- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- II-3-206/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00022-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovui Ričardui Kašėtai,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. Š. skundą dėl LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros 2012-12-17 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.32- AM082504, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Š. skundžia LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros 2012-12-17 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.32- AM 082504, kuriuo jis buvo nubaustas 600 Lt bauda pagal ATPK 51⁶ str. 2 d. ir prašo panaikinti nutarimą.
Nutarime nurodyta, kad Kretingos rajone, Salantų mieste, Vilniaus gatvėje prie namo Nr.19 2012 m. birželio mėnesį J. Š. į lietaus surinkimo šulinį pylė buitines nuotekas. Taip jis pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr.D1-236 5.3 ir 6 punktus ir padarė ATPK 51⁶ str. 2 d. numatytą pažeidimą.
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu J. Š. nurodė, kad jis nuotekų 2012 m. birželio mėnesį į lietaus surinkimo šulinį nepylė, kartą pylė nereikalingą žuvų akvariumui skirtą šaltinio vandenį, o visas buitines nuotekas pila į lauko tualeto rezervuarą.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovas nurodė, kad šis administracinis teisės pažeidimas buvo pilnai ir objektyviai ištirtas, remtasi liudytojų parodymais ir liudytojų pateikta filmuota medžiaga, ikiteisminio tyrimo nutarimu, paties J. Š. prisipažinimu.
Teismas laiko, kad skundas pagrįstas ir tenkintinas pilnai.
ATPK 9 str. nurodo, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybės ar viešąją tvarką, nuosavybę piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 284 str. 1 d. nurodo, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismas, susipažinęs su visa J. Š. administracinio teisės pažeidimo bylos ir skundo medžiaga, laiko, kad pažeidimo įvykis nėra įrodytas, nes, nėra įrodytas ne tik J. Š. dalyvavimas nurodyto nusižengimo padaryme bet ir pats nusižengimo įvykis. Administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nenustatė tikslios datos, kada padarytas pažeidimas, tačiau veika nėra kvalifikuota kaip trunkamas pažeidimas. Teismo posėdžio metu tiriant nurodytas aplinkybes tokios datos taip pat nepavyko nustatyti. Protokolą surašiusi institucija nurodė, kad pažeidimą fiksavo pagal J. Š. kaimynų 2012-10-22 pranešimą. Toks pranešimas buvo pateiktas tik po keturių mėnesių. Nutarime yra nurodyta, kad pažeidimas padarytas birželio mėnesį, o nutarimas paskirti nuobaudą priimtas 2012-12-17. Protokolą surašiusiai institucijai vertinant, kad tai buvo vienas pažeidimas, nekonstatuojant, kad tai yra trunkamasis teisės pažeidimas, nenustačius pažeidimo datos, negalima užtikrinti, kad nutarimas buvo priimtas nepraleidus šešių mėnesių termino. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti pranešimą surašę ir su juo susiję asmenys nurodė, kad santykiai su J. Š. nėra geri. Nė vienas iš liudytojų ne tik negalėjo nurodyti tikslios pažeidimo datos, bet ir detalių aplinkybių, iš esmės buvo konstatuojama, kad kažkurią tai praeitų metų birželio mėnesio dieną matė, kaip J. Š. išnešė iš namų kibirą su nešvariu vandeniu ir jį išpylė į lietaus kanalizaciją. Esą jis tai daro pastoviai, tačiau esą anksčiau to nefiksavę. Liudytoja R. D. nurodė nufilmavusi įvykį, tačiau teismas vertina šį administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos įrodymą netinkamu, nes jį peržiūrėjus, negalima nuspręsti, nei dėl vietos, kur yra filmuota, nei dėl laiko, kada filmuota, nei dėl filmuotoje medžiagoje matomo asmens tapatybės nustatymo. Liudytojų parodymai dėl jų konfliktiškų santykių su J. Š. nevertintini kaip nenuginčijamai objektyvūs, o aplinkos apsaugos agentūra iš viso jokių kitų objektyvių įrodymų, kad J. Š. pylė buitines nuotekas į lietaus surinkimo šulinį, nepateikė. Aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad dar rėmėsi ir ikiteisminio tyrimo nutarimu, tačiau vertinant šią aplinkybę, teismas konstatuoja, kad atleidžiama nuo aplinkybių įrodinėjimo, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu, o šioje byloje aplinkos apsaugos agentūra rėmėsi ikiteisminio tyrimo nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris nelaikytinas įrodinėjimo priemone. Pats J. Š. nuo savo pirmų paaiškinimų 2012-11-16 parodė, kad išpylė šaltinio vandenį skirtą akvariumui. Tokiu būdu surašydama protokolą, aplinkos apsaugos agentūra rėmėsi nekonkrečiais priešingai suinteresuotų J. Š. atžvilgiu liudytojų parodymais, kurie galėtų būti vada pradėti tyrimą, tačiau išsamiau tyrimo neatliko ir nenustatė nei pažeidimo laiko, nei būdo (kiek, kokių buitinių atliekų), nepateikė įrodymų nurodyto asmens kaltei įrodyti ir teismo posėdyje ištyrus bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga grąžinti bylą organui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nes įvykis nurodytas 2012 metų birželio mėnesį, pranešimą aplinkos apsaugos agentūra gavo tik 2012-10-22, todėl nėra galimybių objektyviai atlikti kokį nors papildomą tyrimą.
Teismas laiko, kad nėra įrodytas ne tik J. Š. dalyvavimas nurodyto nusižengimo padaryme bet ir pats nusižengimo įvykis, todėl priimtas nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina.
J. Š. pateikė įrodymus, kad turėjo atstovavimo išlaidų. Byloje J. Š. pateikė įgaliojimą (b.l. 15), kuriuo jis įgaliojo pilietį A. Z. jį atstovauti teismo įstaigose, pateikė neidentifikuotą pinigų priėmimo kvitą, kad sumokėjo A. Z. 1000 Lt (b.l.14). Atstovo sąvoka ir jam suteiktos teisės apibrėžtos ATPK 275 straipsnyje. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad A. Z. verčiasi teisinės pagalbos teikimo verslu, turi tokio pobūdžio įmonę ar kitaip yra įregistravęs teisinių paslaugų teikimą ir tuo pagrindu gali priimti atlyginimą. Taip pat A. Z. nepateikė duomenų, kad turi aukštąjį teisinį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad nėra pagrindo J. Š. priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. J. Š. grąžintinas be priežasties ir teisinio pagrindo šioje byloje sumokėtas žyminis mokestis, kurį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. Š., a.k(duomenys neskelbtini) skundą, tenkinti.
Panaikinti LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros 2012-12-17 nutarimą ir bylą nutraukti.
Grąžinti J. Š. be pagrindo jo sumokėtą žyminį mokestį paduodant skundą, kurį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.