- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-1079-92-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Vladislovas Lenčikas, Vladislovas Lenčikas
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Ramutė Giruckienė
- Kategorijos
- 2.4.2Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1079/2010
Teisėja Gražina Čereškevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7.
2010 m. spalio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos) ir pritaikius BK 63 str. 1,4 d. jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str.1,4,9 d., paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2010-03-03 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. Š. paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, atliekant pataisos namuose.
Iš A. Š. nukentėjusiesiems priteista: G. P. – 1000 Lt, J.F. P. -7000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Iš A. Š. į valstybės pajamas priteista 14,10 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent 2009-10-21 laikotarpyje nuo 14 iki 16 val. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu vyru, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, nenustatytam tyrimo vyrui telefonu melagingai pranešus G. P., kad jos sūnus pakliuvo į autoįvykį ir ši turinti sumokėti 1000 Lt, nuvyko pas ją ir iš nukentėjusiosios paėmė 1000 Lt, tuo nukentėjusiajai padarydamas 1000 Lt žalą.
Be to, jis 2009-10-21 laikotarpyje nuo 16 iki 18 val. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu vyru, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, nenustatytam tyrimo vyrui telefonu melagingai pranešus J. P., kad jo sūnus pakliuvo į autoįvykį ir pastarasis turi sumokėti 7000 Lt, nuvyko pas jį ir iš nukentėjusiojo paėmė 7000 Lt, tuo nukentėjusiajai padarydamas 7000 Lt žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo sušvelninti jam Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-07-28 paskirtą bausmę. Pažymi, jog skirdamas bausmę, teismas įvertino tik neigiamai charakterizuojančius jį duomenis, be to, nepagrįstai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, jog jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Teigia, kad priešingai nei konstatavo teismas, jis registruotas darbo biržoje. Pažymi, jog nukentėjusiosios P. atsiprašyti neturėjo galimybės, o nukentėjusiojo P. atsiprašė teismo posėdyje. Apeliantas nurodo, kad esant sunkmečiui, atlyginti žalos negali, nes neturi lėšų. Anot apelianto, teismas nepagrįstai konstatavo, jog po padarytų nusikaltimų Širvintose, jis darė analogiškus nusikaltimus Raseiniuose. Prašo atsižvelgti į tai, kad nuoširdžiai gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas, nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, dėl savo veiksmų padarė išvadas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras– skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikaltimų padarymo stadiją, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, nustatydamas bausmės rūšį ir jos trukmę.
Apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs ir skirdamas bausmę į ją neatsižvelgė, atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinant šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šio straipsnio prasme, šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes ( atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan. ). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š. ikiteisminio tyrimo metu pirmosiose apklausose savo kaltę pripažino tik iš dalies (t.1, b.l. 122, 130), tik vėliau jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus, bei tvirtino jog nuoširdžiai dėl to galisi. Be to, darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Šiuo atveju, kaip matyti iš paties nuteistojo paaiškinimų, po šių nusikalstamų veikų padarymo, jis toliau darė nusikaltimus, tik teisme atsiprašė vieno iš nukentėjusiojo - F. P., nukentėjusiosios P. neatsiprašė, žalos neatlygino ir net nepradėjo jos atlyginti.
Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pranešimą apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pripažinti tam tikrą aplinkybę lengvinančia yra teismo teisė, o ne pareiga.
Apeliantas neigia daręs naujus nusikaltimus Raseiniuose po šių nusikaltimų padarymo. Šis skundo argumentas neatitinka byloje esančių duomenų. Kaip matyti iš byloje esančio Raseinių rajono apylinkės 2010-03-03 nuosprendžio, Raseinių rajone 2009-10-26 d. A. Š. padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas. Šias aplinkybes jis taip pat patvirtino ir teismo posėdyje (t.2, b.l.15).
Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto bedarbio registracijos darbo biržoje pažymos, jis iki 2009-10-29 buvo registruotas darbo biržoje, tačiau tai neužkirto kelio A. Š. daryti nusikalstamas veikas ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam bausmę.
Sprendžiant paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistajam už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jau buvo paskirtų bausmių vykdymas atidėtas ne kartą, todėl akivaizdu, kad A. Š., sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti.
Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.