Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (giminystės santykių) nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Anot pareiškėjos, N. U. K. laikė savo sūnumi, o K. N. U. - tėvu. N. U. rūpinosi berniuku: jį augino, prižiūrėjo, auklėjo, mokė, leido su juo kartu laisvalaikį ir t. t. N. U. ne kartą sakė, kad nori pakeisti duomenis apie tėvą vaiko gimimo liudijime, bet būdamas gyvas taip ir nespėjo to padaryti. Su N. U. ginčo dėl K. tėvystės nebuvo. Vaikas bendravo (ir bendrauja) su N. U. tėvais, juos vadina seneliais, o šie jį – savo anūku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime (b. l. 5) motina yra įrašyta pareiškėja, tėvas – N. B. (asmens kodas, tautybė nenurodyti). Pagal tuo metu galiojusio SŠK 61 straipsnį vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jei nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę. Vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu.

Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Bubių seniūnijos 2011 m. spalio 12 d. raštas Nr. PŽ(16)-124 3.25 (b. l. 11), 2011 m. rugsėjo 28 d. pažyma Nr. (2011-566-PD)-276 (b. l. 9) įrodo, kad N. U. nuo 1998 m. gyveno su pareiškėja (duomenys neskelbtini), nors savo gyvenamąją vietą ten oficialiai deklaravo tik 2008 m. kovo 6 d.

(duomenys neskelbtini) medicinos punktas 2011 m. gruodžio 2 d. išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad 1999 m. birželio 21 d. užvedant vaiko sveikatos raidos istoriją naujagimiui B. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), grafoje „tėvai“ įrašyti L. B. ir N. U. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Prie pažymos pridėta K. B. sveikatos raidos istorijos titulinio lapo kopija (b. l. 34).

2005 m. kovo 6 d. pareiškėja pagimdė mergaitę vardu E. (b. l. 6). E. U. gimimo liudijime motina nurodyta pareiškėja, tėvas - N. U., a. k. (duomenys neskelbtini).

N. U. 2009 m. dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju-audinių prižiūrėtoju. Iš N. U. darbdaviui (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 5 d. adresuoto prašymo dėl taikytino neapmokestinamojo pajamų dydžio (b. l. 30-31) matyti, kad N. U. prašė taikyti 100 Lt neapmokestinamųjų pajamų dydį už pirmą vaiką ir 200 Lt neapmokestinamųjų pajamų dydį už antrą vaiką. Prie prašymo pridėjo vaikų K. B. ir E. U. gimimo liudijimus (b. l. 32).

(duomenys neskelbtini), ištikus infarktui, N. U. mirė (b. l. 8).

(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2011 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. S-43 (b. l. 29) nurodyta, kad K. B. mokosi minėtoje mokymo įstaigoje nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. Šiuo metu K. B. yra šeštos klasės mokinys. Visus vaiko mokymosi metus N. U. domėjosi K. mokslo pasiekimais ir elgesiu, lankydavosi tėvų susirinkimuose, palaikė ryšį su klasės mokytoja. N. U. įvardino save K. B. tėvu ir jį materialiai išlaikė.

I. U. pareiškime teismui patvirtino, kad jos sūnus N. U. yra jos anūko K. B. tėvas (b. l. 35).

Liudytoja J. P. parodė, kad jos vyras ir N. U., kol šis gyveno savo tėvų namuose (o paskui išsikėlė gyventi pas pareiškėją), buvo kaimynai. Liudytoja ir jos vyras su pareiškėja ir N. U. bendravo šeimomis, vykdavo vieni pas kitus į svečius. Liudytoja matė, kad N. U. K. rūpinosi, jį prižiūrėjo, su juo žaidė. N. U. bendravimas su A. niekuo nesiskyrė nuo jo bendravimu su K.

Liudytojas D. Š. parodė, kad su N. U. pažinojo nuo mokyklos laikų, gyveno greta. N. U. su pareiškėja susipažino apie 1997-1998 m. Jie pradėjo draugauti kaip pora, vėliau kartu gyventi, susilaukė K.. Liudytojas su šeima aplankydavo draugą su šeima, kartu švęsdavo gimtadienius. Nors N. U. buvo griežtas K. jį auklėdamas, vis dėlto jų tarpusavio santykiai buvo artimi, šilti.

Liudytoja L. R., N. U. sesers dukra ir krikštodukra (CPK 191 str. 2 d.), parodė, kad pažįsta suinteresuoto asmens A. S. įstatyminę atstovę B. S. ir pareiškėją, kurios nuo N. U. pagimdė po berniuką. Liudytojos teigimu, dėdę ir pareiškėją siejo šeimyniniai santykiai, tarp jų viskas buvo bendra. N. U. K. mylėjo, rūpinosi, domėjosi jo mokslais, buvo reiklus tėvas, eidavo su vaiku žvejoti. N. U. liudytojai buvo užsiminęs apie vestuves su pareiškėja, norėjo suteikti K. savo pavardę, tačiau nesuspėjo.

Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylai aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitikti logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005).

Iš liudytojų J. P., D. Š., L. R., taip pat I. U. parodymų, duotų žodžiu ar raštu, kitų (ne)tiesioginių įrodymų, kurie vieningai patvirtina, kad N. U. nebuvo kilę abejonių dėl to, kad būtent jis yra biologinis K. B. tėvas ir tokiu save laikė, teismas daro išvadą, kad N. U. buvo K. B. biologinis tėvas.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti esant šioms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 1 p.). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 str. 1 d.). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 str. 2 d.).

Suinteresuotas asmuo VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime inter alia pažymėjo, kad viena iš pagrindinių sąlygų norint skirti našlaičių pensiją yra mirusio asmens (tėvo ar motinos) turėtas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas. Teisė į našlaičių pensiją atsiranda, jeigu asmuo mirties dieną turėjo minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti arba iki mirties gavo senatvės ar netekto darbingumo pensiją. Velionio N. U. vaikai turėtų teisę į našlaičio pensiją, nes N. U. mirties dieną turėjo didesnį nei minimalų (2 m. 6 mėn.) ir būtinąjį (5 m.) valstybinio socialinio draudimo stažą, t. y. jo stažas sudarė 6 m. 9 mėn. 21 d.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, nes N. U. yra miręs, pareiškėjos prašymas nustatyti giminystės santykių faktą yra de jure ir de facto pagrįstas, todėl tenkinamas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas su tikslu, kad K. B. būtų paskirta našlaičių pensija (ir realizuojant berniuko teisę žinoti, kas yra jo tikrieji tėvai).

Baigiamųjų kalbų metu pareiškėjos atstovas advokatas S. Alysas nurodė, kad praplečia pareiškimo ribas ir prašo pakeisti įrašą K. B. gimimo liudijimo tėvo grafoje, nurodant, kad N. U. yra K. tėvas, idant vaikui būtų suteikta tėvo pavardė.

Teismas atsisako priimti papildomą pareiškimo reikalavimą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą (ydingai suformuluotas pareiškimo dalykas, nes teismas nėra kompetentingas pats pakeisti įrašą vaiko gimimo liudijime) ir 141 straipsnio 3 dalį.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą, kuris registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje ar įforminamas kitose institucijose, per se yra pagrindas šį faktą ten įregistruoti arba įforminti, tačiau neprilygsta tų institucijų išduodamiems dokumentams (CPK 448 str. 2 d.). Kitaip tariant, teismo sprendimas sukels įvairias teisines pasekmes, ne tik tas, dėl kurio juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas.

Remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Iš pareiškėjos, kaip tiesiogiai bylos baigtimi teisiškai suinteresuoto asmens, į valstybės biudžetą priteisiama 29,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263, 269, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. U., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. B. yra N. U. sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas su tikslu, kad vaikui būtų paskirta našlaičio pensija.

Priteisti iš pareiškėjos L. B. 29,70 Lt (dvidešimt devynis litus 70 ct.) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.