Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

susipažinusi su pareiškėjo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini) prašymu dėl teistumo panaikinimo, rašytinio proceso tvarka išsprendė prašymo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. spalio 30 d. gautas pareiškėjo I. M. prašymas dėl teistumo panaikinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-981-906/2019. Pareiškėjas teismo prašo panaikinti teistumą, kad jis galėtų dirbti apsaugos darbuotoju. Jis dėl savo poelgio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio, kuris reglamentuoja teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo tvarką, 1 dalyje numatyta, jog atlikusio bausmę asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnį nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą.

Pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šio straipsnio 7 dalis numato, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba jį panaikinti. Tokiu būdu teismas, suėjus atitinkamam terminui, vertina visas aplinkybes, turinčias reikšmės teistumo panaikinimui ar teistumo termino sutrumpinimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, o teistumas šia prasme yra tiesiog nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014).

Pareiškėjas I. M. prašo teismo panaikinti teistumą baudžiamojoje byloje Nr. 1-981-906/2019.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad I. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-981-906/2019 buvo apklausiamas liudytoju, šioje baudžiamojoje byloje jis nebuvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu ir jo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Iš 2023 m. lapkričio 15 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad 2021 m. gegužės 7 d. I. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 284 straipsnį, kuris, vadovaujantis BPK 212 straipsniu, BK 38 straipsniu, 2021 m. gegužės 12 d. buvo nutrauktas. Be to, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį taip pat matyti, kad I. M. Vokietijoje Amtsgericht Hünfeld 2020 m. sausio 24 d. procesiniu sprendimu, įsiteisėjusiu 2020 m. vasario 8 d., buvo nubaustas bauda už nesunkų kūno sužalojimą, nusikalstamos veikos ID – O-00001, nusikalstamos veikos ECRIS kategorija – (O-00-081100).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. lapkričio 27 d. raštu paprašė Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikti papildomus duomenis, susijusius su pareiškėjo I. M. atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais. Iš 2023 m. gruodžio 13 d. teisme gauto 2023 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais matyti, jog Informatikos ir ryšių departamentas Vokietijos Federacinėje Respublikoje Amtsgericht Hünfeld teismo 2020 m. sausio 24 d. priimto procesinio sprendimo neturi, kadangi jis institucijai nebuvo perduotas. Teismui su raštu pateiktas 2021 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašas.

Taigi, iš byloje surinktų duomenų nenustatyta, jog pareiškėjo I. M. atžvilgiu būtų priimti kokie nors apkaltinamieji nuosprendžiai. Pažymėtina, jog 2021 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas pareiškėjui teistumo neužtraukė, nes jo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, priešingai – ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo nutrauktas, o duomenys apie I. M. Vokietijos Federacinėje Respublikoje Amtsgericht Hünfeld teismo 2020 m. sausio 24 d. priimtą procesinį sprendimą taip pat nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo teistas Europos Sąjungos valstybėje, kadangi minėtas procesinis sprendimas Lietuvos Respublikai nebuvo perduotas, be to, jis priimtas 2020 m. sausio 24 d. ir duomenų, kad minėtu procesiniu sprendimu paskirta bausmė neįvykdyta, nėra.

Teismas pažymi, jog teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Šiuo atveju tiek iš byloje esančių duomenų, tiek iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog I. M. atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl teistumo panaikinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas pareiškėjo I. M. prašymą (teikimą) dėl teistumo panaikinimo atsisako priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas „Dėl informacijos apie kandidatus į savivaldybių tarybų narius skelbimo ir savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis“). Taigi, visi duomenys apie kiekvieną nuteistą asmenį (ar asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) yra kaupiami registre.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 ir 362 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo I. M. prašymą dėl teistumo panaikinimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.