Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

5. Atsakovės atstovė taip pat atkreipia dėmesį, jog ateityje pareiškėjui galimai atsiras galimybė būti perkeltam į pataisos namus ir atitinkamai, jei jo elgesys bus pozityvus, į lengvąją grupę. 2019 m. birželio 27 d. priimto BVK pakeitimo įstatymo (Nr. XIII-2264) 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalios 38 straipsnis, kuriuo minėtas kodeksas papildomas 88¹ straipsniu. Šiame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant nuteistieji galės būti perkelti iš kalėjimo į pataisos namus. O visi nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose, gali būti priskirti lengvajai grupei, jei jų elgesys nepriekaištingas ir stebima akivaizdi jų pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taigi pareiškėjo perkėlimo į lengvąją grupę galimybė priklausys nuo paties pareiškėjo elgesio, pastangų reabilituotis, požiūrio į darbą bei mokymąsi. Nors šiuo metu pareiškėjas neturi galimybės turėti tam tikrų elektros prietaisų, atsižvelgiant į netrukus įsigaliosiančius teisės aktų pakeitimus, pareiškėjas savo pozityviu elgesiu įkalinimo įstaigoje galės šią galimybę įgyti ateityje. Tad minėti laikini suvaržymai, kuriais siekiama bausmių vykdymo principų įgyvendinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.

6. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų. Teisingumo ministras, tvirtindamas Taisykles, veikė Teisingumo ministerijai priskirtų kompetencijų ribose. Taisyklių nuostatos, pagal kurias numatytas skirtingas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas atskiroms nuteistųjų grupėms, atitinka BVK įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, neprieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Teisingumo ministro Įsakymas, kuriuo patvirtintos Taisyklės, yra norminis administracinis aktas, kuris gali būti pripažintas neteisėtu tik Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyta tvarka nepripažintas neteisėtu ir negaliojančiu norminis administracinis aktas negali būti pripažintas neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme.

7. Pareiškėjui apribota galimybė naudotis ne pirmo būtinumo daiktais. Turtinės žalos pareiškėjas nepatyrė – pareiškėjo nuosavybės teisės į žaidimų konsolę ar kitus elektros prietaisus nėra apribota, šis turtas dėl atsakovo veiksmų nėra sunaikintas ar sugadintas. Taip pat nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra ir teisinio pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

III

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl to, jog jam neleidžiama naudotis žaidimų kompiuteriu.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

3. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

4. Teisingumo ministras 2020 m. sausio 21 d. Įsakymu patvirtino Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 21 punkte įtvirtinta, jog paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų pataisos įstaigoje sąrašą nustato Taisyklių 20 punktas.

Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1, 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat vokų, pašto ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų (Taisyklių 22 punktas). Savo ruožtu Taisyklių 23 punkte įtvirtinta, jog nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, išskyrus Taisyklių 20.2.1–20.2.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenų), tualetinį popierių, sauskelnes, akinius arba kontaktinius lęšius ir jiems skirtas dėtuves bei kontaktinių lęšių priežiūros priemones, pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją. Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistųjų asmeniniai daiktai, kurių jie negali turėti atlikdami nuobaudą, bus saugiai laikomi visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą, o dėl natūralių sąlygų sugedę saugomi maisto produktai sunaikinami. Sunaikinus maisto produktus surašomas aktas, su kuriuo pasirašytinai supažindinamas nuteistasis, kuriam priklausė sunaikinti produktai.

5. BVK 83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kalėjimuose taip pat atlieka bausmę nuteistieji, šio Kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka palikti kalėjime atlikti ūkio darbų, ir šio Kodekso 69 straipsnyje nurodyti nuteistieji, jų sutikimu perkelti iš pataisos namų tęsti bausmės atlikimo. BVK 84 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog nuteistieji kalėjimuose suskirstomi į paprastąją ir drausmės grupes. Atitinkamai pareiškėjas negali turėti lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų pataisos įstaigoje.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Taisyklėmis buvo pažeistas asmenų lygybės principas, tačiau jo teisės nebuvo apribotos išskirtinai kitaip, nei kitų nuteistųjų, esančių toje pačioje padėtyje t. y. atliekančių bausmę kalėjimo režime. Atkreiptinas dėmesys, jog asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu Pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

6. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės atstovas paaiškino, jog, jei nuteistasis atlieka bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, jo galimybės daugiau apribojamos, kad toks nuteistasis daugiau dėmesio skirtų socialinei reabilitacijai. Į kalėjimo režimą nuteistieji paskiriami už labai sunkius nusikaltimus. Be to, pabrėžtina, jog BVK 140 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamas perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, asmenims, atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės.

Teismo obiter dictum (lot. pasisakytina tarp kitko). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2264) 38 straipsniu BVK buvo papildytas 88¹ straipsniu „nuteistųjų perkėlimas iš kalėjimo į pataisos namus“. Šiame straipsnyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys, atliekantys šią bausmę kalėjime, perkeliami į pataisos namus, kai jie atitinka visas šias sąlygas: yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės (1 punktas); 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog iš kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji skiriami į paprastąją grupę. Pažymėtina, jog nurodyto straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, jog iš kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji, kurie kelia pavojų pataisos namų administracijai ar kitiems asmenims arba sistemingai daro teisės pažeidimus, grąžinami iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmės. Šie nuteistieji pakartotinai iš kalėjimo į pataisos namus gali būti perkeliami, tik jei jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir nuo jų grąžinimo į kalėjimą dienos praėjo ne mažiau kaip dveji metai. Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2264) 75 straipsnyje nurodyta, jog 11, 12, 13, 28, 36, 38, 39, 42, 44, 47, 63, 64, 65, 66, 67 ir 70 straipsniai įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d. Darytina išvada, jog pareiškėjas, savo pozityviu elgesiu įkalinimo įstaigoje darydamas pažangą, galės pasinaudoti šia įstatymo numatyta galimybe.

7. Pareiškėjo teigimu, žala jam kilo būtent dėl Įsakymo. Teismas pabrėžia, jog pareiškėjo minimi apribojimai yra nustatyti galiojančiu Įsakymu, dėl kurio teisėtumo pareiškėjas ginčo nekelia, todėl teismas neturi teisinio pagrindo atsakovės atstovės veiksmų, priimant ir (ar) taikant šį įsakymą, vertinti kaip neteisėtų. Atitinkamai teismas neabejoja Įsakymo teisėtumu, nes, be kita ko, pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus. Todėl teigtina, jog proporcingi ir kompetencijos ribų neperžengiantys valdžios institucijų veiksmai, kuriais siekiama apriboti tam tikrus kalinamų asmenų turimus daiktus ar jų kiekius, siekiant pateisinamų ir pozityvių tikslų, negali būti laikomi neteisėtais, tad šiuo atveju nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kadangi nėra vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Teismas pabrėžia ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių neturtinės žalos faktų. Be to, reikalavimus atlyginti neturtinę žalą grindžia hipotetiniais, sąlyginio pobūdžio, neindividualizuotais teiginiais, nepagrįstais individualiomis aplinkybėmis, iš to teismas negali daryti išvados, kad pareiškėjas realiai patyrė žalą. Be to, atsakovės atstovė patikino, jog pareiškėjo nuosavybės teisė į žaidimų kompiuterį nėra apribota, šis turtas dėl Ministerijos veiksmų nėra sunaikintas ar sugadintas. Atitinkamai pareiškėjo prašoma žala negali būti atlygintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.