- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-30
- Bylos Nr.
- 1-712-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-20140-2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- V. I.
- Advokatai
- Petras Matažinskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. I. (V. I.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. I. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio:
2021 m. birželio 20 d., apie 15.50 val., V. I., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį "Opel Signum", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3.34 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis V. I. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2021-06-20 buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Per visą dieną po truputį gurkšnojo alų, girtas nuo alkoholio nesijautė, nors alaus išgėrė kelis butelius. Apie 15-16 val. sugalvojo kieme perstatyti savo automobilį į kitą kieme esančią vietą. Aplink jo gyvenamą namą nei tvoros, nei vartų nėra. Atsisėdęs už savo automobilio "Opel Vectra", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jį užvedė ir norėjo šiek tiek pavažiuoti, tačiau gal nuo apsvaigimo nuo alaus per stipriai paspaudė akseleratorių ir išvažiavo iš savo kiemo; nespėjęs suvaldyti automobilio, pavažiavęs apie 5 metrus, atsitrenkė į priešais gyvenančio kaimyno tvorą; kaimynas tai matė, liepė jam sutvarkyti tvorą. Jis sutiko ir parvairavo savo automobilį atgal į savo kiemą. Po kelių minučių į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie nustatė jo neblaivumą. Labai gailisi, kodėl taip pasielgė, negalvojo kažkur važiuoti, tik norėjo perstatyti automobilį. Prašo atsižvelgti į tai, kad yra dirbantis, neteistas, administracine tvarka nebaustas asmuo, nelinkęs daryti nusikalstamų veikų, ir nutraukti šią bylą, perduodant jį pagal laidavimą jo sugyventinei Ž. L., su kuria jau apie metus kartu gyvena jai priklausančiame sodo name, veda bendrą ūkį ir augina nepilnametį Ž. L. sūnų, kadangi juos sieja artimi ryšiai, tarpusavio pasitikėjimas, jie įsiklauso į vienas kito nuomonę, Ž. L. neigiamai vertina jo padarytą nusikalstamą veiką ir padės jam susilaikyti nuo kitų nusikalstamų veikų padarymo. Pripažįsta, kad 2018 m. Norvegijos Karalystėje buvo baustas už vairavimą neblaiviam, buvo atimta ir teisė vairuoti, tačiau baudą yra sumokėjęs, grįžęs į Lietuvą, iš naujo įgijo vairuotojo pažymėjimą ir jį turėjo šios nusikalstamos veikos padarymo metu, tik paliko automobilyje ir po jo nutempimo į policijos nurodytą aikštelė neberado.
Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK RS tyrėjos D. B. tarnybinio pranešimo ir BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021-06-20 apie 15:23 val. dirbant pamainoje kartu su RS tyrėju N. T., iš Klaipėdos AVPK OVS budėto buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas automobiliu Opel v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo ir apgadino pranešėjo tvorą. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas A. M., kuris paaiškino, jog 2021-06-20 apie 15:10 val. išgirdo keistą triukšmą, o nuėjęs prie savo sklypo vartelių, pamatė automobilį ,,Opel", kuris priekiu buvo įvažiavęs į vartelius, o automobilio vairuotojo sėdynėje sėdėjo kaimynas (vardo ir pavardės nežino). Kaimynas bandė tartis dėl sugadintų vartelių, tačiau nesutarus nuvažiavo atbuline eiga ir automobilį pastatė prie savo namo. Po to į įvykio vietą buvo iškviesta policija, nes kaimynas buvo akivaizdžiai neblaivus ir elgėsi agresyviai. Nustatyta, kad automobilį "Opel" vairavo V. I., kuriam 2021-06-20 15:38 val. alkotesteriu (pirmuoju pūtimu) nustatytas 3,34 promilių girtumas, o antruoju pūtimu, 15:59 val. nustatytas 3,35 promilių girtumas. Asmuo iš pradžių neigė vairavęs automobilį, o po to nurodė, jog tik norėjo perstatyti automobilį. Vairavimo faktą paliudijo pranešėjas A. M.. Automobilis Opel Signum", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Kiškėnų k., Klaipėdos r. (b.l. 1-3, 4-7).
Tas pačias aplinkybes D. B. yra parodžiusi ir apklausiama liudytoja. Ji nurodė, kad įvykis buvo filmuotas Body vaizdo kameromis Nr. B0F1EC5F6F62, B0F1EC609068, tačiau nufilmuotų vaizdo įrašų iškelti nepavyko, nes sugedo kamerų iškėlimo stotelė (b.l. 27-30).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). namo kieme, išvažiavimo kryptimi stovi sidabrinės spalvos automobilis OPEL SIGNUM, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurio dešinėje pusėje, ant priekinio bamperio dešinės pusės matomas žalios spalvos įbrėžimai bei atlipęs bamperio dešinys kampas. Prie (duomenys neskelbtini). namo įvažiavimo esantys žalios spalvos įėjimo į kiemą varteliai yra išlūžę bei pasvirę į kiemo pusę (b.l. 11-19).
Liudytojas A. M. parodė, kad vasaros laikotarpiu su sutuoktine L. M. gyvena jiems priklausančiame sode (duomenys neskelbtini). 2021-06-20 apie 15 val. savo automobiliu grįžo namo. Praėjus apie 10 min., būdamas kieme, išgirdo kito automobilio užvedamą garsą, po to - keistą duslų garsą. Priėjęs prie įvažiavimo į kiemą vartelių, pamatė automobilį "Opel", kuris stovėjo priekiu atsirėmęs į jo vartelius, t.y. buvo į juos įvažiavęs ir apgadinęs. Automobilyje už vairo sėdėjo jo kaimynas, gyvenantis priešais jo namus, jo vardo ir pavardės nežino. Automobilio "Opel" variklis visą laiką buvo įjungtas. Jis priėjo prie vairuotojo ir per atidarytą vairuotojo durelių langą paklausė, ką jis prigėręs čia daro. Kaimynas nieko nesakė ir atbuline eiga pavažiavęs apie du metrus sustojo ant kelio važiuojamosios dalies, išlipo neužgesinęs varikio iš automobilio ir norėjo tartis dėl sugadintų vartelių taisymo. Tuo metu į kiemą jau buvo išėjusi ir L. M.. Nesutikus su kaimyno pasiūlymu, šis suagresyvėjo, pradėjo jiems grasinti, kad nedrįstų kviesti policijos, todėl žmona telefonu paskambino ir apie įvykį pranešė policijai. Po skambučio kaimynas nurodė, kad pastatys savo automobilį prie namo ir niekas neįrodys, kad jis vairavo automobilį. Po to taip ir padarė, t.y. atbuline eiga automobilį pastatė prie savo namo. Iki atvykstant policijai, kaimynas jo akivaizdoje alkoholio nevartojo. Kad jis buvo girtas, akivaizdžiai matėsi iš jo elgsenos, koordinacijos (b.l. 22-24). ???
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. I.2021-06-20 15:38 val. alkotesteriu nustatytas 3,34 prom. girtumas, 15:59 val. - 3,35 prom. neblaivumas (b.l.34, 35-38).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis Opel Signum", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Kiškėnų k., Klaipėdos r. (b.l. 33).
Iš VĮ "Regitra" išrašo matyti, kad automobilis "Opel Vectra -C-Signum", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso V. I. (b.l.31).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kaltinimas V. I. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamasis pripažino prieš avariją sukėlusį vairavimą vartojęs alkoholį, šį faktą patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Šie jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numatytas draudimas vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims); tokiu būdu jis sukėlė pavojų eismo saugumui ir, sukėlęs autoįvykį, padarė realią žalą tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė neskirti jam bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą, o atiduoti jį pagal laidavimą jo sugyventinei Ž. L., prašydami atsižvelgti į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, nėra buvęs baustas už vairavimą neblaiviam, nėra buvęs baustas ir administracine tvarka, yra dirbantis, atsakingas asmuo, nelinkęs pažeidinėti visuomenės elgesio taisyklių. Šį savo vairavimą apsvaigus kaltinamasis prašė vertinti kaip atsitiktinį ir nebepasikartosiantį, nurodė pats labai pasmerkęs ir apgailėjęs ir įsipareigojąs daugiau niekada taip nesielgti ir išvis nebevartoti alkoholio. Jis prašo pagal laidavimą atiduoti jį sugyventinei, su kuria seniai nuoširdžiai bendrauja, kuri pati yra tvarkingas, pažeidimų nedarantis, dirbantis asmuo. Nurodo, kad teisės vairuoti atėmimas ir automobilio konfiskavimas labai apsunkintų jo ir sugyventinės galimybę susisiekti su Klaipėdos m., kur abu dirba, dirbti ir išlaikyti šeimą, tai būtų jau nebepakeliama našta jam ir jo šeimai.
Apklausta posėdžio metu Ž. L. patvirtino, kad sutinka būti savo sugyventinio V. I. laiduotoja ir užtikrinti, kad jis ateityje nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodė, kad jie kartu gyvena santuokoje jau daugiau kaip metus, yra pažįstami daug seniau, ji gerai jį pažįsta ir mato, kaip jis išgyvena šį įvykį, kokias išvadas yra padaręs, todėl gali drąsiai laiduoti, kad nieko tokio V. I. nebepadarys. Pažymėjo, kad pati nėra buvusi teista, yra bausta administracine tvarka už pažeidimų, susijusių su neblaivumu, padarymą, bet tai buvo vienkartinis atvejis dėl konflikto tarp jos ir buvusio jos sugyventinio, baudą yra sumokėjusi, naujų pažeidimų nedaro, kritiškai vertina V. I. elgesį ir padės jam atgauti visuomenės pasitikėjimą.
Prokurorė su prašymu nutraukti bylą, atiduodant V. I. pagal laidavimą Ž. L. žiniai sutiko, atsižvelgiant į šio nusikaltimo padarymo aplinkybes ir V. I. nustatytą apsvaigimo lygį, siūlė nustatyti 2 metų laidavimo terminą, užstato neskirti, atsižvelgiant į kuklią šios šeimos turtinę padėtį, taikyti V. I. 1 metų 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir, atsižvelgiant į jo sugyventinės bei jos nepilnamečio sūnaus, gyvenančių kartu kaimo vietovėje, poreikius, nekonfiskuoti automobilio, su kuriuo buvo padaryta ši nusikalstama veika, o konfiskuoti dalį jo vertės atitinkančią pinigų sumą – 1000,00 Eur.
Įvertinęs proceso dalyvių pozicijas ir teismų formuojamą praktiką dėl tokio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybės, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą vietoj baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju nėra tinkama valstybinio poveikio priemonė. V. I. padarytas eismo saugumo pažeidimas įstatymo įvardijamas kaip nusikaltimas, kurio pavojingumą nulemia ir papildomos aplinkybės – sunkus kaltinamajam nustatytas apsvaigimas vairuojant ir eismo įvykio sukėlimas, po kurio V. I. dargi agresyviai elgėsi su nukentėjusiu nuo jo neteisėtų veiksmų A. M. ir neskubėjo pripažinti savo kaltės į vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Kaltinamasis yra brandaus amžiaus vyras, jokių aplinkybių neverčiamas, išgėręs didelį kiekį svaigalų ir būdamas sunkiai apsvaigęs, sėdęs vairuoti padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, kurio dėl girtumo nesuvaldė ir išvažiavo iš kiemo, nors aiškino tik norėjęs kieme perstatyti automobilį; dėl šių aplinkybių nežinia, kiek ir kur jis iš tiesų ketino važiuoti ir tai neturi jokios reikšmės jo veiksmų neteisėtumui, nes ir tokio atstumo, kuris buvo nuvažiuotas, pakako svetimam turtui apgadinti, o galėjo pakakti ir pasitaikiusiam šioje vietoje žmogui sužaloti, taigi pavojus eismo saugumui buvo sukeltas.
Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje yra numatyti pagrindai laidavimo institutui taikyti, tame tarpe ir tai, kad teismas turi pagrindo tikėtis, jog ateityje jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, perduotas pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. Būtent šių pagrindų šioje byloje ir nebuvo įrodyta tikrai esant. Iš byloje esančio Norvegijos Karalystės pažymėjimo ( b.l. 92 psl.) matyti, kad V. I. 2018-04-06 buvo baustas šioje užsienio valstybėje už vairavimą neblaiviam 37 000 NOK bauda arba 15 dienų įkalinimu, uždraudžiant jam vairuoti dvejus metus; apie šį įvykį teisme paklaustas prisiminė ir kaltinamasis, nurodęs, kad yra sumokėjęs baudą ir palikęs Norvegijoje tuometinį savo vairuotojo pažymėjimą, o grįžęs į Lietuvą, iš naujo įgijęs teisę vairuoti. Byloje nėra V. I. vairuotojo pažymėjimo ar duomenų apie jo išdavimą po šio nubaudimo, todėl teismas neturi galimybės patikrinti, ar V. I. šią nusikalstamą veiką padarė, turėdamas teisėtai jam išduotą vairuotojo pažymėjimą. Visos šios aplinkybės kelia teismui didelių abejonių, ar griežtai nenubaustas šį kartą V. I. išties nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Kita vertus, patikrinus siūlomos laiduotojos Ž. L. administracinių nuobaudų registro duomenis, nustatyta, kad ji turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už tai, kad 2020-10-22 toje pačioje sodyboje, kur buvo padaryta ir ši nusikalstama veika, būdama neblaivi (nustatytas 2,31 promilių apsvaigimas), netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, konfliktuodama su buvusiu sugyventiniu ir jo giminaičiais ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, atvykusius sureguliuoti šio konflikto, tuo pažemindama jų garbę ir orumą, o dar vieną galiojančią administracinę nuobaudą – už smulkesnį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad V. I. ir Ž. L. jai priklausančiame sodo name gyvena ir bendrą ūkį veda tik apie metus. Visos šios aplinkybės ir neduoda teismui pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad Ž. L. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, galintis realiai daryti tinkamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Dėl visų šių priežasčių teismas ir sprendžia laidavimo instituto šioje byloje netaikyti, kad išties būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai ir sunkiai apsvaigęs vairuotojas neįgytų niekuo nepagrįsto pranašumo prieš kitus asmenis, pakankamai griežtai baudžiamus ir už lengvesnio apsvaigimo aplinkybėmis padarytus analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. I. padaryta nusikalstama veika – tyčinis nesunkus nusikaltimas. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsižvelgia ir į tai, kad V. I. vairavo išties labai nedidelį atstumą, yra dirbantis, darbdavio ir sugyventinės yra charakterizuojamas teigiamai, kaip ramus, šeimyniškas ir įsipareigojimus vykdantis asmuo, nebaustas Lietuvoje administracine tvarka, skolų valstybei neturi. Visos šios aplinkybės rodo, kad baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti pakaks skirti švelniausią Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d. numatytą bausmę – baudą, nustatant artimą minimaliam jos dydį ir ilgesnį terminą jai sumokėti.
Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamos kartu su bausme.
Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant ilgesnį nei minimalų šios priemonės taikymo terminą – vienerius metus šešis mėnesius.
Teismo posėdžio metu prokurorė taip pat prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonės, kurią vairuojant padarytas šis nusikaltimas, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. I. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas jam priklausantį automobilį "Opel Signum", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šis turtas šeimos turtu nelaikytinas, kadangi V. I. ir Ž. L. nėra sudarę santuokos. Tik atsižvelgiant į kuklią jų abiejų turtinę padėtį ir kaimo vietovėje gyvenančių Ž. L., dirbančios Klaipėdoje ir dabar vežiojančios ten į darbą V. I., bei jos nepilnamečio sūnaus interesus, vertindamas juos kaip BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes išskirtiniam sprendimui priimti, teismas nusprendžia tenkinti prokurorės prašymą ir konfiskuoti ne šį automobilį, o dalį jo rinkos vertės – 1000,00 Eur, užtikrindamas šios pinigų sumos realų konfiskavimą V. I. nuosavybės teisių į šį automobilį apribojimo palikimu galioti iki konfiskacijos įvykdymo.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to – panaikintinos.
Į bausmės laiką įskaitytina viena para, kaltinamojo išbūta laikinajame sulaikyme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendė:
pripažinti V. I. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL (2700 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę jam skiriamą bausmę – 36 MGL (1800 Eur) baudą.
Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, kaltinamojo išbūtą laikiname sulaikyme, ir tuo pagrindu sumažinti paskirtą bausmę iki 34 MGL (1700 Eur), nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Skirti V. I. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ( 2021-06-21).
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalis, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti iš V. I. 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.