Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. P. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Vaicekausko kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalies, kuria S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 3 dalį, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalies, kuria nuteistojo S. P. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Vaicekasuko apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis S. P. ir jo gynėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. P. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 3 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir BK 199² straipsnio 3 dalį subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. P. paskirta subendrinta bausmė – 900 MGL (45 000 Eur) dydžio bauda bei į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, vieną parą prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad galutinė bausmė S. P. yra 888 MGL (44 400 Eur) dydžio bauda.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes įrodymus vertino selektyviai, ignoravo byloje esantį įrodymų trūkumą, savo išvadas dėl įvykio aplinkybių ir nuteistojo kaltės grindė prielaidomis, pažeisdami nekaltumo prezumpcijos ir iš jo kylančio in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus. Byloje nėra įrodymų, kad tarp S. P. ir kitų nuteistųjų bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų buvo susitarimas padaryti BK 199² straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, taip pat kad S. P. automobiliu pasitiko nuteistojo E. K. vairuojamą vilkiką, kuriuo buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, nepaženklintos banderolėmis, pravažiavus muitinės kelio postą. S. P. vilkiko palyda Kauno mieste ir komunikacija su E. K. nesusijusi su disponavimu akcizinėmis prekėmis, o vyko dėl gabento krovinio – obuolių iškrovimo. Byloje neįrodyta, kad S. P. pakeitė E. K. vairuoto vilkiko ir puspriekabės valstybinius numerius, taip pat neįrodyta, kad S. P. vairuotame automobilyje rasti daiktai – automobilių valstybiniai numeriai ir krepšys su įranga, paprastai naudojama tokio pobūdžio nusikalstamose veikose: dronas su kamera, ryšio blokavimo įrenginys, GPS sekimo sistema ir kt. priklausė S. P. S. P. ir kiti asmenys nebuvo sulaikyti iškraunantys akcizinį krovinį ir nėra neabejotinų įrodymų, kad ketino tą daryti. S. P. jokia forma nedisponavo akcizinėmis prekėmis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo S. P. ir jo gynėjo teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su abiejų instancijų teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu. Kasaciniame skunde yra kartojami apeliacinio skundo argumentai, kurie apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išnagrinėti ir dėl jų pateiktos aiškios ir motyvuotos išvados. Visa tai rodo, kad kasaciniu skundu prašoma kasacinės instancijos teismo dar kartą tikrinti skundo argumentus atliekant bylos įrodymų vertinimą, o tai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199² straipsnio 3 dalyje, padarymo, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai nėra grindžiami konkrečiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis baudžiamojo įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo klaidomis, todėl nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo S. P. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Vaicekausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.