- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-509-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14352-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“
- Skolininkas
- R. V.
Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-14352-2010-9)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2011 m. vasario 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ pareiškimą skolininkui R. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorė kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl 744 Lt skolos, 580,32 Lt delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininko R. V.. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė nurodė, kad 2010-04-21 skolininkui buvo suteikta 600 Lt paskola, paskolos mokestis sudarė 144 Lt, paskolą skolininkas turėjo grąžinti iki 2010-05-21. 2010-10-20 paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2010-07-21. Kreipdamasi į teismą kreditorė nurodė, jog už naudojimąsi kreditorės lėšomis nuo negrąžintos pinigų sumos už kiekvieną dieną skaičiuotini 1,3 proc. dydžio delspinigiai, todėl už 60 d. prašė priteisti 580,32 Lt delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-10-28 nutartimi konstatavo, jog kreditorės reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, kadangi 1,3 proc. dydžio delspinigiai turi būti vertinami kaip neprotingai dideli, neatitinkantys šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir atsižvelgęs į tai, kad CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, taip pat nėra numatytas trūkumų šalinimo institutas, teismas kreditorės pareiškimą atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą. Be to, teismas pažymėjo, kad kreditorės pareiškimas neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi skolininko gyvenamoji vieta yra Mažeikiuose, o iš vartojimo sutarties kylantys ginčai sprendžiami teismuose pagal silpnesniosios sutarties šalies buveinės vietą. Nutartyje teismas išaiškino, jog nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles bei nurodė, jog teismo nutartis neskundžiama.
Nesutikdama su 2010-10-28 teismo nutartimi kreditorė pateikė atskirąjį skundą ir nurodė, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi šalys paskolos sutartyje susitarė, kad ginčai bus sprendžiami Klaipėdos miesto apylinkės teisme, tokiu būdu šalys tarpusavio susitarimu pakeitė teritorinį bylos teismingumą. Taip pat kreditorė pažymėjo, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartis neskundžiama, nes apeliacinės instancijos teismas analogiškoje byloje tokią teismo nutartį panaikino ir perdavė pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-18 nutartimi konstatavo, jog civilinio proceso kodekse nėra numatyta galimybė kreditoriui atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo, todėl atskirąjį skundą dėl 2010-10-28 teismo nutarties atsisakė priimti ir grąžino padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-18 nutartį panaikinti ir įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad teismas pareiškimo priėmimo stadijoje konstatavęs, kad byla Klaipėdos miesto apylinkės teismui neteisminga, netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai pažeidė jos teisę kreiptis į teismą, kadangi šalys paskolos sutartimi sutarė, jog šalys ginčus spręs Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Apeliantė teigia, kad teismas, nurodydamas, jog teismo nutartis neskundžiama, nepagrįstai užkirto apskundimo teisę ir pažymi, kad analogiškoje byloje apeliacinės instancijos teismas tenkino atskirąjį skundą ir panaikino nutartį, kuria buvo atsisakytas priimti pareiškimas dėl teismo išdavimo kaip neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenis nustatyta, jog kreditorė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 744 Lt skolos, 580,32 Lt delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininko R. V.. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą, kartu pažymėjo, jog pareiškimas pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles, bei nurodė, jog nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra neskundžiama. Kreditorė, nesutikdama su teismo nutartimi atsisakyti priimti pareiškimą, pateikė atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo yra neskundžiama, atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino padavusiam asmeniui. Kreditorė pateikė atskirąjį skundą motyvuodama tuo, jog pareiškimas dėl teismo įsakymo buvo atsisakytas priimti nepagrįstai, nes byla teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys nesiginčija. Teismo įsakymo procedūrą reglamentuojančios normos yra išimtinės, ir jeigu konkrečios išimties nėra numatyta, taikomos bendrosios bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės (CPK 432 str.). Įstatymas specialiai reglamentuoja pareiškimo išduoti įsakymą turiniui keliamus reikalavimus, civilinės bylos iškėlimo procedūrą, teismo įsakymo išdavimą. Taigi teismas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, patikrina, ar pareiškimas atitinka nustatytus reikalavimus ir išsprendžia pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 435 str. 1 d., 2 d.). Teismo įsakymas priimamas, kai atitinka turinio ir formos reikalavimus, numatytus CPK 433 straipsnyje, atsisakymo priimti pareiškimą pagrindai yra įtvirtinti CPK 435 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 435 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir neskundžiama, tačiau tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį pagal ginčo teisenos taisykles. Taigi teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti kreditoriaus pareiškimą dėl skolos priteisimo LR CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka, atskiruoju skundu neskundžiama. Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-28 nutartis negali būti apeliacijos objektu, darytina išvada, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-18 nutartis atsisakyti priimti kreditorės atskirąjį skundą yra teisėta ir pagrįsta (CPK 435 str., 4 d., 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.).
Tačiau, nors kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kolegija atkreipia dėmesį į kreditorės nurodytus atskirojo skundo motyvus. Tiek iš atskirojo skundo dėl 2010-10-28 nutarties, tiek iš atskirojo skundo dėl 2010-11-18 nutarties matyti, jog apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi paskolos sutartyje šalys sutarė ginčus spręsti Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Šiuo atveju pažymėtina, jog apeliantė prie atskirųjų skundų nepateikė duomenų, patvirtinančių tokį šalių susitarimą, todėl kolegija negali vertinti ir pasisakyti šiuo klausimu, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog kitas iš teismo motyvų, dėl ko buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, buvo tai, jog kreditorė pateikė aiškiai nepagrįstą pareiškimą. Todėl jei ir būtų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškimo teismingumo klausimą, tai neturėtų įtakos galutiniam teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, rezultatui.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.