Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-73-231/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-11
Bylos Nr.
1-73-231/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36902-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Kaltinamasis
A. U.
Nukentėjusysis
A. D.
Civilinis ieškovas
J. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-73-231/2019Proceso Nr.1-01-1-36902-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 11 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei J. O.,kaltinamajam A. U.,nepilnamečio nukentėjusiojo A. D. atstovei pagal įstatymą civilinei ieškovei J. D.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. U., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis privalomąją karinę tarnybą, teistas.

1. 2015-12-04 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau -LR BK ) 178 str. 2 d. ( 2 nusikalstamos veikos), pagal LR BK 178 str. 2 d., paskirtas laisvės apribojimas 5 mėn. įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirtas laisvės apribojimas 6 mėn. įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4 d., paskirtas laisvės apribojimas 9 mėn. įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2016-06-13 išregistruotas iš probuojamų asmenų sąrašo,

2.2018-05-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėn, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu, vadovaujantis LR BK 64-1 str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės apribojimas 1 metams įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu, 2018-06-16 įtrauktas į probuojamų asmenų registrą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota vieta: (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas sutrumpinto proceso tvarka, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

A. U. sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, o būtent: 2018 liepos 29 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), Pastrėvio sen., Elektrėnų sav., esančioje autobusų stotelėje priėjęs prie A. D., gim. (duomenys neskelbtini), dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į nosies sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas A. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta visiškai ir labai dėl jos padarymo gailisi. Nurodė, kad 2018-07-29 kartu su draugais K. D. ir D. G. važiavo (duomenys neskelbtini) tėvui priklausančiu automobiliu VW PASSAT, iš jo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), norėdamas pakalbėti su A. D., kuris siūlė parūkyti jo draugei K. Jam tai nepatiko ir jis nusprendė pasikalbėti su A., kad tai nesielgtų, ir nesiūlytų K. parūkyti. Atažiavus į (duomenys neskelbtini), prie autobusų stotelės pamatė A. D., ir sustojo šalia jo pasikalbėti ir išsiaiškinti kodėl jis jo draugei siūlo rūkyti. Pokalbio metu A. pradėjo aiškinti, kad nesiūlo jai rūkyti, tada jis supykęs ant jo, vieną kartą kumščiu sudavė A. į veidą, po sėdo į automobilį ir išvažiavo. Dėl savo tokio poelgio jis labai gailisi, pažada daugiau nenusikalsti ir su niekuo nesimušti. Nurodė, kad šiuo metu atlieka karinę tarnybą, tarnaujant kariuomenėje, pamatė, kad neapgalvotai jis tuo metu pasielgė, šiuo metu labai neigiamai vertina savo tokį poelgį, atsiprašo ir A. ir jo motinos dėl padarytų rūpesčių , patirto skausmo. Sutinka atlyginti moralinę žalą, tik mano, jog suma turėtų būti mažesnė.

Tokiu būdu, kaltinamasis A. U. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais:

Iš nepilnamečio nukentėjusiojo A. D. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2018-10-05 nepilnametis nukentėjusysis A. D. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis A. D., pažada sakyti tiesą, ar meluos nežino, pažada nemeluoti. Atėjo pasikalbėti apie sumušimą. Jis sėdėjo stotelėje, sustojo automobilis, jam pasakė sėsk į mašiną važiuojam, tada pasakė važiuojam. Jie sėdėjo stotelėje, privažiavo automobilis trise. Algis pasakė jiems visiems trims sėsk į mašiną. Jie nuvažiavo prie kapų, A. pasakė klauptis. A. pasakė, kas buvo vakar vakare. Jie sėdėjo vakar vakare ir klausė muziką. Sakė kad kalbėjo su J. Tada jie grįžo atgal į automobilį, jis A. ir dar du draugai. Jie grįžo atgal į autobusų stotelę. Autobusų stotelėje jie trise vėl sėdėjo ant suoliuko, tada A. priėjęs jam sudavė į nosį, taip pat sudavė ir kitiems draugams. Jam labai skaudėjo nosį, bėgo kraujas iš nosies. Tada jis pasakė, kad baik ir jie atsitraukė. Po jo trenkimo jam labai skaudėjo nosį. Nuėjo pas draugą L. į namus, pas jį namuose buvo močiutė. Namo parėjo patamsiai, pradėjo nosį šaldyti. Kitą rytą jis išvažiavo pas draugą, nosis buvo sutinusi ir jam labai skaudėjo. Jis prašė, kad močiutė mamai nesakytų, nes bijojo kad neleis būti pas močiutę su draugas. Tada jis išvažiavo pas draugą, ten buvo dar kiti draugai. Kokia diena buvo, kai įvyko šis įvykis jis neatsimena, buvo vasara ir vakaras. Jis tuo metu buvo su dviračiu. Dviratis įvykio metu buvo prie stotelės. Vėliau jis po įvykio pas L. nuėjo ir kartu pasiėmė dviratį. Prieš įvykį jis buvo su draugais tai yra jis, L., R., G., V., K. pavėsinėje. Tą pačią dieną po įvykio A. jam paskambino ir atsiprašė jo, jam paklausus dėl ko jis atsiprašė jis nepaaiškino. A. tuo metu skambino L. ir jis iš L. telefono su juo kalbėjo. Praeitą savaitę jis buvo susitikęs su A., jie pasisveikino, bet nieko nekalbėjo. Po įvykio jam grįžus namo jį nuvežė mama pas gydytojus, nes jam labai skaudėjo nosį. Mama po trijų dienų jį pasiėmė iš močiutės, jie grįžo namo. Paprašė vaistų nuo skausmo. Mama jo klausė kas atsitiko. Jis jai papasakojo viską, kas atsitiko ir ji jį nuvežė pas gydytojus. (b.l. 59-61).

2018-11-22 nepilnametis nukentėjusysis A. D. apklaustas kaip liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis A. D.. Jam 15 m. Mokosi (duomenys neskelbtini) 9 klasėje. Gyvena (duomenys neskelbtini). Žino dėl ko čia atvyko. Jie su draugais buvo lauke stotelėje prie namų (duomenys neskelbtini). Stotelės pavadinimo nežino. Įvykis buvo 2018 m. 7 mėn. pabaigoje. Buvo 8-9 val. vakaro. Jie su draugais buvo lauke ir ėjo į stotelę. Su juo buvo L. K. ir M. K.. Jie buvo pėsti. Jis buvo su dviračiu. Jis atėjo iš namų, kurie yra (duomenys neskelbtini) buvo ten pas močiutę A. B. Atėjo su draugais prie stotelės. Atvažiavo automobilis Passat šviesiai mėlynos spalvos. Automobiliu atvažiavo A. U., K. D., D. G.. Jie išlipo iš mašinos. Jie priėjo vieni prie kitų. Kalbėjo su jais, Ką kalbėjo neprisimena. A. pasakė: "Sėskitės į mašiną". Jis norėjo nuvaryti dviratį namo, kad niekas nepavogtų. Jis pasakė jiems kad nori pastatyti dviratį namuose. A. neleido pastatyti, pasakė nevažiuok namo. Jis pasakė: "Gėriau sėskis, nes bus blogai". Jis nenorėjo sėstis. Stotelėje buvo jie 3. Į mašiną atsisėdo jis ir L.. M. liko stotelėje. Prie vairo sėdėjo D.. Dar sėdėjo A.. K. liko stotelėje. Jie pasakė, kad reikia pakalbėti. D. juos nuvežė iki kapinių. Jis, L. ir A. išlipo ir nuėjo už kapinių. Dėl D. neprisimena. A. liepė eiti už kapinių. Jis klausė kodėl? A. sakė, kad reikia pakalbėti. Liepė jiems klauptis. Jie iš karto atsiklaupė. Tada jis paskambino K., kurios pavardės nežino. Jie kalbėjosi telefonu. A. pasakė jiems, kad skambins K., jie ją pažįsta, nes eina į tą pačią mokyklą. Dieną prieš tai jie su L. buvo nuvažiavę pas pažįstamą į Belezus ir ten buvo K.. Jie nežinojo, kad ten bus K.. Ji pasakė, kad jie žaidė monopolį. Kad žaidė Monopoli A. pasakė K., kai buvo prie kapinių. Diena prieš tai jie klausė muzikos. A. nepatiko, kad jie buvo su K.. Kai A. paskambino K. klausė, ką ji darė vakar, kodėl nenorėjo eiti su jo į lauką, kodėl nenorėjo išeitį. Kol jie kalbėjo telefonu, jie klūpojo. Po to A. leido jiems atsikelti. Jie jau nebeklūpėjo, tiesiog sėdėjo ir laukė kol jis baigs kalbėtis. Kol klūpėjo, A. visą laiką buvo prie jų. Gal A. norėjo, kad jie paklausytu, ką K. jam pasakys. Ji sakė, kad jie žaidė Monopolį, o jie sakė, kad nežaidė. Po to A. išjungė garsiakalbį ir dar ilgai su ja kalbėjo. Jie negirdėjo ką ji kalbėjo, po to kai išjungė garsiakalbį. Kalbėjo dar apie 20 min. Baigęs kalbėti jis pasakė: "einam į stotelę". Kai ėjo atgal į stotelę jis vėl jai paskambino ir kalbėjosi su ja. Kol jie buvo kapinėse D. M. ir K. išvažiavo pas M. į namus. Kai grįžo, jie vis dar buvo pas M.. A. jiems paskambino ir jie jo atvažiavo po 2-3 min. Kol laukė jų stotelėje, jie kalbėjo su L., o A. toliau kalbėjo telefonu. A. išjungė telefoną ir pradėjo juos mušti. Nesa tikras ar pirmam trenkė L. ar kitam. Po to trenkė jam. Pirmajam jis trenkė 2-3 kartus kumščiu į nugara. Jam kumščiu trenkė 1 kartą į nosį. Pradėjo bėgti kraujas, labai skaudėjo. Jis gavo 1 smūgį į nosį. Po to jį atitraukė K.. K. jam sakė, "gana, viskas". A. jam nieko neatsakė. Po to jis su K. ir D. išvažiavo, o jie nuėjo pas L.. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjo į pirtį, jis sušlapino marškinėlius, pridėjo prie nosies. Truputi pasėdėjo stotelėje ir po to nuėjo namo. Jam skaudėjo nosį. A. skambino L. kai ėjo nuo stotelės, klausė kodėl taip padarė. Jis nieko nepaaiškino. Iš A. draugų automobilį vairavo D.. Visą laiką vairavo D.. Nežino kieno buvo mašina, atrodo D.. A. įsodino į mašiną jį ir L. ir buvo kažkas trečias, bet neprisimena kas. Prieš atvažiuojant A. stotelėje buvo jis L. ir M.. Tas trečiasis buvo su jais mašinoje. R. pažįsta, pavardė gal Ch.. R. atvažiavo su A. mašina. Kai važiavo į kapines mašinoje buvo jis, L., R., D. G. ir A. U.. Robertas atvažiavo su A., D.ir K.. Jie atvažiavo keturiese. Prie vairo buvo D.. R. važiavo į kapines. Jis ir buvo tas žmogus, apie kurį pamiršo. R. klaupėsi kartu su jais. Jie klaupėsi, nes A. pasakė, kad atsiklauptų. Jie pagalvojo, kad jei neatsiklaups, jis ką nors jiems padarys. A. pasakė: "klaupkitės, dabar klausysit ką darėt vakar". Apie rūkimą nekalbėjo. Manau, kad A. taip elgėsi dėl to, kad jie dieną prieš tai buvo pas K.. Jie iš tikrųjų klausė muzikos, o ji A. pasakė, kad žaidė Monopolį. Jam nepatiko, kad ji nenorėjo su jo išeiti į lauką. K. su A. draugauja. Dieną prieš įvyki pas K. buvo aš, L., R., K., G. ir S.. M. nebuvo, jis buvo namuose. Kai A. leido jiems eiti į stotelę pirmas grįžo A., jis ėjo pirmas ir atsisėdo stotelėje. Jie ėjo iš paskos ir po to šalia atsisėdo. Grįžo pėstute. D. tuo metu su K. ir M.buvo pas M. namuose. Atrodo jie važiavo ne tiek pas M., bet pas jo sesę. M., D., K. ir jis, jie visi kartu mokosi vienoje mokykloje. M., D. ir K. santykiai draugiški, jie yra draugai. Kai A. liepė jiems sėstis į mašiną, A. draugai pasakė jam, kad leistų jam pastatyti dviratį, bet jis neleido. D. neprieštaravo, A. paliepimui jiems sėstis į mašiną ir važiuoti. Vėliau R. jam rodė, kad jo nugara raudona. Nematė smūgio, kaip sudavė R.. Jo akiniai nukrito į stotelės kampą. Po to rado juos, jie nesudužo. Rado akinius tą pačią dieną, kai viskas baigėsi. A. paklausė, kai liepė jiems sėstis į mašiną, nes jis pasakė: "geriau sėskis, nes bus blogai". "Bus blogai:" suprato, kad gali primušti. Kad A. gali primušti suprato, nes jis yra vyresnis. Tą dieną prieš įvykius L. jam paskambino ir pasiūlė išeiti į lauką. Jis išėjo į lauką ir jie buvo prie stotelės. Nežino iš kur A. sužinojo, kad jie bus stotelėje. Jam nesakė, kad jis turi atvažiuoti. Jis gavo iš A. daugiausia, nes jam pataikė į nosį, o kiti spėjo nusisukti, o jis nespėjo užsisukti. (b.l. 82-85).

2018-08-02 nepilnamečio nukentėjusiojo A. D. atstovė pagal įstatymą J. D. apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), pažymoje nurodytu adresu kartu su savo vyru V. ir jų vaikais: A. D., gim. (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. D. gim. (duomenys neskelbtini). 2018-07-28 ji nuvežė savo sūnų A. D. pas savo mamą į (duomenys neskelbtini), kur vaikas buvo iki 2008-08-01. 2018-08-01 apie 19.00 val. ji atvažiavo pasiimti savo sūnų iš kaimo. Apie 21.00 val. A.jai pasiskundė nosies skausmais. Ji pradėjo klausinėti vaiko, kas atsitiko. A. jai papasakojo, kad 2018-07-29 vakare apie 20.00 val. jis kartu su savo draugais M. K. (kuriam 12 metų), L. K. (kuriam 15 metų), R. C. (kuriam 16 metų), sėdėjo ant suoliuko prie autobusų sustojimo. Apie 21.30 val. prie stotelės privažiavo a/m VW Passat, šviesiai mėlynos spalvos, valst. Nr. neįsidėmėjo, kuriame sėdėjo tris iš matimo pažįstami vaikinai A. U., K. D., ir D. G. už vairo. A. U. ( kuris buvo neblaivus) liepė jos sūnui A., L. ir R. sėsti į automobilį, tikslu „pasikalbėti ką vakar darė pavėsinėje“. Kadangi berniukai išsigando, tai sėdo į mašiną. Juos nuvežė prie kapinių į stovėjimo aikštelę. Ten A. U. kartu su A., L. ir R. išlipo iš automobilio. Po ko automobilis išvažiavo. Tada aikštelėje A. U. liepė berniukams atsiklaupti, o pats paskambino savo draugei K. S. telefonu, kurios klausė su kuo ir ką darė šeštadienį vakare pavėsinėje. Jos sūnus paaiškino A., kad jie nieko blogo nedarė, o tik sėdėjo ir klausėsi muzikos. Tada visi kartu grįžo prie autobuso sustojimo. Stotelėje daugiau nieko nebuvo. Stotelėje A. U. paskambino D. G., kurio paprašė privažiuoti. Po to A. U. paskambino savo draugei K., su kuria kalbėjosi telefonu, kol privažiavo automobilis. Automobilyje tuo metu sėdėjo K. D., M. K., D. G. už vairo. Sūnus su L. ir R. tuo metu sėdėjo ant suoliuko prie stotelės. Baigęs pokalbį telefonu, A. U. pribėgo prie sėdinčių ant suoliuko berniukų, jiems iš priekio ir pradėjo muštis. Pradžioje A. sudavė L. kumščiu, kiek smūgių sudavė ir kur pataikė sūnus nematė. Po to sudavė R. kelis kartus kumščiais, kiek smūgių sudavė ir kur pataikė sūnus nematė. Po to A. priėjo prie jos sūnaus, kuriam sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į nosies sritį. Sūnui pradėjo labai skaudėti nosis, nukrito akiniai, be kurių jis praktiškai nieko nemato, bėgo kraujas iš nosies. Įvykį matęs K. D. , pribėgo prie A. ir jį atitraukė nuo vaikų. Po to A. su K. sėdo į mašiną ir išvažiavo. Stotelėje liko A., L., R. ir M. ( kuris išlipo iš mašinos ir liko su berniukais). Tada vaikai nuėjo prie tvenkinio apsiprausti. Po to nuėjo namo. Dėl minėto įvykio A. iškarto nei močiutei, nei jai nieko nepasakė, nes bijojo, kad ji neleis jam pasilikti pas močiutę. Tačiau, kadangi jam stipriai skaudėjo nosis, jis pasiskundė jai nosies skausmais 2018-08-01 vakare. 2018-08-02 dėl sūnaus nosies skausmų ji kreipėsi į Trakų polikliniką pas chirurgą, nes kilo įtarimas dėl nosies kaulo lūžimo. Po apžiūros medikai išleido sūnų gydytis namo ambulatoriškai. Medicininių dokumentų išrašą pateiks vėliau prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tokiu būdu dėl minėto įvykio jos sūnus patyrė fizinį skausmą, baimę, stresą. Prašo išaiškinti minėtą įvykį ir patraukti atsakomybėn A. U.. Prašo jai leisti dalyvauti procese ir atstovauti sūnaus A. D. interesus ikiteisminio tyrimo metu. Daugiau apie tai ji nieko pasakyti negali. (b.l. 26,27).

2018-10-05 nepilnamečio nukentėjusiojo A. D. atstovė pagal įstatymą J. D. apklausta kaip liudytoja papildomos apklausos metu parodė, kad dėl jos sūnui A. D. 2018-07-29 sukelto fizinio skausmo, nori paaiškinti, kad jai susitikus su sūnų mušusiu A. U. jis nei jos, nei sūnaus neatsiprašė. Paklausus jo už ką jis mušė jos sūnų jis paaiškino, kad už panelę. Paklausus ką A. padarė jo panelei, jis jai atsakė kad nieko. Jai pasakius, kad ji kreipsis į policijos pareigūnus su pareiškimu jis pasakė, kad jam yra visiškai vienodai. Dėl viso šio įvykio ji pretenzijų turi, prašo kaltininką A. U. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Jai išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį pateiks iki 2018-10-08 prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. (b.l. 38,39).

Teisiamojo posėdžio metu J. D. parodė, kad sūnus po sumušimo patyrė moralinė žalą ir prašo priteisti iš kaltinamojo 2500 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad po sumušimo kreipėsi pas gydytojus, mokykloje lankėsi pas psichologą. Nurodė, kad kaltinamasis atsiprašė telefonu, nors ji nelabai tiki jo atsiprašymu. Vaikas po sumušimo pasidarė agresyvus , vartoja visokius negražius žodžius, jautė baimę.

2018-10-23 nepilnametis L. K. apklaustas kaip liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad kada tai tiksliai įvyko nepamena, gal liepos mėnesį. A. atvažiavo prie stotelės. Prieš tai paskambino jam ir pasakė, kad susirinktų visi prie stotelės, sakė, kad reikia pakalbėti. Visi - tai yra jis, A. D., M. ir R. C.. Skambino A. apie 8 valandą, pasakė, kad gerai. Jis pasakė, kad reikia pasikalbėti. Algis pažadėjo, kad nebus jokių muštynių. Taip sakė, kadangi nenorėjo su juo susitikti. Nuėjo po 8 valandos prie stotelės, A. atvažiavo, išlipo. Jis šnekėjo telefonu su drauge ir pasakė, kad sėstų į mašiną. Tiesiog pakvietė atsisėsti, pasikalbėti. Sėdo jis, R. ir A.. Kadangi sakė, kad muštynių nebus, todėl ir atsisėdo. Nuvežė už kapinių, jie išlipo keturiese, jis, R., A. ir A. ir nuėjo už kapų, nes ten nieko nebuvo. A. pasiūlė eiti už kapų. Tuo metu buvo neaiškumas, nesuprato kodėl. Nuėjo už kapų, jis paskambino savo draugei K. S. ir jiems pasakė atsiklaupti, įjungė garsiakalbį ir liepė atsiprašyti. Sakė atsiklaupti, jis buvo vienas. Jis dar buvo su dviem draugais, kurie jo laukė prie stotelės. A. buvo su draugais K. ir D. G.. Draugai nuvažiavo, o jie liko su A.. Jis liepė klauptis, kalbėjo su mergina telefonu, įjungė garsiakalbį ir paprašė atsiprašyti. Nežino už ką atsiprašyti prašė. Jie atsiprašė. A. A. sakė, kodėl turi klauptis, o jie visi kiti atsiklaupė ir atsiprašė. Tada atsistojo visi, o jis toliau kalbėjo su mergina. Nuėjo į stotelę ir kalbėjo, toliau nuo jų už mašinos A. kalbėjo telefonu. Mašina buvo prie stotelės, o jo draugai buvo mašinoje. Paskui atėjo ir juos puolė. Pradėjo nuo jo, trenkė kumščiu kaire ranka į krūtinę. R. po to trenkė kumščiu į ranką, A. trenkė kumščiu į veidą, į nosį, daug smūgių sudavė. R. sudavė du smūgius, jam vieną. A. draugai sėdėjo mašinoje. A. trenkė į nosį, į smakrą, į krūtinę. Tada K. iš mašinos išbėgo, A. atitraukė ir išvažiavo. Jie nuėjo pas jį, jis nusiprausė, atsigėrė vandens. A. bėgo kraujas iš nosies. Jam truputį skaudėjo. Kodėl A. juos mušė nežino, niekas nežino dėl ko. Kai sėdo į mašiną, tuo metu nebijojo. Sakė, kad važiuos pakalbėti. Važiuodami nieko nekalbėjo. Kai paklausė kur važiuoja, pasakė, kad už kapų, sakė, kad nenuveš toli ir nepaliks. Pradžioje kai trenkė A. nieko nepajaučiau, vėliau, apie 11 valandą, vakare, pradėjo skaudėti. Po smūgio atsirėmė į stotelę. Smūgis buvo nestiprus. Kodėl liko M. stotelėje nežino. Jis liko su K. ir D.. Vairavo mašiną D.. Jis liko su A., R. ir A.. Stotelėje liko M. su K.. Kampe sėdėjo Mantas, kai A. jiems sudavė. Jam A. neleido eiti. Tą dieną A. atvažiavo dviračiu. Dieną prieš įvykį jie nebuvo susitikę. Jis tik mokykloje buvo susitikęs su draugais. Pas močiutę dirbo dieną prieš įvykį, susitikęs su draugais nebuvo. Dieną prieš įvykį buvo su draugais susitikęs stotelėje, važinėjo dviračiais su M. ir A. prie stotelės, daugiau nieko nebuvo. Mergaičių sutikę nebuvo, nelabai prisimena. (b.l. 102,103).

2018-10-23 nepilnametis M. K. apklaustas kaip liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tai įvyko vasaros gale, tiksliai kada neatsimena, stotelėje, (duomenys neskelbtini). Važinėjo dviračiais su L. K. ir A. D., jie tiesiog važinėjo. Atvažiavo A.. Atsisėdo stotelėje, pakalbėjo, kažkur jis dar buvo išvažiavęs. Grįžo ir pradėjo mušti. A. atvažiavo mašina su dviem vyrais. Vienas iš jų buvo K.. Jie grįžo ir pradėjo mušti. Jie sėdėjo stotelėje, jie išvažiavo ir grįžę pradėjo mušti. Su kažkuo kalbėjo dar telefonu. Ne iš karto pradėjo mušti. Jo į mašiną nekvietė, kvietė A. ir L.. Mašinoje dar kažkas sėdėjo. Jis liko, A. sakė pradžioje nevažiuos, bet vis vien įsėdo. A., L., A. ir dar kažkas vairavo. Turbūt dar R., kažkas dar sėdėjo. Penkiese sėdėjo automobilyje: A., L., R., A. ir dar kažkas, kurio nežino. Mašina grįžo tik vienas, tas kurio nepažįstu. Jis buvo vienas. Visi kiti : A., L., A. ir R. parėjo pėsčiomis. A. kalbėjo telefonu, kai padėjo ragelį, pradėjo A. ir L. mušti. Jo jis nelietė. Spardė kojos keliu ir kumščiu. A. stipriausiai sudavė, į nosį, į pilvą. Daugiau nei keli smūgiai buvo. Sudavė į veidą, mušė jį sėdintį. Vėliau iš nosies bėgo kraujas. A. sudavė ir iš kojos kelio. Arba į galvą arba į pilvą, kelis kartus nežino. Jis nežino dėl ko ten mušėsi. Dar kliuvo po vieną smūgį L. ir R.. Jam atrodo ranka trenkė. Vėliau K., kuris stovėjo šone stotelės ir atitraukė A.. Paskui jie susėdo ir išvažiavo. K., A. ir dar vienas išvažiavo. jie nuėjo pas L. A. kraujo nuprausti. Kodėl mušė nežino. Nežino, kodėl jo nepakvietė važiuoti. Jie praėjusios dienos vakarą buvo nuėję pas merginą, vardo nežino, ar tai jai skambino ir dėl to viskas vyko. Žino, kad kažkur jie ėjo vakare prieš įvykį, taip galvoja. Dėl rūkymo kad priekaištavo negirdėjo. Kai išvažiavo, jis liko stotelėje, nes jo nekvietė. Liko ir laukė savo draugų. K. taip pat buvo šone stotelės. Galėjo iš stotelės išeiti, jei būtų norėjęs. Su K. nebendravo. Jis laukė draugų. (b.l. 113,114).

2018-10-30 nepilnametis R. C. apklaustas kaip liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad vasaros viduryje, buvo vakaras apie 18, 19 valandą vakaro. Susirinko visi Mustenių stotelėje. Visi tai: L. K., A. D., M. K., A., A. pavardės nežino ir jis. Stotelėje sėdėjo ir kalbėjo. Kažkas įvyko tarp A. ir A.. Kažko jie pykosi. A. buvo su draugais, kurie sėdėjo mašinoje. Nelabai ką matė. Iš pokalbio suprato, kad jis nėra malonus. Stotelėje jis vaikščiojo su L. ir skaitė skelbimus. Per daug ginčo nestebėjo. Matė, kad jie ginčijasi. Tik pamatė, kai A. draugas atitraukė A. nuo A.. Matė juos vieną prieš kitą ir matė, kad jie kažką darė rankomis. Tikriausiai kažkas kažkam sudavė. Tai spėjo. Matė judančias rankas. Abiejų rankos judėjo. Atėjo tas draugas ir A. patraukė. A. buvo susinervinęs, sėdo į mašiną ir su draugais išvažiavo. Kai sutemo nuėjo pas L., prie tvenkinio. Nukentėjusysis nusiprausė kraują nuo veido tvenkinyje ir sutemus išsiskirstė. Toliau nieko nebuvo. Tai įvyko vasaros viduryje, apie 18, 19, 20 valandą vakaro. Negali patikslinti datą ir laiką. Ar tai galėjo būti apie 22 val.? Jam atrodo tai buvo 18 -19 valanda. Buvo dar šviesu. Kaip jis atsidūrė (duomenys neskelbtini) kaimo stotelėje? Atvažiavo. Atvažiavo su A. draugais, mašina. Kas jie tokie nežino. Atvažiavo, nes jį pakvietė. Jie visi susitarė ten susitikti: L., A., M., A. ir jis. Jam paskambino A. ir pakvietė susitikti. Be jo mašinoje kas sėdėjo ir kas mašiną vairavo? Be A. mašinoje buvo gal du vaikinai. Kas vairavo? A. draugas, nežino jo vardo. Kai jie atvažiavo prie stotelės, ar jis išlipo iš automobilio? Jis vaikščiojo po stotelę ir skaitė skelbimus. Ar A. jam liepė sėstis į automobilį ir jį, L. ir A. nuvežė į kapines? Iš stotelės jis nevažiavo. Ar jie kažkur važiavo nežino. A. nevairuoja. Nepamena, ar buvo nuvažiavę prie kapų tą dieną. Ar A. jam tą dieną stotelėje trenkė? Jam jis nesudavė, prieš jį jis nieko neturi. Nežino kodėl L., A. ir M.teigia, kad A. jam sudavė į žastą. Tai buvo pasistumdymas, smūgiu tai neskaito. Nepamena kaip tai įvyko. Su A. bendrauja šiek tiek iki šios dienos, pretenzijų jam neturi. Jis realiai jam nieko nepadarė. Ar A. su draugu D. vežė jį į kapines ir liepęs atsiklaupti telefonu atsiprašinėti K.? Jis nevažiavo į kapus. To tikrai nebuvo. Kodėl taip sako jo draugai L.ir A.? Negali pasakyti. Nežino. Nesitikėjo viso šito. Tokio epizodo neprisimena, daug laiko praėjo. Ar A., L., M., G., K. ir jis buvo išvakarėse toje stotelėje? Nebuvo. Tokios dienos neprisimena. Jie renkasi retai stotelėje. Kokia jo nuomonė kodėl A. sudavė A.? Kokia tam priežastis? Nesigilino. Visi šnekėjo, kažkokia mišrainė buvo. Ar buvo kalba dėl rūkymo? Neprisimena. Ar pažįsta A. draugę K.? Taip. Ji jo klasiokė. Ar Algis su ja draugauja? Ar čia jo panelė? Buvo draugai, ar pora jie buvo nežino, tai ne jo reikalas. Dabar ne. Ar A. sakė, kad jam skauda po suduoto A. smūgio, ar jam bėgo kraujas? A.bėgo kraujas, jam marškiniai buvo plyšę. Kai buvo atskirtas, jo nematė su akiniais, o iki konflikto akiniai buvo. Po konflikto vėliau matė A. su akiniais, su akiniais viskas buvo gerai. Mustenių stotelėje ateina pasėdėti, muzikos paklausyti. Būna kompanijoje rūkoma. Kas rūko? Visi. Dabar jis nerūko, anksčiau parūkydavo. Ar matė rūkančią K.? Matęs rūkančios K. nėra. (b.l. 126-128).

2018-10-18 A. B. apklausta kaip liudytoja parodė, kad A. D. yra jos anūkas, jis pas ją į namus esančius adresu (duomenys neskelbtini) savaitgaliais, tačiau labai retai, atvyksta pabūti. Kaip A. D. sumušė jam pažįstami vaikinai jis pas ją buvo atvykęs pasisvečiuoti. Datos, kada įvyko pats įvykis tiksliai pasakyti negali, tik gali pasakyti, kad buvo vasara. Šią dieną jis pas ją svečiavosi, jie buvo lauke. Ji sėdėjo prie namų ant suoliuko ir skaitė knygą, o A. su draugais L. K. ir M. K. sėdėjo toliau nuo namų esančioje autobusų stotelėje. A. tą dieną prie autobusų stotelės buvo be dviračio. Jie visi trys sėdėdami autobusų stotelėje šnekėjosi. Vėliau matė, kad prie jų atvažiavo ir sustojo automobilis violetinės spalvos, kokio modelio ir koki valstybiniai numeriai negali pasakyti, kadangi nematė. Automobiliui sustojus nematė ar iš jo kažkas išlipo ar ne, buvo tylu ramu, jokio triukšmo nesigirdėjo. Ji pagalvojo, kad sustojo vieno iš jų trijų pažįstami ir draugiškai jie šnekučiuojasi. Tas automobilis stovėjo prie jų sustojęs apie pusę valandos. Kadangi jokio triukšmo nebuvo girdėti, ji pabuvusi lauke grįžo į namus, matė pro langą, kad tas automobilis vis dar stovi prie jų, triukšmo nebuvo. Grįžusi į namus ji nuėjo į kitą kambarį ir žiūrėjo televizorių. Maždaug po valandos ar pusantros į namus grįžo A. ir jis iš karto nuėjo į kambarį, kuriame jis buvo apsistojęs. Jis parėjęs į namus jai nieko nepasakojo, o kadangi jis grįžęs iš karto nuėjo į kambarį ji pas jį į kambarį nėjo, kadangi jis yra pakankamai suaugęs ir tvarkosi viską pats. Atsikėlus ryte ji A. pasakė, kad jis ateitų pusryčiauti, tada jis pas ją paprašė tepalo nes jam skauda nosį. Ji pas jį paklausė nuo ko jam skauda nosį, tada jis jai papasakojo, kad jam, M. ir L. atvažiavę pažįstami liepė sėsti į automobilį ir nusivežę į (duomenys neskelbtini) esančių kapų ir prie kapų jį ir L. sumušė. Kas jį mušė nesakė, dar parodė, kad suplėšyti jo marškinėliai. Paklausus kas jį mušė, jis pasakė kad A. U.. Kaip jis jai pasakė, kad jį sumušė, ji jam pasakė, kad reikia pasakyti mamai, tai yra J. D.. Dar ji jam sakė, kad gal reikia pas gydytojus apžiūrai nuvykti. Tada jis pradėjo pas ją prašyti, kad ji jo mamai nieko nesakytų, nes jis bijojo, kad atvažiuos mama ir jį išsiveš į namus ir neleis jam pas ją atvykti ir pabūti. Jam pradėjus prašyti, kad ji nesakytų jo mamai ji ir nesakė. Dar kitą dieną atvažiavus jos dukrai, jo mamai J. D. ji išsivežė A. į namus. Grįžęs A. į namus pats papasakojo viską savo mamai. Ir kiek jai yra žinoma jį nuvežė J. į Trakų ligoninės polikliniką apžiūrai. Ji nematė, ar prie A., kaip jis buvo autobusų stotelėje buvo R., ji vaiko vardu R. nepažįsta, nebent iš kito kaimo buvo kas atvažiavę, bet ji pati nematė ir A. apie jokį R.nepasakojo. (b.l. 141-143).

2018-12-0 D. G. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis pažįsta A. U. jau apie 10 metų. Jie mokėsi vienoje mokykloje. Su juo santykiai jų geri buvo. Ir dabar susitikę pakalba, abu nesipyksta. A. D. irgi pažįsta, su juo lanko vieną mokyklą, tai yra Semeliškių gimnazijoje. Su juo bendrauja iki šių dienų. Abu mokykloje kalbasi draugiškai, jis jam jokių pretenzijų nereiškia. Taip pat pažįstu ir M. K., L. K., R. C. ir K. D.. Jie visi taip pat mokėsi vienoje mokykloje. Su nei vienu iš jų nesipyko ir nesipyksta, susitikę bendrauja draugiškai. Dėl 2018-07-29 dienos įvykių paaiškina, kad jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino A. U. ir paklausė ar jis jį galėtų pavežti iki (duomenys neskelbtini). Dėl kokių priežasčių jam reikėjo iki ten nuvažiuoti jis pas jį neklausė, o jis ir neaiškino. Tuo metu jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Kadangi nieko neveikė tuo metu jis sutiko jį nuvežti iki (duomenys neskelbtini). Jis pasiėmė savo tėvui A. G. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo pas A. U. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) Nuvažiavus pas A. paskambino jis K. D., kuriam ir pasiūlė kartu važiuoti, jam sutikus kartu važiuoti, nuvažiavo pas Kęstą, į Bagdononių k. ir jį pasiėmė kartu važiuoti. Tada nuvažiavo į Pastrėvio kaimą, ten susitiko su R. C.. Jis taip pat su jais norėjo važiuoti, o jie jam ir nedraudė. Jiems visiems susitikus (duomenys neskelbtini), A. jo paprašė, kad jis jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Ko jam reikėjo (duomenys neskelbtini) jis pas jį neklausė, o jis jam ir nesakė. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) sustojo prie ten esančios stotelės. Stotelėje tuo metu buvo A. D., L. K. ir M. K.. jam sustojus iš automobilio išlipo A., o jis pavažiavo šiek tiek į priekį, kad nestovėti prie jų. Iš automobilio jis išlipęs nebuvo. Ką prie stotelės veikė A., A., M. ir L. jis nežino, nes nežiūrėjo. Po kurio laiko jie visi priėjo prie automobilio. Į automobilį įsėdo A., A., L. ir R.. Visi į automobilį įsėdo patys, jokių grasinimų, kad sėstų į automobilį nebuvo naudota, taip pat nebuvo naudota jokia fizinė jėga. Jie į automobilį įsėdo patys, savo noru. Jiems įsėdus į automobilį A. paprašė, kad jis juos visus nuvežtų iki (duomenys neskelbtini) esančių kapinių. Jis sutiko juos nuvežti, ko jiems ten reikėjo jis nežinojo ir jie jam neaiškino. Jis juos nuvežė iki aikštelės esančios prie kapinių, nei vienas iš jų nesipriešino važiuoti. Jam nuvažiavus ir sustojus aikštelėje iš automobilio išlipo A., A., R. ir L., o jis nežiūrėdamas, kas ten vyksta grįžo prie stotelės, kur buvo likę M. ir K.. Jam grįžus atgal jis pasistatė automobilį, išlipo iš jo ir pamatęs, kad netoliese yra jo klasiokė R. su drauge nuėjo su ja pakalbėti. Maždaug po pusvalandžio pamatė, kad nuo kapinių pareina A., A., L. ir R.. Juos pamatęs jis atsisveikino su klasioke ir nuėjo prie automobilio, į jį įsėdo ir naudojosi sėdėdamas telefonu, laukė, kada ateis A., K. ir R.. Ką veikė stotelėje A. jam nebuvo matyti, o jis ir nežiūrėjau. Ar A. stotelėje naudojo fizinį smurtą jis nematė ir nežino. Ne užilgo į automobilį atėjo A. ir paprašė, kad jį nuvežtų iki degalinės. Todėl jis nuvažiavo iki degalinės, A. nusipirko valgyt, tada nuvežė K. namo, po to A. ir grįžo pats į namus. Kad A. šią dieną naudojo prieš A. fizinį smurtą jis sužinojo tik po kelių dienų. Tai jam pasakė susitikus pats A.. Po įvykio A. įsėdo į automobilį ramus iš jo elgesio nebuvo galima suprasti, kad jis buvo daręs kažkokią nusikalstamą veiką. (b.l. 147-149).

2018-08-02 su pareiškimu į Vilniaus aps. VPK Elektrėnų policijos komisariatą kreipėsi J. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) pranešdama apie tai, jog 2018-07-29 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., prie autobusų sustojimo, jos nepilnametį sūnų A. D., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė iš matymo pažįstamas A. U., kuris sudavė A. D. kumščiu į nosies sritį. Įtariama nosies lūžimas. (b.l. 5).

A. D. medicininių dokumentų apžiūros protokolo išvadoje nurodyta, kad objektyvių sužalojimų požymių neužfiksuota. Sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (b.l. 23).

2018-12-04 daiktų apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra 2018-12-04 J. D. savanoriškai pateikti A. D. priklausantys juodos spalvos trumpomis rankovėmis trikotažiniai marškinėliai. Apžiūrint marškinėlių priekį matomas oranžinės spalvos du rombo ženklai, po kuriuo užrašas „nederland“. Apžiūrint kairės pusės rankovę matomas oranžinės spalvos du rombo ženklai, po kuriuo užrašas „umbro“. Apžiūrint dešinės pusės rankovę užrašų nematyti. Apžiūrint marškinėlių nugarinę dalį matomas apie 3 cm nuo kaklo plyšimas apie 31,5 cm ilgio. Apžiūrėjus marškinėlius nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tyrimui nematyti. (b.l. 51-57).

Apžiūros objektas yra 2018-12-04 J. D. savanoriškai pateikta A. D. foto nuotrauka, kurioje matyti prie A. D. nosies, lūpų ir dešinės rankos raudonos spalvos dėmės. Nuotraukoje matyti, kad A. D. apsivilkęs tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, ant kairės rankovės matyti oranžinės spalvos du rombo ženklai, po kuriuo užrašas „umbro“. Taip pat nuotraukoje matyti, kad priekyje marškinėlių kaklas suplėšytas, maždaug krūtinės srityje taip pat matyti plyšimas. Ant nuotraukos padarymo datos ir laiko nėra. Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tyrimui nematyti. (b.l. 51-53).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo poziciją teismo proceso metu, mažamečio nukentėjusiojo, jo motinos, nepilnamečių liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo proceso metu išnagrinėtų bei patikrintų patikimų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog šioje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. U. 2018-07-29 (duomenys neskelbtini), Pastrėvio sen., Elektrėnų sav., smurtavo prieš nepilnametį A. D., sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Tokiu būdu, kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. U. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis teisme pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos, teisme atsiprašė nukentėjusiojo motinos, sutinka atlyginti neturtinę žalą.(LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę į tai, kad jis turi neišnykusį teistumą, teisiamas yra nebe pirmą kartą, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, baustas už administracinius nusižengimus (b.l. 193). Nepriklausomas nuo alkoholio. Teismas įvertina ir tai, kad nusikaltimas šiuo atveju neturėjo sunkių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, tačiau padarė psichologinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus paskirti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis viršijo šios bausmės vidurkį. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 64(1) reikalavimai dėl paskirtos bausmės mažinimo trečdaliu. Sutinkamai su BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė bendrintina su neatliktos pagal Vilniaus apygardos 2018-05-18 nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. A. U. įpareigotinas tam tikru laiku būti namuose.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 47,20 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. D. gydymą (1 tomas, b. l. 169) ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (1 tomas, b. l. 171, gydymo paslaugų apskaitos išrašą).

Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nukentėjusysis A. D. 2018 m. liepos 29 d. patyrė fizinį skausmą dėl kaltinamojo A. U. padarytos nusikalstamos veikos nepilnamečio nukentėjusiojo atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiojo asmens gydymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 ir 115 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263, 6.280, 6.283 ir 6.290 straipsniai).

Nepilnamečio nukentėjusiojo A. D. įstatyminė atstovė - motina pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaip jau buvo minėta, J. D. parodė, kad jos sūnus patyrė neturtinę žalą, jaučia baimę, pasidarė erzlus, ir mano, jog tai yra pasekmė šio įvykio.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos tiek didesnės, tiek atskirais atvejais ir mažesnės pinigų sumos, tačiau ne tokios didelės, kaip prašo civilinė ieškovė – 2500 Eur. Vienas pagrindinių kriterijų yra sveikatos sutrikdymo laikotarpis, nes sveikatos sutrikdymas, trukęs daugiau kaip dešimt dienų, vertinamas kaip nesunkus nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis tęsėsi. Tačiau nepilnamečiam nebuvo sutrikdyta sveikatą, jis patyrė tik fizinį skausmą, tačiau teismas, taip pat atsižvelgia į tai, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, patyrus fizinį skausmą, baimę, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, nes turėjo lankytis pas gydytojus, pas mokyklos psichologą. Pripažįstama, kad jis patyrė emocinius išgyvenimus, tam tikrus fizinius nepatogumus. Taigi, teismas atsižvelgdamas į paties nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo kaltės formą, nes kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę (yra jaunesnio amžiaus, šiuo metu atliekantis karinę tarnybą, sutinka atlyginti neturtinę žalą), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose laikytina, kad prašoma priteisti 2500 Eur dydžio neturtinė žala nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažintina. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog 500 Eur dydžio piniginė neturtinė žala yra pakankama kompensacija A. D. už prieš jį padarytą nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-308 str.str., teismas

NUSPRENDŽIA:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti 2 (dvejiems) metams laisvės apribojimo įpareigojant A. U. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Vadovaujantis LR BK 64(1) str. ir bausmę mažinti trečdaliu - iki vienerių metų 4 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant A. U. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Remiantis BK 64 str. 3,4 d., subendrinti paskirtą bausmę, iš dalies sudedant su neatliktos bausmės dalimi pagal 2018-05-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. U. nustatyti 1 (vienerių) metų aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. U. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti visą atliktos bausmės dalį pagal 2018-05-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį.

Kardomąją priemonę nuteistajam – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. U. 47,20 Eur turtinei žalai atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiajam A. D. suteiktas gydymo paslaugas.

Priteisti iš A. U. 500 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti J. D..

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Česlava Malinovska