- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- e2YT-9966-446/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00556-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. Č.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jos tėvas A. Č. po savo žmonos E. Č. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai valdydamas ir tvarkydamas visą jos paliktą turtą. Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad pareiškėjos tėvai A. Č. ir E. Č. susituokė tremtyje. Grįžę į Lietuvą apie 1968 metus, (duomenys neskelbtini) įsigijo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, čia abu sutuoktiniai gyveno iki pat savo mirties. Mirus E. Č., A. Č. toliau gyveno sutuoktinių santuokos metu įsigytame šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai - buvo registruoti A. Č. vardu, todėl po sutuoktinės mirties dėl jos palikimo paveldėjimo į notarą A. Č. nesikreipė. Mirus E. Č., vaikai – pareiškėja R. K. ir suinteresuotas asmuo R. Č. - buvo pilnamečiai, kartu su tėvais negyveno, pretenzijų į motinos palikimą nei vienas įstatymo nustatyta tvarka nereiškė. Po sutuoktinės mirties A. Č. atiteko ne tik visas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausęs turtas, bet ir mirusios sutuoktinės asmeniniai daiktai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. Č. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad su sesers R. K. pareiškimu sutinka, po jų motinos E. Č. mirties name, kurį gyvendami santuokoje nusipirko jų tėvai, liko gyventi jų tėvas A. Č..
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į E. Č. turtines teises ir turtą, likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. Č. palikimo perėjimą valstybei, dėl pareiškėjos R. K. pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.
Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjos E. Č. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjos R. K. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal šių taisyklių 2 punktą valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtą turtą, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal minėtas taisykles. Palikimo parėjimo valstybei procedūros dėl E. Č. priklausančio nekilnojamojo turto pagal minėtų taisyklių nuostatas Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra pradėtos, neprieštarauja juridinio fakto nustatymui. Nurodo, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis E. Č. vardu (bendroji jungtinė nuosavybė su A. Č.) yra registruotas 0,2500 ha kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš (duomenys neskelbtini) m. jungtuvių pažymėjimo, mirties liudijimų matyti, kad E. Č. ir A. Č. susituokė (duomenys neskelbtini) m., E. Č. mirė (duomenys neskelbtini), A. Č. – (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad E. Č. mirė būdama santuokoje su A. Č.. Gyventojų registro duomenys, Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro išduotas liudijimas patvirtina, kad abiejų sutuoktinių – E. Č. ir A. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta iki jų mirties buvo (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto kadastrinės bylos ir Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime nurodytos informacijos matyti, kad gyvendami santuokoje E. Č. ir A. Č. nuosavybės teisėmis įsigijo gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatus, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos E. Č. testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal E. Č. palikimo atsiradimo metu (2013 m. liepos 19 d.) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. A. Č. – mirusios E. Č. sutuoktinis, kuris, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Iš pareiškime ir suinteresuoto asmens R. Č. atsiliepime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos atstovės paaiškinimo, įrašų testamentų ir nekilnojamojo turto registruose matyti, kad po E. Č. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai, nei ją pragyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad sutuoktinis A. Č. būtų atsisakęs palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikėjos E. Č. palikimą, nėra.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. Č. po savo sutuoktinės E. Č. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – gyvendamas name, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį būstą prižiūrėdamas, savo nuožiūra tvarkydamas, naudodamasis žemės sklypu, ant kurio stovi pastatai, t. y. su paveldimu turtu – ½ dalimi santuokoje įgyto turto - elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Palikėją E. Č. pergyvenusio sutuoktinio veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – vaikai R. K. ir R. Č. – dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad po E. Č. mirties jos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis A. Č..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 3,15 Eur, priteistinos iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš R. K. valstybei 3,15 Eur (tris eurus 15 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.