Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant vertėjui G. B., prokurorui V. N., gynėjui adv. V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., gim. 1959-03-28 Kirgizijos Respublikoje, kirgizas, Kirgizijos Respublikos pilietis, vedęs, dirba(duomenys neskelbtini)vairuotoju , gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal LR BK 227 str. 2 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. S. davė kyšį valstybės tarnautojui siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, o būtent: 2013-05-08 apie 17.40 val., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 87,00 km, Kalvarijos sav., Brazavo k. ribose, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui M. V. ir patruliui M. Ž., sustabdžius automobilį DAIMLER-BENZ 1117 L, valst. Nr. KS 03256, vairuojamą V. S., kuris vairavo krovininį automobilį ir vežė krovinį tarptautiniais maršrutais su neveikiančiu tachografu, bei nepateikė privalomų tachografo registracijos lapų už teisės aktuose nustatytą laikotarpį, tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis vairavo krovininį automobilį ir vežė krovinį tarptautiniais maršrutais su neveikiančiu tachografu, bei nepateikė privalomų tachografo registracijos lapų už teisės aktuose nustatytą laikotarpį, davė policijos pareigūnams kyšį – 100 litų ir 50 eurų, kas atitinka 172,64 litus, tai yra, bendroje sumoje 272,64 litus.

Apklaustas kaltinamuoju V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. 2013-05-08 apie 17 val. važiavo per Lietuvos Respubliką iš Vokietijos su kroviniu. Automobilyje buvo sugedęs tachografas. Jį turėjo suremontuoti Marijampolėje. Jos neprivažiavus, sustabdė policijos pareigūnai. Vienas, kuris priėjo prie automobilio, rusų kalbos išvis nemokėjo. Iš jo gestų suprato, kad prašoma dokumentų ir tachografo duomenų. Kadangi šis žodis visomis kalbomis tariamas taip pat, suprato, ko iš jo nori pareigūnas. Jam aiškinant padėtį, pareigūnas jo nesuprato. Tada jį nusivedė prie tarnybinio automobilio, kur buvo antras pareigūnas. Šis bandė kalbėti rusų kaba, tačiau ir jo nesuprato. Tik suprato, kad pastarasis kelis kartus pasakė „Štraf“, kas rusų kalba reiškia baudą. Todėl pamanė, kad yra baudžiamas. Jo gimtojoje šalyje baudą galima sumokėti pareigūnams vietoje ant kelio, todėl manė, kad taip galima padaryti ir čia. Todėl padavė šimtą litų. Pareigūnai jam kažką aiškino, bet, ką, jis nesuprato, todėl pamanė, kad davė per mažai. Daugiau lietuviškų pinigų neturėjo, todėl davė dar turėtus 50 eurų. Kadangi pareigūnai nemokėjo rusų kalbos, įvyko nesusipratimas. Jis pareigūnų nepapirkinėjo, buvo įsitikinęs, kad moka baudą. Dirba vairuotoju jau senai. Po Europą važinėja apie tris metus. Kitose šalyse, kuomet nesupranta, ką sako baudą skiriantys pareigūnai, tai matydami jie baudos dydį užrašo. Šiuo atveju pareigūnai baudos dydžio neužrašė. Žino, jog Lietuvos nacionalinė valiuta litai ir kitokia valiuta čia neatsiskaitinėjama. Pinigus padavė dar nesurašius jam protokolo. Protokolą pareigūnas buvo pradėjęs rašyti kompiuteriu. Įvyko nesusipratimas, o ne padarytas nusikaltimas. Prašo į tai pažiūrėti objektyviai. Išlaiko šeimą, augina šešis vaikus.

Liudytojas M. Ž. parodė, jog dirba Marijampolės AVPK Kalvarijos PK patruliu. 2013-05-08 dirbo su vyr.patruliu M. V.. Apie 17.20 val. kelyje Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 87 kilometre, techninės būklės kontrolei sustabdė krovininį automobilį Mercedes. Jį vairavo Kirgizijos pilietis V. S., t.y., kaltinamasis. Tikrinant automobilio dokumentus buvo pareikalauta pateikti ir tachografo registracijos lapus už teisės aktuose nustatytą laikotarpį. Vairuotojas paaiškino, kad tachografo registracijos lapų neturi, kadangi jo vairuojamo automobilio tachografas neveikia. Pats jis rusiškai nekalba, o tik kaip ką supranta. Kadangi vairuotojas kalbėjo tik rusų kalba, žinodamas, kad kartu dirbantis tarnybiniame automobilyje esantis vyr.patrulis M. V. laisvai kalba rusiškai, vairuotoją atsivedė prie tarnybinio automobilio. M. V. vairuotojo paklausė, kodėl jis nepateikia tachografo registracijos lapų, į ką pastarasis atsakė, kad tachografas yra sugedęs ir registracijos lapų jis neturi, taip pat pasakė, kad teisės tikrinti tachografo registracijos lapus jie neturi, nes neturinti reikalingų spaudų. M. V. vairuotojui paaiškino, kad už padarytus pažeidimus jam bus surašytas ATP protokolas. Kaltinamasis pasakė, kad nereikia rašyti jokio protokolo, o galima susitarti žmogiškai „va imkit po „paltynik“ ir viskas“. M. V. rusų kalba V. S. paklausė, ar jis tokiu būdu siūlo kyšį. Į tai kaltinamasis atsakė teigiamai, pasakydamas, kad „visiems reikia gyventi“. M. V. paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje policija kyšių neima ir kad už kyšio siūlymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir jis gali sulaukti didelių problemų. Jis pats atsisėdo į vairuotojo vietą tarnybiniame automobilyje ir pradėjo rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jį rašė kompiuterio pagalba. M. V. tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir vartė LR ATPK bei bendravo su kaltinamuoju. Kaltinamasis, matydamas tai, pasidomėjo, kas jam gresia. Kolega kaltinamajam rusų kalba paaiškino, jog pastarajam gresia administracinė bauda iki 1000 lt, ji neskiriama pažeidimo vietoje. Jam reikės atvykti į Kalvarijos PK pas viršininką, kuris per posėdį ir paskirs jam nuobaudą. Vairuotojas vis tiek kartojo, kad nereikia rašinėt jokių protokolų, nes galima susitarti vietoje. M. V. jam vėl paaiškino, kad baudos jam skirti jie neturi teisės, tai padarys viršininkas atvykus į komisariatą, o baudą reikės susimokėti banke. Apie 17.40 val. M. V. atidarė tarnybinio automobilio daiktadėžę, nes joje buvo segtuvas su dokumentais ir kompiuterio spausdintuvas. Kaltinamasis į ją įdėjo rankoje laikytas kupiūras. Tai pamatęs, M. V. uždarė daiktadėžę ir pasakė, kad jis jau buvo įspėtas dėl atsakomybės ir, kad dabar turės problemų. Į tai kaltinamasis atsakė, kad viskas tvarkoje, „mes susitarėm“. Dėtuvė buvo uždaryta, kad apsaugoti įrodymus. Išsikvietė iš PK grupę papirkimui įforminti. Kadangi dėtuvėje kartu su pinigais liko ir ten buvęs kompiuterio spausdintuvas, protokolas nebuvo baigtas ir atspausdintas iki įvykio vietos apžiūros pabaigos. Laukiant operatyvinės grupės, kaltinamasis pasiprašė atsigerti. Jam buvo leista nueiti prie krovininio automobilio. Pabėgti jis neturėjo galimybės. Tada jis kažkam paskambino ir kurį laiką kalbėjosi telefonu. Baigęs gana ilgokai trukusį pokalbį, jis priėjo prie M. V. ir jam pradėjo aiškinti, kad jo nesuprato, galvojo, kad moka baudą už pažeidimą vietoje. Visą laiką su kaltinamuoju M. V. bendravo rusiškai. Jis pats kaip ką suprato. Ko nesuprato, jam paaiškino M. V.. Baigus papirkimo forminimą V. S. pagal LR ATPK 142⁸ str. l d. ir 142⁸ str. 5 d. surašė ATP protokolą Nr. 36P-2565909 ir iškviečiau bylos nagrinėjimui 2013-05-13 d. 11.00 val. į Kalvarijos PK. Apie įvykį informavo Marijampolės AVPK budėtoją.

Liudytojas M. V. parodė, jog dirba Marijampolės AVPK Kalvarijos PK patruliu. 2013-05-08 dirbo su patruliu M. Ž.. 17.20 val. kelyje Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 87 kilometre M. Ž. techninės būklės kontrolei sustabdė krovininį automobilį Mercedes, kurį vairavo kaltinamasis. Jis pats tuo metu buvo tarnybiniame automobilyje, o M. Ž. buvo prie sustabdytojo. Netrukus M. Ž. kartu su V. S. priėjo prie automobilio ir paaiškino, kad sustabdytame automobilyje neveikia tachografas, o vairuotojas nepateikė privalomų tachografo registracijos lapų. Kadangi laisvai kalba rusiškai, bendravo su vairuotoju, t.y., kaltinamuoju šia kalba. Vairuotojo paklausus, kodėl jis nepateikė tachografo registracijos lapų, jis nurodė, kad tachografas yra sugedęs ir registracijos lapų jis neturi, o be to arogantiškai paminėjo, kad jie su kolega neturi jokios teisės tikrinti techografo parodymų. Visą laiką su kaltinamuoju kalbėjo rusų kalba ir vienas kitą puikiai suprato. Jam paaiškino, kad tokią teisę jie turi, todėl nustatyto pažeidimo įforminimui jam buvo pasiūlyta sėstis į tarnybinį automobilį. Jis atsisakė. Jis atsisėdo tarnybinio automobilio priekyje, keleivio pusėje, o kaltinamasis priėjo prie jo. Automobilio durelės buvo neuždarytos ir jis su kaltinamuoju kalbėjosi rusiškai. M. Ž. tuo metu sėdėjo vairuotojo vietoje ir kompiuteriu pradėjo rašyti ATP protokolą. Kaltinamajam dar kartą rusų kalba buvo išaiškinta, kad už padarytus pažeidimus jam bus surašytas protokolas. Tada kaltinamasis pasakė, kad nereikia rašyti jokio protokolo, o galima susitarti žmogiškai. Pasakė: „va imkit po „paltynik“ ir viskas“. Jo rankoje matėsi 50 Lt. nominalo kupiūros, kurios buvo susuktos. Rusų kalba jo paklausė, ar tokiu būdu jis siūlo kyšį. Jis atsakė tai patvirtindamas, nes nurodė, kad „juk visiems reikia gyventi“. Tada jam pasakė, kad Lietuvos Respublikos policija kyšių neima ir, kad už kyšio siūlymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir jis gali turėti didelių problemų. Aiškiai matė, kaip rankoje laikytas kupiūras kaltinamasis įdėjo į savo pasą ir bandė jį kartu su pinigais paduoti. Jis paimti pasą su pinigais nesutiko. M. Ž. kompiuteriu rašė protokolą, o jis vartė Lietuvos Respublikos ATPK. Tai matydamas, kaltinamasis klausė, kokia bauda jam gresia. Jam buvo paaiškinta, kad įstatymas numato baudą iki 1000 Lt. ir kad baudos jie vietoje ne tik negali paimti, bet neturi teisės net jos paskirti. Paaiškino rusiškai, kad jam reikės atvykti į Kalvarijos PK pas viršininką, kuris išnagrinės bylą ir paskirs nuobaudą. Jis vis kartojo, kad nereikia čia rašinėt jokių protokolų, kad galima susitarti vietoje. Dar kartą paaiškino baudos skyrimo tvarką, taip pat, kad ir pačia baudą po paskyrimo reikės susimokėti banke. Apie 17.40 val. atidarė tarnybinio automobilio daiktadėžę, nes reikėjo segtuvo su dokumentais ir ten buvusio kompiuterio spausdintuvo. Šiuo momentu kaltinamasis į ją įdėjo rankoje laikytas kupiūras. Tada uždarė daiktadėžę ir pasakė, kad jis jau buvo įspėtas dėl atsakomybės ir kad turės problemų. Jis į tai pasakė, kad viskas gerai, „mes susitarėme“. Paaiškino kaltinamajam, kad reikės laukti atsakingo operatyvinės grupės pareigūno, įforminti kyšio davimą, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Į tai V. S. pasakė, kad dabar tai pakliuvo. Kol jie pildė dokumentus, jis paprašė nueiti prie savo automobilio ir atsigerti. Kadangi jis negalėjo pabėgti, jam leido tai padaryti. Jis grįžo nuo savo automobilio su telefonu, atsistojo už jų automobilio ir kurį laiką su kažkuo kalbėjosi. Baigęs pokalbį, priėjo prie jo pradėjo pasakoti, kad jis nesuprato ir galvojo, kad moka baudą už padarytą pažeidimą. Visą laiką su juo bendravo rusiškai. Vienas kitą suprato. Kalbą moka. Jo rusų kalbos žinios mokykloje buvo įvertintos aštuonetu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2013-05-08 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 87,00 km stovintis tarnybinis policijos automobilis. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, paimtos dvi kupiūros po 50 litų ir viena kupiūra – 50 eurų(b.l.10-14); 2013-05-08 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtos dvi kupiūros po 50 litų(kupiūrų Nr. AJ1337845 ir Nr.AH8449509) ir viena 50 eurų nominalo kupiūra Nr.X49166302547, pinigai įnešti 2013-05-09 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu į Marijampolės AVPK kasą(b.l.15-18); 2013-05-08 administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija, iš kurios matyti, kad V. S. 2013-05-08 apie 17.20 val., Kalvarijos sav., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, vairavo krovininį automobilį ir vežė krovinį tarptautiniais maršrutais su neveikiančiu tachografu, bei nepateikė privalomų tachografo registracijos lapų už teisės aktuose nustatytą laikotarpį, taip padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 142⁸ str. l d. ir 142⁸ str. 5 d.(b.l.1-9).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, nurodydamas, kad pareigūnų nepapirkinėjo, o tik rusiškai nekalbančių pareigūnų suklaidintas, buvo įsitikinęs, kad moka baudą už padarytą pažeidimą, teismas šiais kaltinamojo parodymais kaip įrodymais nesiremia, vertina juos kaip kaltinamojo gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės. Ir priešingai, kaip įrodymais teismas remiasi liudytojų M. V. ir M. Ž. parodymais, kurie yra logiški ir nuoseklūs, juos patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga. Jie tarpusavyje sudaro darnią visumą ir logišką bei nuoseklią įrodymų grandinę. Teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojai parodymus davė įspėti dėl atsakomybės ir būdami prisiekę. Teismas nenustatė jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių liudytojais apklausti pareigūnai būtų suinteresuoti kaltinamąjį apkalbėti Nesiremti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, teismas vadovaujasi teismų praktikoje aprobuota nuostata, kad kaltinamasis, siekdamas išvengi atsakomybės, gali kelti įvairias versijas. Savos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama kaltinamojo gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju ši pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų.

Minėtų liudytojų parodymais akivaizdžiai nustatyta, kad kaltinamasis, atskleidus administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam turėjo būti surašytas protokolas, siekdamas to išvengti dėjo pastangas papirkti pareigūnus, kad išvengti atsakomybės. Teismas laiko neginčytinai nustatytu, kad kaltinamajam dar iki jo nusikalstamų veiksmų pradžios buvo rusų kalba suprantamai ir kelis kartus išaiškinta, kad už pažeidimą bus surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas, byla pagal kurį bus nagrinėjamą protokolą surašančių pareigūnų viršininko. Tik jis paskirs nuobaudą, kurią reikės vėliau sumokėti banke. Todėl minėtos aplinkybės paneigia kaltinamojo versiją, neva jis nesuprato ir paduodamas pinigus manė mokantis baudą. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia ir į paties kaltinamojo parodymus, jog pinigai buvo jo paduoti dar net nesurašius protokolo, net nepasirašius jokio dokumento apie nuobaudos paskyrimą, net nežinant jos dydžio. Pats kaltinamasis parodo, jog jam žinoma, kad Lietuvos Respublikos nacionalinė valiuta yra litas ir tik ji yra apyvartoje. Nežiūrint to, jis tariamą baudą „mokėjo“ ir eurais. Visa tai parodo kaltinamojo gynybinės versijos nenuoseklumą ir nelogiškumą.

Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Šiuo atveju, kaltininko aktyvūs veiksmai, siekis su pareigūnais „susitarti“ nežiūrint ne mažiau dviejų perspėjimų, kad už tokio pobūdžio veiksmus gresia baudžiamoji atsakomybę, aiškiai įrodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas įspėtas, jis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų pagrindu, teismas laiko nustatytu ir neginčytinai įrodytu, kad kaltinamasis davė kyšį valstybės tarnautojui siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus. Jo veika pagal LR BK 227 str.2d. kvalifikuota tinkamai.

Kartu teismas pripažįsta, jog ruošiant bylą nagrinėjimui pagreitinto proceso tvarka, joje neišvengta kaip kurių proceso pažeidimų, t.y., nėra pateikta kaltinamojo pasiaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje(b.l.8) vertimo į lietuvių kalbą, taip pat nėra kaltinamojo turėtų asmens dokumentų bei krovinio ir transporto priemonės dokumentų vertimų į lietuvių kalbą(b.l.26-29). Tačiau teismas konstatuoja, jog tai nėra esminiai proceso pažeidimai, pažeidžiantys kaltinamojo teisę į gynybą ar trukdantys bylą nagrinėti teisme. Teismas šių dokumentų turiniu nesirėmė, o vadovavosi tik tokių dokumentų buvimo faktu, ką ir patvirtina jų neverstos kopijos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus: dvi kupiūros po 50 litų(kupiūrų Nr. AJ1337845 ir Nr.AH8449509) ir viena 50 eurų nominalo kupiūra Nr.X49166302547, įnešti į Marijampolės AVPK kasą - konfiskuotini.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.4d.).Jam atsakomybę sunkinančių ir ją lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas. BK 227 str.2d. sankcija numato, kad už šios apysunkės nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. BK 55 str. nustato, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiuo atveju terminuoto laisvės atėmimo bausmė neskirtina kaip akivaizdžiai neproporcinga. Švelniausia iš sankcijoje numatytų bausmių – bauda – kaltinamajam taip pat neskirtina, nes nebus pasiektas jos realus įvykdymas. Kaltinamasis yra užsienio valstybės, net gi ne Europos Sąjungos valstybės pilietis, todėl baudos paskyrimo atveju realus išieškojimas gali tapti neįmanomu, kas eliminuotų bausmės neišvengiamumo principą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pats pripažįsta, jog gauna pakankamai ribotas pajamas, kurių vos pakanka šešių vaikų išlaikymui. BK 47 str.3d.3p. numato, kad už apysunkį nusikaltimą gali būti paskirta bauda iki 1 000 MGL dydžio. Baudos vidurkis sudarytų 500 MGL, kas yra 650 000,00 Lt. Tokio dydžio ar net ženkliai žemesnė bauda, kaltinamajam būtų akivaizdžiai neproporcinga ir per didelė.

Todėl teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, siekdamas teisingai paskirti bausmę, kad būtų pasiekti jos tikslai(sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) laiko, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam skirtina kaip vienintelė galima ir realiai įvykdoma bei proporcinga padarytam apysunkiam korupcinio pobūdžio nusikaltimui - arešto bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo pirmą teistumą, ženkliai žemesnė už sankcijos vidurkį.

LR BPK 307 str.1d.6p.nustato, kad priimdamas nuosprendį, teismas privalo išspręsti ir kardomosios priemonės klausimą. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam ši priemonė nepaskirta. Jam paskirta procesinė prievartos priemonė - laikinas sulaikymas BPK 140 str. pagrindais. BPK 119 str. kaip vienas iš kardomosios priemonės tikslų yra ir nuosprendžio įvykdymo užtikrinimas. Šiuo atveju kaltinamajam parinkta trumpalaikio laisvės atėmimo(arešto)bausmė. Kaip jau buvo minėta aukščiau, kaltinamasis yra užsienio valstybės, net gi ne Europos Sąjungos valstybės pilietis, todėl gali išvykti, siekdamas išvengti nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymo. Todėl, siekiant užtikrinti bausmės neišvengiamumo principą ir priimto nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam išimties tvarka skirtina griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kuri panaikintina nuosprendį įvykdžius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

V. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 227 str.2d. ir nuteisti 20(dvidešimties)parų areštu. Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013-05-10d.

Vadovaujantis LR BK 66 str.1d., į bausmę V. S. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-05-08 iki 2013-05-10d.

V. S. skirti kardomąją priemonę – suėmimą – suimant jį teismo salėje. Įvykdžius nuosprendį, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o suimtajam – nuo nuosprendžio nuorašo, išversto į jam suprantamą rusų kalbą įteikimo dienos - skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus: dvi kupiūras po 50 litų(kupiūrų Nr. AJ1337845 ir Nr.AH8449509) ir viena 50 eurų nominalo kupiūrą Nr.X49166302547, įneštus į Marijampolės AVPK kasą - konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika