Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – Probacijos skyrius) 2019 m. balandžio 12 d. teikimu buvo siūloma Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu nuteistajam V. T. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę, kadangi nuteistasis piktybiškai nevykdo teismo paskirto įpareigojimo 3 mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes bausmės vykdymo metu nustatyta, kad vieną kartą vartojo narkotines medžiagas – marihuaną, du kartus nustatytas lengvas girtumas.

Dėl nustatyto kanapių rūkymo fakto V. T. skunde pripažįsta, kad anksčiau turėjo problemų, nepakako valios iš karto atsisakyti, tačiau dabar nebevartoja. Atkreipia dėmesį, kad tyrimas buvo atliktas Probacijos skyriuje, į kurį pats atvyko, o kanapes buvo rūkęs prieš ilgą laiko tarpą ir nemanė, jog bus likę pėdsakų. Patikrinimai buvo atliekami ir vėliau, tačiau pažeidimų nenustatyta. Be to, patikrinimas buvo atliktas iš karto po Probacijos skyriaus nurodytų įpareigojimų nustatymo, minėtų pėdsakų galėjo likti nuo ankstesnio kanapių rūkymo.

Skunde dėl nustatytų dviejų lengvo girtumo atvejų paaiškinta, kad tai atsitiko ne dėl piktybiško siekio nepaisyti teismo nuosprendyje nurodytų įpareigojimų, o dėl atsitiktinių aplinkybių, nes abu pažeidimai buvo fiksuoti ne viešumoje, o V. T. namuose, į juos atvykus policijos pareigūnams. Pirmas pažeidimas susijęs su tuo, kad V. T. 2019 m. kovo 23 d., šeštadienį, po darbo savaitės grįžęs į namus, leido sau išgerti dvi skardines alaus, manydamas, kad, darydamas tai namuose, nepakenks nei sau, nei aplinkiniams. Antru atveju kartu su tėvu, dirbančiu (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 6 d., grįžę namo ir bendraudami, išgėrė po vieną skardinę parsivežto alaus.

Pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje buvo nurodytas ir kitas įpareigojimas – per visą paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti. V. T. dirba UAB „V.“ (duomenys neskelbtini). Teismo priimtoje nutartyje dėl bausmės pakeitimo ši aplinkybė nesvarstyta, remtasi formaliais faktais, nevertintas proporcingumas tarp fiksuotų pažeidimų pobūdžio ir dabartinio V. T. gyvenimo būdo, siekio keistis į gerąją pusę. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog V. T. yra charakterizuojamas teigiamai, darbas jam patinka ir sekasi gerai, tobulina darbo įgūdžius, vadovybė juo pasitiki.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai, 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu nuteistajam V. T. skirdami 8 (aštuonių) mėnesių galutinę laisvės apribojimo bausmę, įpareigojo jį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti, 3 (tris) mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje – Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriuje – nuteistasis V. T. į registrą įtrauktas 2019 m. vasario 18 d. (asmens bylos l. 8). V. T. 2019 m. vasario 25 d. išsamiai pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, jam paaiškintas bausmės atlikimo turinys, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą (asmens bylos l. 18), sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas (asmens bylos l. 19–30). Su sudarytu planu pastarasis sutiko ir žinojo apie jam skirtus įpareigojimus, taip pat ir apie šių įpareigojimų nevykdymo pasekmes.

Laisvės apribojimo laikotarpiu nuteistasis V. T. administracinių nusižengimų nepadarė (asmens bylos l. 12–15), naujų ikiteisminių tyrimų jam nepradėta (asmens bylos l. 10–11), dirba UAB „V.“ (asmens bylos l. 16–17). Vis dėlto apygardos teismas, įvertinęs skundo ir asmens bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog V. T. piktybiškai nevykdė nuosprendžiu paskirto įpareigojimo – 3 mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 2019 m. vasario 25 d. V. T. buvo patikrintas dėl narkotikų vartojimo ir nustatyta, kad jis buvo vartojęs THC (marihuanos) (asmens bylos l. 21). Tai patvirtina Probacijos skyriaus 2019 m. vasario 25 d. apsvaigimo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (asmens bylos l. 31–32). 2019 m. vasario 25 d. nuteistasis savo paaiškinime su pažeidimu sutiko, teigė, kad prieš savaitę vartojo narkotinių medžiagų (asmens bylos l. 33). V. T. buvo įspėtas, jam dar kartą išaiškintos bausmės atlikimo sąlygos ir tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog paties nuteistojo V. T. 2019 m. vasario 25 d. pasiaiškinimas paneigia skundo apygardos teismui teiginį, kad jis narkotinių medžiagų galėjo būti vartojęs dar iki įpareigojimo nustatymo. Taigi tokį V. T. tvirtinimą apeliacinės instancijos teismas laiko tik gynybine versija, pateikta siekiant išvengti paskirtos bausmės sugriežtinimo.

2019 m. kovo 25 d. Probacijos skyriuje iš Rietavo policijos komisariato buvo gautas 2019 m. kovo 24 d. tarnybinis pranešimas, kuriuo informuota, kad 2019 m. kovo 23 d. V. T. buvo nustatytas 0,16 promilės girtumas (asmens bylos l. 34). 2019 m. kovo 28 d. nuteistasis savo paaiškinime su pažeidimu sutiko, teigdamas, jog buvo gėręs alaus (asmens bylos l. 36). Tą pačią dieną dėl padaryto pažeidimo nuteistasis buvo dar kartą įspėtas, pakartotinai paaiškintos bausmės atlikimo sąlygos ir tvarka (asmens bylos l. 22). Net ir po pareikštų įspėjimų nuteistasis toliau piktybiškai nevykdė teismo paskirto įpareigojimo. 2019 m. balandžio 6 d. iš Rietavo policijos komisariato gautas tarnybinis pranešimas, kad V. T. 2019 m. balandžio 6 d. 18.50 val. buvo patikrintas alkotesteriu ir jam nustatytas 0,47 promilės girtumas (asmens bylos l. 37, 38). 2019 m. balandžio 12 d. paaiškinime nuteistasis su pažeidimu sutiko ir teigė, kad kartu su tėvu buvo išgėręs dvi skardines alaus, nors žinojo, jog negali vartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (asmens bylos l. 40). 2019 m. balandžio 12 d. nuteistasis V. T. dar kartą buvo įspėtas dėl padaryto pažeidimo, jam pakartotinai išaiškintos bausmės atlikimo sąlygos ir tvarka (asmens bylos l. 22).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas aptartas aplinkybes įvertino kaip neigiamai charakterizuojančias nuteistąjį ir rodančias, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė taisytis ir elgtis nepriekaištingai. V. T. nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo – toliau pažeidinėja nustatytą įpareigojimą ir nesugeba paklusti probacijos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistajam šiuo metu taikymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad alkoholis turi įtakos nuteistojo elgesiui, tačiau V. T. suvokia tik kai kurias alkoholio vartojimo pasekmes, sumenkina jų poveikį ir su jomis susijusias problemas, išvadų nedaro. Toks nuteistojo elgesys ir mąstymas, apygardos teismo nuomone, liudija apie nuteistojo abejingumą bausmei, probleminių sričių koregavimui ir jų sprendimui. V. T. nesigaili, tokio savo elgesio neanalizuoja ir jokių pateisinančių aplinkybių nenurodo, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų, negalvoja apie pasekmes. Su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti. Papildomai pažymėtina, jog išvadą, kad V. T., būdamas laisvėje, ir toliau nesilaikys įpareigojimo nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichotropinių medžiagų, taip pat patvirtina jo anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su alkoholio vartojimu (asmens bylos l. 12–15), ir paties nuteistojo 2019 m. balandžio 24 d. posėdžio metu išreikštas sutikimas su Probacijos skyriaus teikimu (teikimo medžiagos l. 6).

Skunde yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas teikimą ir pakeisdamas laisvės apribojimo bausmę į areštą, nepasisakė dėl V. T. sveikatos būklės. Apygardos teismas pažymi, kad bylos medžiagoje nesama jokių duomenų, jog dėl sveikatos būklės V. T. negalėtų atlikti jam paskirtos arešto bausmės, t. y. jog nuteistasis turėtų būti atleistas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis) arba nuosprendžio vykdymas turėtų būti atidėtas, nuteistajam susirgus sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, kol nuteistasis pasveiks (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 338 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) yra numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos, o stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės (BVK 174 straipsnio 2 dalis). Be to, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 straipsnio 3 dalis). Taigi akivaizdu, jog šios įstatymo nuostatos patvirtina, kad, netgi atliekant arešto bausmę, nuteistajam yra garantuojama ir esant reikalui suteikiama tinkama sveikatos priežiūra.

Apygardos teismas pritaria skunde išdėstytai pozicijai, jog dalį įpareigojimų V. T. yra įvykdęs (dirba UAB „V.“) (asmens bylos l. 16–17; teikimo medžiagos l. 25), tačiau nustatyti dažni nuteistojo girtavimo atvejai ir narkotinių medžiagų vartojimas rodo, kad laisvėje šis nuteistasis pasitaisyti nelinkęs. Nuteistojo teiginiai, jog dėl paskirtos arešto bausmės atlikimo jis gali netekti darbo, patirti didelių fizinių ir dvasinių kančių, savaime nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Savaime suprantama, kad paskirta bausmė nuteistajam sukelia tam tikrų suvaržymų ir ji ne visada atitinka nuteistojo pageidavimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama bausmė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti bausmę ar jos atlikimo tvarką, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai, priimdami skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino Probacijos skyriaus pateiktus duomenis, nuteistajam V. T. paskirta bausme ir vykdoma probacija siekiamus tikslus, nuteistojo asmenybę, todėl padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis piktybiškai nevykdė teismo jam paskirto įpareigojimo, tokiu būdu vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę ir yra pagrindas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laivės apribojimo bausmės pakeitimas areštu nuteistajam V. T. yra proporcingas jo elgesiui bausmės atlikimo metu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti dėl skunde išdėstytų motyvų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. T. skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.