pareiškėjai iš atsakovo priteistina 2 642,44 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį pakeisti.

Padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, sumą iki 1 260 Lt (tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt litų).

Pareiškėjos N. V. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjai N. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 382,44 Lt (tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt du litus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija.

Likusią pareiškėjos N. V. prašymo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė