Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės bei nuteistųjų A. J. , T. P. ir D. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. , T. P. ir D. R. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d.:

A. J. pagal BK 149 str. 3d. – septynerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d.– šešerių metų laisvės atėmimo bausme.

Taikant BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikant BK 64 str. 1, 2 d., prie šios bausmės pridėta dalis Klaipėdos apygardos teismo 2007-01-26 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos dviejų metų aštuonių mėnesių trijų dienų laisvės atėmimo bausmės ir A. J. paskirta galutinė subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008-10-08 iki 2008-10-10 ir suėmimo laikas nuo 2008-10-10 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. P. pagal BK 149 str. 3 d. nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 150 str. 3 d.– septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Taikant BK 63 str.1, 2 d., 5 d. 1p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008-10-12 iki 2008-10-14 ir suėmimo laikas nuo 2008-10-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. R. pagal BK 149 str. 3 d. nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 150 str. 3 d. šešerių metų laisvės atėmimo bausme.

Taikant BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-10-14 iki 2008-10-16 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-10-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. J. , T. P. ir D. R. priteista solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 4 825,88 Lt gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš dalies patenkintas nukentėjusiųjų atstovės pagal įstatymą A. L. civilinis ieškinys ir iš A. J. , D. R. ir T. P. solidariai priteista:

R. L. neturtinei žalai atlyginti – 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų);

S. L. neturtinei žalai atlyginti – 25 000 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai litų). Šių lėšų administratore iki kiekvienos nukentėjusiosios pilnametystės paskirta A. L. .

Iš A. J. , T. P. ir D. R. priteista solidariai A. L. 2 000 Lt (du tūkstančiai litų) advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji A. J. , T. P. ir D. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, lytiškai santykiavo su nepilnamečiais asmenimis prieš jų valią, pavartodami fizinį smurtą tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiais asmenimis prieš jų valią oraliniu būdu:

2007 m. rugsėjo 25 d., apie 23.00 val., sodo sklype Nr. 134, esančiame (duomenys neskelbtini), A. J. , T. P. ir D. R. , apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, turėdami bendrą tyčią žaginti ir seksualiai prievartauti nepilnametes R. L. , gim. (duomenys neskelbtini), ir S. L. , gim. (duomenys neskelbtini), sodo namelyje pavartojo fizinį smurtą prieš R. L. , tai yra asmuo, dėl kurio tyrimas atskirtas, pareikalavęs tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, smogė vieną kartą R. L. į veidą, po to nepilnametė nukentėjusioji nugriuvo ant žemės, tada šis asmuo ir D. R. sudavė nenustatytą skaičių daugybę smūgių kumščiais nukentėjusiajai į galvą, tokiu būdu palaužus nukentėjusiosios valią, A. J. priėjęs prie R. L. įvedė savo varpą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai santykiavo prieš jos valią. Po to D. R. rankomis sugriebęs už R. L. galvos, prisitraukė ją prie savo lytinio organo, įkišo savo varpą nukentėjusiajai į burną ir prieš jos valią, smogdamas jai smūgius kumščiu į galvą, nugarą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Tuo pačiu metu T. P. lauke, pavartodamas jėgą, užkėlęs nepilnametę nukentėjusiąją S. L. ant automobilio kapoto, po to nugriovęs ant žolės bei jėga nusivedęs į A. J. priklausantį automobilį BMW, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tris kartus kėsinosi nepilnametę išžaginti, tačiau jam nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nesustandėjo varpa. Po to S. L. išgirdus R. L. pagalbos šauksmus bei pačiai pradėjus šaukti D. R. smogė kumščiu vieną kartą S. L. į veidą, du kartus į galvą, po to A. J. , pavartodamas jėgą, sugriebęs S. L. už liemens, nusinešė ją į namelį, kur tuo metu T. P. , smogdamas daugybinius smūgius kumščiais nukentėjusiajai R. L. per galvą, nugarą, šonus, įkišęs savo varpą jai į burną prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, o A. J. nustūmė S. L. ant lovos ir įkišęs savo varpą jai į burną prieš nukentėjusiosios valią, tempdamas už plaukų, spausdamas rankomis kaklą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Tuo pat metu T. P. pasitraukus nuo R. L. , D. R. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įkišo savo varpą jai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. T. P. , tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie namelyje buvusios S. L. , įkišo savo varpą jai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, po to D. R. priėjęs prie S. L. įkišo savo varpą jai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Po to A. J. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, automobilyje BMW, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuplėšdamas drabužius, smogdamas vieną kartą S. L. į nugarą, įvedė savo varpą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią. Tuoj po to tame pačiame automobilyje D. R. , reikalaudamas S. L. patenkinti jo seksualinę aistrą oraliniu būdu, įkišo savo varpą jai į burną ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Tokiais savo veiksmais A. J. , T. P. ir D. R. , veikdami kartu bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio tyrimas atskirtas, nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. 23.00 val. iki 2007 m. rugsėjo 26 d. 5.00 val. žagino bei seksualiai prievartavo nepilnametes nukentėjusiąsias R. L. , nesunkiai sutrikdydami jos sveikatą, ir S. L. , nežymiai sutrikdydami jos sveikatą.

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendį: panaikinti A. J. , T. P. , D. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jie nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, bei pripažinti A. J. , T. P. , D. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė apsvaigę nuo alkoholio.

Paskirti A. J. pagal BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimą 10 m.; pagal LR BK 150 str. 3 d. laisvės atėmimą 9 m. ir vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. paskirtas bausmes už išžaginimą, seksualinį prievartavimą subendrinti bausmių apėmimo būdu paskiriant 10 m. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. l d., 2 d., prie šios bausmės pridėti visą 2007-01-26 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį 2 m. 8 mėn. 3 d. laisvės atėmimo ir 80 MGL (10 000 Lt) baudą paskiriant subendrintą 12 m. 8 mėn. 3 d. laisvės atėmimo bausmę ir 80 MGL (10 000 Lt) baudą.

T. P. pagal BK 149 str. 3 d. paskirti 9 m. laisvės atėmimo bausmę; pagal LR BK 150 str. 3 d. – 10 m. laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. paskirtas bausmes už išžaginimą, seksualinį prievartavimą subendrinti bausmių apėmimo būdu paskiriant 10 m. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d. prie šios bausmės pridėti dalį 2005-06-27 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeistos 2005-04-15 Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos l m. 2 mėn. 2 d. laisvės atėmimo bausmės, paskiriant subendrintą 11 m. laisvės atėmimo bausmę.

D. R. pagal BK 149 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimą 8 m.; pagal BK 150 str. 3d. paskirti laisvės atėmimą 9 m. ir vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. paskirtas bausmes už išžaginimą, seksualinį prievartavimą subendrinti bausmių apėmimo būdu paskiriant 9 m. laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokurorė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmes A. J. , T. P. , D. R. , nepakankamai atsižvelgė į LR BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neįvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininkų asmenybę, jų, kaip bendrininkų, elgesį nusikaltimų darymo metu, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir už nepilnamečių išžaginimą, seksualinį prievartavimą paskyrė per švelnias bausmes.

Prokurorė pažymi, kad nuteistieji padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurios priskiriamos sunkiems nusikaltimams. Vertinant nuteistųjų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, apeliantės nuomone, teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios nepilnametės buvo mušamos, žaginamos ir seksualiai prievartaujamos beveik visą naktį apie 6 val., viena iš jų – R. L. – po nusikaltimo padarymo buvo gydoma reanimacijoje, jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o S. L. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Po nusikaltimų dėl patirto streso buvo stipriai pakenkta nukentėjusiųjų emocinei ir psichinei būsenai.

Pasak prokurorės, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nusikaltimų metu visi bendrininkai A. J. , T. P. , D. R. buvo itin aktyvūs ir žiaurūs, o kaip parodė nukentėjusiosios, aktyviausias buvo D. R. .

Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį ir į nuteistųjų asmenybę: A. J. teistas 6 kartus už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, tarp jų yra ir sunkūs nusikaltimai, šiuos nusikaltimus padarė lygtinio paleidimo metu. T. P. teistas 2 kartus už apysunkių nusikaltimų padarymą, nusikalto taip pat lygtinio paleidimo metu. D. R. nors nusikalto būdamas neteistas, tačiau po šių nusikaltimų padarymo jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis kaltinamas seksualiniu prievartavimu – visa tai rodo, kad nuteistieji linkę daryti nusikalstamas veikas, kad asmenys nenusikalto atsitiktinai.

Prokurorės įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nebuvo įrodyta, jog nuteistųjų nusikalstamų veikų padarymą sąlygojo apsvaigimas nuo alkoholio, todėl šios aplinkybės teismas nelaikė nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliantės teigimu, įvertinus tai, kad nuteistieji iki nusikaltimo padarymo vartojo alkoholinius gėrimus, galima daryti išvadą, kad nuteistieji nusikaltimų darymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, o įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes darytina išvada, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokurorė nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 60 str. l d. l p., pripažindamas, kad nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, jog jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, nes tai yra vienas iš kvalifikuojančių nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., požymių.

Be to, apeliantė nurodo, kad teismas, paskyręs A. J. bausmę pagal BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., bendrindamas šią bausmę pagal BK 64 str. 1, 2 d. (nors turėtų būti 3 d.) su neatliktomis pagal 2007-01-26 nuosprendį bausmėmis ir paskirdamas subendrintą bausmę 9 m. laisvės atėmimo, nesubendrino paskirtos bausmės su pagal tą patį nuosprendį paskirta ir neatlikta bausme – 10 000 Lt bauda (80 MGL), t. y. pažeidė BK 65 str. 2 d. nuostatą, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

Taip pat pažymi, kad teismas paskyręs bausmę T. P. , šios bausmės nesubendrino su 2005-06-27 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeista 2005-04-15 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta l m. 2 mėn. 2 d. laisvės atėmimo bausmės dalimi ir nepaskyrė galutinės subendrintos bausmės. Tokiu būdu teismas pažeidė BK 64 str. l d. nuostatas, kur nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina.

Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nukentėjusiųjų parodymai prieštaringi, jie neatitinka specialisto išvadų. Apelianto nuomone, nukentėjusiosios turi būti apklaustos teismo posėdžio metu, nes priešingu atveju yra pažeidžiamos jo teisės į gynybą, kadangi jis (A. J. ) pats negali tiesiogiai užduoti klausimų nukentėjusiosioms. A. J. įsitikinimu, 2007-09-25 nakties įvykiai negalėjo turėti jokių pasekmių, nes netrukus S. L. pagimdė vaiką ir tai, apelianto įsitikinimu, rodo, kad pastaroji ir toliau bėga iš namų, linksminasi.

Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje yra klaidingai nurodyta, jog jis (A. J. ) nurodė, kad T. P. mušė R. L. , kadangi nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu to nėra sakęs. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad teismas jau prieš nagrinėdamas bylą susidarė išankstinę, nukentėjusiosioms palankią, nuomonę. Taip pat nurodo, kad neneigia lytinių santykių su S. L. , bet akcentuoja, jog pastaroji niekaip neprieštaravo šiems.

Nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendį dėl paskirtos per griežtos bausmės. Apelianto įsitikinimu, nepagrįstai apylinkės teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis nuo pirmosios apklausos pripažino savo kaltę. Pažymi, kad neneigia, jog su nukentėjusiosiomis santykiavo oraliniu būdu ir dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Norėtų atsiprašyti nukentėjusiųjų, tačiau teismo posėdžiuose jų nebuvo, o ikiteisminio tyrimo metu nesitikėjo, kad nukentėjusiųjų teismo metu nebesutiks. Nurodo, kad turi sugyventinę A. Ž. , su kuria ketino tuoktis, kurti šeimą, be to, jo mama serga kepenų ciroze.

Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto įsitikinimu, nepagrįstas apylinkės teismo sprendimas nekviesti į teismo posėdį nukentėjusiąsias vien todėl, kad šios buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo. Apelianto manymu, šiuo atveju nukentėjusiųjų dalyvavimas teismo posėdyje privalomas, nes apklausiant nukentėjusiąsias pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis (D. R. ) nebuvo supažindintas su jų parodymais, kuriuos pastarosios yra davusios apklausiamos prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, todėl, pasak apelianto, negalėjo užduoti klausimų, kad pašalintų parodymų neatitikimus, kuriuos pastebėjo susipažindamas su byla. D. R. manymu, teismas turėjo įvertinti, kad dalyvavimas posėdyje merginoms nesukels ypatingo šoko, nes viena iš jų jau turi vaiką ir kalbėti bei aiškinti apie intymius dalykus jai tikrai nebūtų buvę jokio diskomforto. Be to, nuteistojo nuomone, teismas neapklausęs nukentėjusiųjų, negalėjo sukonkretinti pateikto jam kaltinimo dėl smūgių sudavimo kiekvienai iš nukentėjusiųjų ar seksualinio prievartavimo skaičiaus.

D. R. įsitikinimu, nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiant jas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, akivaizdžiai prieštaringi, kaip pvz., dėl suduotų smūgių skaičiaus ar asmenų, kurie konkrečiai mušė, arba dėl kūno vietų, į kurias buvo suduota. Nuteistojo manymu, taip pat apylinkės teismas nemotyvavo savo išvados pripažindamas, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe, kokiais įrodymais grindžia pastarųjų išankstinį susitarimą. Be to, pažymi, kad jo sperma nebuvo rasta, todėl vėlgi neaišku, kokiais įrodymais patvirtinama, kad jis (D. R. ) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 3 d.

Apeliantas akcentuoja, kad nepagrįstas konstatavimas, jog jis tariamai žinojo nukentėjusiųjų amžių. Pažymi, kad nei jų elgesys, nei išvaizda neleido daryti prielaidos, kad jos gali būti nepilnametės. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jos patvirtino, kad apie savo amžių melavo. Nurodo, jog netgi merginų veiksmai po įvykio rodo, kad jos nebuvo išsigandusios ar patyrusios šoką, nes nevažiavo namo, o pakeleivingais automobiliais išvažiavo į Alytų, grįžusios namo tėvams nepasakė, kad prieš jas buvo pavartotas smurtas ar prievarta. Nuteistasis D. R. pažymi, kad S. L. jau prieš tai buvo turėjusi lytinius santykius, todėl teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad nukentėjusiosios buvo pasimetusios ir dėl to yra jų parodymų neatitikimų, yra neteisus, nes tokios teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Atkreipia dėmesį, jog nukentėjusiųjų kuprinės buvo iškraustytos jau po įvykio, tačiau jis (D. R. ) ir nematė, kas ir kada tikrino merginų daiktus, iš kurių sužinojo apie jų amžių.

Be to, apeliantas D. R. teigia, kad net teismas, tikėdamas nukentėjusiųjų parodymais, jo veiką turėjo kvalifikuoti kaip pasikėsinimą. Nurodo, kad nei viena iš nukentėjusiųjų pirminių apklausų metu nenurodė, kad pastarasis seksualiai prievartavo jas oraliniu būdu: S. L. nurodė, kad neva tai jis namelyje liepė jai tik liesti lytinį organą, o automobilyje ji nieko nespėjo atlikti, nes pradėjo vemti. Dėl šių aplinkybių, D. R. įsitikinimu, jo veika prieš abi nukentėjusiąsias galėjo būti kvalifikuota tik pagal LR BK 150 str. l d.

Pasak apelianto D. R. , visiškai nepagrįstai teismas paliko laikiną nuosavybės teisių apribojimą jo žmonai A. R. priklausančiam turtui – butui, esančiam Šiaulių g. 1–9, Klaipėdos mieste. Pažymi, kad išraše iš VĮ Registrų centras 4 p. „nuosavybė“, yra nurodyta: savininkas A. R. ; juridinis pagrindas – turto pasidalijimo sutartis, todėl, nuteistojo manymu, teismas neturi jokio teisinio pagrindo išieškoti iš A. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

Nuteistieji bei jų gynėjai prašo A. J. , T. P. ir D. R. apeliacinius skundus tenkinti, nuteistieji A. J. , T. P. , jų gynėjai, nuteistasis D. R. prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo D. R. gynėjas prašo prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistųjų A. J. , T. P. ir D. R. apeliaciniai skundai atmestini, prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis dėl A. J. , T. P. ir D. R. pripažinimo kaltais pagal BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistųjų A. J. , T. P. ir D. R. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nors apeliantai A. J. ir D. R. kaltais neprisipažino, jų kaltė visiškai įrodyta surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma. Kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiųjų parodymais. Juos papildo ikiteisminio tyrimo bei teismo metu surinkti duomenys.

Apeliantai A. J. ir D. R. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nukentėjusiųjų S. L. ir R. L. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi – būtent dėl smūgių kiekio ir konkrečių asmenų, kurie juos sudavė, be to, parodymai prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai.

Nukentėjusiosios S. L. ir R. L. ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamos ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo davė nuoseklius, išsamius parodymus, kuriais abejoti teismui nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusiųjų duotus parodymus vertina ne kaip prieštaraujančius parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bet kaip juos papildančius, išsamesnius. Nukentėjusiųjų šie parodymai yra logiški, atitinka faktines bylos aplinkybes. Apygardos teismo nuomone, tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, lyginant juos su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nebuvo tokie išsamūs, paaiškina nukentėjusiųjų emocinė būklė po patirtų išgyvenimų dėl prieš jas padarytų nusikaltimų. Pažymėtina, kad nukentėjusioji S. L. pirmą kartą buvo apklausta 2007-09-28, t. y. praėjus dviem paroms po įvykio, o R. L. – 2007-10-05, t. y. iškart po stacionarinio gydymo dėl sužalojimų, patirtų nusikaltimo metu.

Apygardos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų tikrumu ar teisingumu, kaip minėta, šių parodymų nepaneigia ir bylos faktiniai duomenys. Be to, kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad BPK 186 str. nesuteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisės abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktų apklausų išsamumu ir, pažeidžiant šią normą, pakartotinai apklausinėti nukentėjusiąsias. Taip pat teisėjų kolegija sutinka, jog atsižvelgiant į nukentėjusiųjų amžių, prieš jas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (nakties metu nežinomoje vietoje, esant apsuptoms kelių agresyvių daug vyresnių vyrų, patirtos seksualinės prievartos skaičių ir ilgą laiką) ir sukeltą didelį bei ilgalaikį stresą, tarp pirminių jų parodymų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje užfiksuotų duomenų esantys nesutapimai visiškai paaiškinami nepilnamečių stipriai nukentėjusių merginų mąstymo ir gebėjimo atsiminti tiek daug svarbių detalių ir jų eiliškumą bei niuansus ypatumais. Todėl akivaizdu, kad, kaip jau minėta apklausose, t. y. atliktose ikiteisminio tyrimo pareigūno ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, esantys tam tikrų aplinkybių netikslumai yra ne kas kita, kaip nukentėjusiųjų patirto streso išdava. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo eigoje, sudalyvavus daugelyje procesinių veiksmų, taip pat ir parodymuose atpažinti nuteistuosius, nukentėjusiosios įvykių aplinkybes sukonkretino, detalizavo bei nurodė jų seką.

Taip pat yra nepagrįsti apeliantų A. J. ir D. R. teiginiai, neva teisiamajame posėdyje neapklausus nukentėjusiųjų buvo suvaržytos jų teisės pastarąsias apklausti, užduoti joms klausimus.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisė pačiam apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti. Ši teisė atkartota BPK 44 straipsnio 7 dalyje. Tačiau minėtos teisės aktų nuostatos imperatyviai nenustato proceso stadijos, kurioje asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, turi būti sudaryta galimybė pačiam apklausti kaltinimo liudytojus (nukentėjusiuosius) arba reikalauti, kad jie būtų apklausti. Europos žmogaus teisių teismas, analizuodamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintą kaltinamojo teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus, taip pat neakcentuoja proceso stadijos, kurioje ši teisė turi būti realizuota. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje nurodyta teisė vertinama kaip teisės į teisingą, sąžiningą procesą sudėtinė dalis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai (pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių teismo sprendimai bylose Unterpertingeris prieš Austriją, Delta prieš Prancūziją). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kaltinamojo teisė pačiam apklausti liudytojus gali būti įgyvendinta bet kurioje proceso stadijoje, todėl tokiu atveju, kai kaltinamasis neturėjo galimybės apklausti liudytoją (nukentėjusįjį) teisminio nagrinėjimo metu, tačiau tokią galimybę turėjo ikiteisminio tyrimo metu, jo teisė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje, nėra pažeista (kasacinė byla Nr. 2K-242/2005).

Taigi iš faktinių bylos duomenų, o būtent iš 2008-12-04 nukentėjusiųjų S. ir R. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokolų (t. 1, atitinkamai b. l. 66–69 bei 89–93), akivaizdu, kad šių apklausų metu dalyvavo nuteistieji A. J. , T. P. , D. R. asmeniškai, taip pat ir jų gynėjai. Todėl tiek nuteistieji, tiek jų gynėjai šio proceso metu, o būtent ikiteisminio tyrimo stadijoje, turėjo visas galimybes tiesiogiai užduoti klausimus nukentėjusiosioms, jas apklausti. Kadangi abejoti nukentėjusiųjų S. ir R. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, patikimumu nėra pagrindo, o nuteistiesiems bei jų gynėjams buvo užtikrinta teisė dalyvauti nukentėjusiųjų apklausoje, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų teisė, t. y. patiems apklausti nukentėjusiąsias (BPK 44 str. 7 d.) nebuvo suvaržyta ar pažeista.

Nuteistųjų A. J. bei D. R. teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiosios dėl nusikaltimo patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą, kadangi R. L. netrukus po 2007-09-25 įvykių pagimdė vaiką, be to, po įvykio abi seserys nevyko namo pas tėvus, o išvažiavo į Alytų.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos nuteistųjų skundų argumentus, pažymi, kad akivaizdu, jog tai tėra apeliantų subjektyvus vertinimas, savęs teisinimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusiosios, juolab, pažymėtina, praeityje neturėjusios seksualinės patirties (specialistų išvadų t. 1, b. l. 107–108, 131–132, tiriamosiose dalyse konstatuota, kad nei S. L. , nei R. L. mergystės plėvėse senų plyšimų, įtrūkimų ar randų nėra, tai paneigia ir nuteistojo D. R. teiginį, jog S. L. anksčiau turėjo lytinių santykių) atsainiai, abejingai būtų reagavusios į tokį trijų suaugusių, agresyvių vyrų išpuolį – fizinį smurtą, seksualinę prievartą. Jau vien tai, kad, kaip ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė pačios nukentėjusiosios (t. 1, b. l. 67, 90), vyrams pradėjus kalbėti intymiomis temos: domėtis jų seksualiniu gyvenimu, esama patirtimi, nukentėjusiosios jautėsi sutrikusios, „nejaukiai“, joms buvo gėda, rodė merginų „įtampą, jautrumą“ susidariusiai situacijai, o tolimesni 2007-09-25 vakaro įvykiai, t. y. merginų mušimas, vertimas ir santykiavimas prieš jų valią, aiškiai sukėlė jų neigiamas emocijas, stresą, paniką. Abejoti šiomis aplinkybėmis teismas neturi jokio pagrindo, o ir nuteistieji A. J. bei D. R. nenurodė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šiuos apeliacinių skundų argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, kaip po nusikaltimo padarymo susiklosto nukentėjusiojo asmens, šiuo atveju S. ir R. L. , asmeninis gyvenimas ir kokį jį pasirenka šis žmogus, nebūtinai turi sąsajos su jo emocine būkle nusikaltimo darymo metu bei nesuteikia pagrindo teigti, kad nusikaltimas neturėjo jokios įtakos nukentėjusiajam. Galiausiai kiekvienas žmogus skirtingai išgyvena emocinius sukrėtimus ar kitokius neigiamus išgyvenimus ir negali būti nustatyti standartai kaip vienoje ar kitoje situacijoje nukentėjusysis privalo elgtis, kad jo elgesys neabejotinai leistų kaltininkui suprasti, jog jo padarytas nusikaltimas iš tikrųjų sukėlė neigiamų išgyvenimų. Todėl apeliacinių skundų argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios dėl nusikaltimo patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą, atmestini kaip nepagrįsti. Juolab, kad apylinkės teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl mano, jog nukentėjusiosios patyrė neigiamus emocinius jausmus.

Teisėjų kolegija nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentą, jog S. L. sutiko lytiškai santykiauti, vertina kaip nelogišką, prieštaraujantį faktinėms byloms aplinkybėms.

Nukentėjusioji S. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad A. J. tampė už plaukų, spaudė už kaklo, tą patį darė ir kiti. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad kai išėjo į lauką su A. J. , bandė bėgti, tačiau pastarojo buvo pagauta ir nutempta į automobilį. Automobilyje A. J. nuplėšė nuo jos (S. L. ) rūbus, trenkė per nugarą ir išžagino vaginaliniu būdu (t. 1, b. l. 68).

Taigi konstatuotos faktinės bylos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, neginčytinai paneigia nuteistojo A. J. teiginius, jog S. L. savo valia sutiko santykiauti.

Kolegija pažymi, kad net tikint nuteistojo versija, tampa neaiškūs apelianto veiksmai – smurto vartojimas – smaugimas, tampymas už plaukų, o ir nukentėjusiosios, pasak nuteistojo, sutikus santykiauti, siekimas pabėgti, išvengti sueities. Todėl laikytina, kad A. J. deklaruojamas nukentėjusiosios sutikimas yra tik gynybinė pozicija, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį, juolab, kaip minėta, šį skundo argumentą paneigia faktinės bylos aplinkybės.

Iš­ža­gi­ni­mo ir sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo nu­si­kal­ti­mų su­dė­tys yra for­ma­lios. Tai yra įsta­ty­mų lei­dė­jas ne­sie­ja pa­da­ry­tos vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mo nei su iš­ža­gi­ni­mo ir sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo veiks­mų pa­bai­ga, nei su dėl to ki­lu­siais pa­da­ri­niais. Iš­ža­gi­ni­mas ir sek­su­a­li­nis prie­var­ta­vi­mas yra baig­ti nu­si­kal­ti­mai nuo ly­ti­nio san­ty­kia­vi­mo ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mo pra­džios ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar kal­ti­nin­kas pa­bai­gė ly­ti­nį ak­tą, ar pa­ten­ki­no ly­ti­nę aist­rą.

Nukentėjusioji S. L. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad D. R. jai sudavė 3–4 kartus į galvą, veidą, nugarą ir prievartavo ją oraliniu būdu du kartus. Abu kartus D. R. lytinį aktą baigė iki galo, t. y. jam išsiliejo sperma. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad būnant namelyje, D. R. tiek jai, tiek jos seseriai R. liepė glamonėti ir bučiuoti jo varpą. Be to, šios apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad ir automobilyje D. R. jai liepė liesti jo lytinį organą, čiulpti jį. Šiuos paliepimus nukentėjusioji vykdė, tačiau neilgai, nes apsivėmė (t. 1, b. l. 68–69).

Taigi iš konstatuotų faktinių bylos aplinkybių bei vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2004-12-30 nutarime „Dėl teismų praktikos iš­ža­gi­ni­mo ir sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo baudžiamosiose bylose“ įtvirtintomis nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo D. R. apeliacinio skundo argumentas, jog jo veiksmai turėtų būti traktuojami kaip nebaigtos nusikalstamos veikos, atmestinas kaip nepagrįstas. Įstatymo leidėjas tokio pobūdžio nusikaltimo baigtumą sieja tik su ly­ti­nio san­ty­kia­vi­mo ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mo prieš nukentėjusiojo asmens valią, pra­džia. Ir šiuo atveju, kiek bus įgyvendinti kaltininko tikslai, nėra taip svarbu baudžiamosios atsakomybės atsiradimo aspektu, esmė, jog kaltininkas savo neteisėtais veiksmai pažeidė nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumo, seksualinio apsisprendimo laisvę.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kad nepagrįsta ir D. R. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nepagrįstai jo ir kitų nuteistųjų veiksmai traktuojami kaip atlikti bendrininkų grupe.

Iš­ža­gi­ni­mas ir sek­su­a­li­nis prie­var­ta­vi­mas yra lai­ko­mi pa­da­ry­ti ben­dri­nin­kų gru­pės, kai ­ža­gi­nant ar sek­su­a­liai prie­var­tau­jant su­si­ta­rę da­ly­vau­ja ke­li as­me­nys, iš ku­rių bent du yra iš­ža­gi­ni­mo ar sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo vyk­dy­to­jai. To­kiu at­ve­ju ke­lių vyk­dy­to­jų pa­da­ry­ta vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip pa­da­ry­ta ben­dri­nin­kų gru­pės. Privalomas subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra bendrininkų susitarimas, kuris gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, bei įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Susitarimas gali būti tiek išankstinis, tiek spontaniškas, staigus. Esant bendrininkavimui visi bendrininkai atsako už bendrus veiksmus.

Taigi šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, nuteistieji pritardami vienas kito daromiems veiksmais ir atitinkamai neprieštaraujantys jiems, taip savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė ir pritarimą vienas kitam, ir savo valią, norą atlikti nusikalstamus veiksmus. Kiekvienas iš nuteistųjų suvokė, kad kėsinasi į tą patį objektą – nukentėjusiųjų kūnų neliečiamumą, jų seksualinio apsisprendimo laisvę – bei suprato ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius, todėl nuteistųjų A. J. , T. P. ir D. R. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip įvykdyti bendrininkų grupe.

Nuteistasis D. R. kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų taip pat nurodė, jog jis nežinojo, kad nukentėjusiosios yra nepilnametės, nes nematė jų moksleivio pažymėjimų, kai kiti bendravykdžiai juos rado. Šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegiją atmeta kaip nepagrįstą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ įtvirtinta, jog kal­ti­nin­kui ne­ga­li bū­ti in­kri­mi­nuo­ta BK 149 straips­nio 3 d., jei kal­ti­nin­kas ne­su­vo­kė, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis yra ne­pil­na­me­tis as­muo, ir teis­mas pri­pa­žįs­ta, kad kal­ti­nin­kas pa­gal by­los ap­lin­ky­bes, ypač nu­ken­tė­ju­sio­jo fi­zi­nius duo­me­nis, taip pat sa­vo as­me­ni­nes sa­vy­bes, ne­tu­rė­jo ar ne­ga­lė­jo su­vok­ti, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis yra ne­pil­na­me­tis.

Nukentėjusioji R. L. , apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad nuteistieji patikrino jos ir sesers daiktus, žiūrėjo į mokinio pažymėjimus (t. 1, b. l. 91). Be to, nukentėjusioji S. L. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad nuteistieji žinojo jų amžių, nes rado jų moksleivių pažymėjimus, o ir pati (S. L. ) vyrams pasakė, kiek joms su seserimi metų, kai visi: ji, nuteistieji ir V. Ž. (asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas) buvo lauke. Sakė, kad joms po 15 metų (t. 1, b. l. 68).

Teisėjų kolegija mano, jog akivaizdu, kad nuteistojo D. R. versiją, tariamai jis nežinojo merginų amžiaus, paneigia nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apygardos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji ne tik turėjo, bet realiai ir galėjo suvokti ir aiškiai suvokė šią svarbią bylai aplinkybę, t. y., jog nukentėjusiosios merginos yra nepilnametės. Todėl tokią nuteistojo D. R. poziciją apygardos teismas traktuoja tik kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį.

Nuteistasis D. R. savo nekaltumą dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo grindžia ir aplinkybe, jog nebuvo rasta jo sperma.

Kaip tinkamai konstatavo apylinkės teismas, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu atpažino visus asmenis, dalyvavusius padarant nusikalstamas veikas, taip pat ir nuteistąjį D. R. (t. 1, b. l. 147–149; 166–168). Abejoti šio procesinio veiksmo teisėtumu ir objektyvumu apygardos teismas neturi pagrindo. Taip pat byloje nėra surinkta duomenų, kurie pagrįstai leistų manyti, kad nukentėjusiosios dėl subjektyvių motyvų ir tikslų apkalba nuteistąjį D. R. , nepagrįstai jį apkaltindamos nusikaltimų padarymu. Todėl pastarasis D. R. apeliacinio skundo argumentas taip pat vertinamas kaip nepagrįstas. Be to, kolegija pažymi, kad nors įvykio vietoje, ant nukentėjusiųjų nebuvo rasti D. R. biologiniai pėdsakai, kaip jis pats teigia, sperma, tačiau, kolegijos manymu, tai nėra pagrindas atmesti kitus įrodymus, kaip pvz., nukentėjusiųjų parodymus. Juolab, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo asmens dalyvavimo nusikaltimo daryme būdų ir tai yra visų ištirtų įrodymų visuma.

Apelianto D. R. įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai paliko laikiną nuosavybės teisių apribojimą jo žmonai A. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2008-11-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini, yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. R. ir A. R. nuosavybė, todėl teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šis turtas gali ir turi būti panaudotas civiliniams ieškiniams atlyginti (BPK 151 str. 1 d., 116 str.).

Kaip minėta, šioje byloje apeliacinį skundą dėl paskirtos per griežtos bausmės pateikė ir nuteistasis T. P. , nurodydamas, jog nepagrįstai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nebuvo pripažintas prisipažinimas padarius inkriminuotus nusikaltimus. Be to, apeliantas akcentavo, kad gailisi dėl nusikaltimo, teisiamojo posėdžio metu norėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų. Pažymėjo, kad turi sugyventinę bei reikia rūpintis sergančia mama.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, o būtent T. P. , apklausto kaip įtariamojo, protokolo (t. 3, b. l. 19–23) savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo prisipažino iš dalies. Šią aplinkybę T. P. patvirtino ir 2008-12-16 apklausoje. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodymus duoti atsisakė, taip pat nepatikslino, ar kaltu prisipažįsta iš dalies, ar kaltę pripažįsta visiškai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad T. P. kaltę pripažino iš dalies. Ir atitinkamai pagrįstai šio prisipažinimo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes BK 59 str. 1 d. 2 p. numato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstamas visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi iš šios nuostatos darytina išvada, kad vien deklaruojamo gailėjimosi, neprisipažįstant visiškai kaltu, nepakanka, jog ši aplinkybė būtų pripažinta kaltininko atsakomybę lengvinanti. Todėl, teisėjų kolegija, darkart pažymi, kad apylinkės teismo išvada konstatuojant, kad nė vieno iš nuteistųjų, taip pat ir T. P. , atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nepagrįsta ir nuteistojo T. P. nurodyta aplinkybė, jog jis nespėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei nuteistasis iš tikrųjų geranoriškai būtų siekęs to, atsiprašyti S. ir R. L. jis galėjo ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, kai pastarosios buvo apklausiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tačiau iš 2008-12-04 nukentėjusiųjų apklausos protokolų matyti, kad nuteistieji, taip pat ir T. P. , nuolat replikavo nukentėjusiosioms, laidė komentarus, dėl to teisėjo buvo įspėti dėl pašalinimo iš posėdžio salės. Galiausiai T. P. atsiprašyti galėjo ne tik asmeniškai bet ir pasinaudodamas telekomunikacijos priemonėmis, pavyzdžiui, paskambindamas, arba teisiamojo posėdžio metu per merginų tėvus. Tačiau teismas deklaruojamą norą atsiprašyti ir gailėjimąsi dėl 2007-09-25 nakties įvykių vertina tik kaip T. P. siekį įtikinti teismą ir taip palengvinti savo teisinę padėtį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog nuteistasis T. P. turi sugyventinę ir pasirūpinimo reikalaujančią mamą, akivaizdžiai nesulaikė jo nuo nusikalstamų kėslų, todėl šios aplinkybės taip pat nėra pagrindas švelninti paskirtąją bausmę.

Apygardos teismas vertindamas T. P. paskirtos bausmės dydį, pažymi, kad apelianto padaryti nusikaltimai priskiriami prie sunkių pagal savo pobūdį, akivaizdu, kad buvo padaryti itin brutaliai ir žiauriai, niekinant ir žeminant nukentėjusiąsias, be to, T. P. anksčiau buvo teismo teistas dukart už nusikaltimus nuosavybei, šioje byloje inkriminuotus nusikaltimus padarė esant nusikaltimų recidyvui, todėl atsižvelgdama, kad laisvės atėmimo bausmė pagal BK 149 str. 3 d. yra mažesnė, o pagal BK 150 str. 3 d. tik šiek tiek griežtesnė nei šių straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, teisėjų kolegija nemano, kad ji yra per griežta ir turi būti švelninama.

Nustatyta, kad nusikaltimai, dėl kurių padarymo buvo pripažinti kaltais A. J. , T. P. ir D. R. , turi du kvalifikuojančius požymius. Vienas jų, jog nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe, antrasis – nusikaltimas padarytas nepilnamečiams asmenims, t. y. Simonai ir R. L. .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr.49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad jei as­mens pa­da­ry­to­je vei­ko­je yra ke­li iš­ža­gi­ni­mą ar sek­su­a­li­nį prie­var­ta­vi­mą kva­li­fi­kuo­jan­tys po­žy­miai, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 149 ar 150 straips­nio da­lį, nu­ma­tan­čią pa­tį sun­kiau­sią kva­li­fi­kuo­jan­tį po­žy­mį. Taigi iš šio reglamentavimo darytina išvada, kad lyginant A. J. , T. P. ir D. R. padarytas veikas kvalifikuojančius požymius, t. y., jog nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe bei nepilnamečiams asmenims, akivaizdu, kad sunkesnis veiką kvalifikuojantis požymis yra tai, jog nusikaltimas padarytas nepilnametėms nukentėjusiosioms, todėl prokurorės skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikaltimus jie padarė bendrininkų grupe, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės skundo argumentu, jog aplinkybė, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, turi būti pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš faktinių bylos aplinkybių teisėjų kolegija negali daryti neginčytinos išvados, jog nusikaltimo darymo metu nuteistieji vartojo alkoholį, buvo apsvaigę nuo jo ir tai turėjo įtakos jų neteisėtiems veiksmams. Todėl apeliantų A. J. , T. P. ir D. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų darymui, kolegija neturi objektyvaus pagrindo.

Apygardos teismas įvertinęs A. J. , T. P. ir D. R. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei tai, kad jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, sutinka su Klaipėdos rajono apylinkės prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantams paskirtosios bausmės yra aiškiai per švelnios.

Nuteistasis A. J. anksčiau teistas net šešis kartus, T. P. – du, ir šiuos nusikaltimus padarė lygtinio paleidimo metu. Apeliantas D. R. nors anksčiau teismo neteistas, tačiau šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų daryme buvo vienas iš pagrindinių nusikaltimą dariusių asmenų, jis buvo aktyviausias šios grupės dalyvis. Be to, pažymėtina ir tai, kad šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. R. (bei kiti asmenys) kaltinamas padaręs analogiškus nusikaltimus. Apygardos teismas įvertina ir aplinkybes, kad šie nusikaltimai nepilnametėms nukentėjusiosioms buvo padaryti pakankamai žiauriai, ilgą laiką (apie šešias valandas) žeminant ir niekinant jas, tyčiojantis iš jų. Akivaizdu, kad šių nusikaltimų metu buvo padaryta itin didelė žala nukentėjusiųjų emocinei ir psichinei būklei, nes, kaip nurodė merginų mama, pagalbos buvo kreiptasi ir į specialistus – psichologus.

Taigi apygardos teismas įvertinęs minėtąsias aplinkybes bei tai, kad nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y., kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe, A. J. , T. P. ir D. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių maksimaliai bausmei, skundžiamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems A. J. , T. P. ir D. R. bausmės už išžaginimą ir lytinės aistros tenkinimą bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 1 p.

Nuteistasis A. J. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 165 str. 1 d., 294 str. 2 d., 234 str. 1, 2 d., 253 str. 1, 2 d., 135 str. 1 d., 133 str., 181 str. 3 d. ir nuteistas šešerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 10000 Lt (80 MGL) bauda. Baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Taigi iš šios nuostatos akivaizdu, kad apylinkės teismas bendrindamas A. J. bausmes, privalėjo prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėti ne tik Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bet ir paskirtąją 10 000 Lt baudą, kadangi ji vadovaujantis BK 65 str. 2 d. nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Todėl ši Klaipėdos rajono apylinkės teismo klaida taisytina, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam T. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtosios bausmės nesubendrino su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-04-15 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2005- 06- 27 nuosprendžiu, paskirta bausme.

Kaip matyti iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nutarties, T. P. buvo lygtinai paleistas prieš terminą neatlikęs vienerių metų dviejų mėnesių ir dviejų dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-04-15 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-27 nuosprendžiu. Nustatyta, kad nusikaltimus, dėl kurių padarymo T. P. buvo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, todėl vadovaujantis BK 64 str. 1 d. neatliktos bausmės dalis turi būti subendrinta su naujai paskirta bausme, t. y. su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p ir 2 p. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų A. J. , T. P. ir D. R. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti :

pagal BK 149 str. 3 d. aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 150 str. 3d. devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. paskirtas bausmes už išžaginimą, seksualinį prievartavimą subendrinti bausmių apėmimo būdu paskiriant devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. l, 3 d., 65 str. 2 d. prie šios subendrintos bausmės pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2007-01-26 nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir 80 MGL (10 000 Lt) baudą ir paskirti galutinę subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę ir 80 MGL (10 000 Lt) baudą. Laivės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

pagal BK 149 str. 3 d. aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 150 str. 3d. devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtas bausmes už išžaginimą, seksualinį prievartavimą subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d. prie šios bausmės pridėti dalį Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-04-15 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-27 nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

pagal BK 149 str. 3 d. aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 150 str. 3 d. devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. paskirtas bausmes už išžaginimą, seksualinį prievartavimą subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.