Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1145-773/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas išspręsti: civilinės bylos Nr. e2-1145-773/2016 teritorinio teismingumo klausimą bei nurodytos ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2436-910/2016 sujungimo klausimus.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla pagal ieškovo AB DNB bankas ieškinį atsakovui 38-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai dėl skolos priteisimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra M. M., R. D., D. P., A. P. ir kiti. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi šią civilinę bylą iš Vilniaus apygardos teismo perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui CPK 34 straipsnio 3 ir 5 dalies pagrindu, nes buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme dirba byloje dalyvaujančių asmenų – trečiųjų asmenų - D. P. ir A. P., dukra ir sesuo.

Kauno apygardos teismui perdavus nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB bankas ieškinį atsakovui 38-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-1145-773/2016.

Nurodytoje byloje 2016 m. sausio 11 d. ir 2016 m. sausio 13 d. buvo gauti patikslinti ieškovo AB DNB bankas ieškiniai atsakovui 38-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai dėl skolos išieškojimo, išieškojimą nukreipiant į įkeistą trečiųjų asmenų nekilnojamąjį turtą. Teikiamais patikslintais ieškiniais ieškovas atsisakė dalies reikalavimų, t. y. išieškojimo nukreipimo į konkrečių trečiųjų asmenų butus. 2016 m. sausio 13 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą Kauno apygardos teismas išsprendė, jį priimdamas 2016 m. sausio 27 d., nutartimi, tuo tarpu 2016 m. sausio 11 d. teismui pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimas nėra išspręstas, ant patikslinto ieškinio popierinės kopijos uždėta rezoliucija – spręsti parengiamojo teismo posėdžio metu.

Kauno apygardos teismas įvertinęs, kad 2016 m. sausio 13 d. patikslintame ieškinyje kaip tretieji asmenys nėra nurodyti D. P. ir A. P., bei esant ieškovo AB DNB bankas prašymui perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo Vilniaus apygardos teismui, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas įvertinti aplinkybes, kad byla Kauno apygardos teisme nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės ir vadovaujantis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, perduoti civilinę bylą Nr. e2-1145-773/2016 nagrinėti pagal teritorinį teismingumą.

Bylos sujungtinos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui netenkintinas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, taip pat ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pateikiama informacija apie aptariamas civilines bylas nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje AB DNB bankas pareikštu ieškiniu siekia prisiteisti skolą iš 38-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos, skolos išieškojimą nukreipiant į bankui įkeistą turtą – ieškinyje išvardintus butus. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovų M. M., N. M., V. B., V. M., S. M., Z. Z., E. Z., H. M., A. P., J. R., V. V., G. V., J. B., R. B., L. M., S. M., S. C., Č. C., S. Ž., V. Ž. ieškinį atsakovui AB DNB bankas, trečiasis asmuo 38-oji Gyvenamojo namo statybos bendrija siekiama įkeitimo (hipotekos) sutartį pripažinti pasibaigusia ieškovų butų dalyje.

Pažymėtina, kad nors Kauno apygardos teismui pareikštu ir priimtu nagrinėti 2016 m. sausio 13 d. patikslintu ieškiniu prisiteisiant skolą iš 38-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos nukreipti skolos išieškojimą į asmenų, pareiškusių ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme, turtą neprašoma, tačiau neišsprendus Kauno apygardos teismui 2016 m. sausio 11 d. pareikšto patikslinto ieškinio priėmimo klausimo, kuriuo atsisakoma reikalavimų dėl išieškojimo nukreipimo būtent į šių asmenų turtą (2016 m. sausio 11 d. teismui pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimas nėra įvertintas nei nutartimi, nei teisėjo rezoliucija), laikytina, kad klausimas dėl reikalavimų šiems asmenims nėra įvertintas, kas turės būti padaryta nagrinėjant bylą. Siekiant išspręsti šiuos ir kitus byloje kilusius klausimus koncentruotai ir ekonomiškai, įvertinus, kad abejose bylose turėtų būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys šalių argumentai ir įrodymai, darytina išvada, jog bylų sujungimas nagrinėjamu atveju atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Be to, bylos gali būti susijusios prejudiciniais ryšiais: Vilniaus miesto apylinkės teisme pareikštų reikalavimų išsprendimas gali turėti reikšmės dalies Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų tenkinimui. Vadinasi, sujungus bylas, bus išvengta vienos iš jų sustabdymo ir nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad būtų tęsiamas kitas procesas.

Atsižvelgiant į tai, kad abi sujungtinos bylos yra pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje ir nors pagrindinis ginčas sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje byla gauta anksčiau (2015 m. spalio 27 d., o Kauno apygardos teisme gauta 2015 m. gruodžio 4 d.), tačiau vadovaujantis CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios numato, kad jei vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme, yra pagrindas spręsti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla turi būti prijungta prie Kauno apygardos teismo civilinės bylos ir abi bylos perduotinos nagrinėti Kauno apygardos teismui.

2016 m. sausio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taip pat buvo prašoma išspręsti civilinės bylos teritorinio teismingumo klausimą ir paaiškėjus aplinkybei, jog D. P. ir A. P. nėra nagrinėjamos bylos šalimis, perduoti bylą nagrinėti pagal teritorinį teismingumą. Kadangi nagrinėjant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo paaiškėjo, kad asmenims, kurių dalyvavimas byloje ir lėmė jos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, dalyvavimas procese ir jiems reiškiami reikalavimai nėra įvertintas, be to šie asmenys yra Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamos bylos šalimis, laikytina, kad aplinkybės, sudariusios pagrindą perduoti bylą nagrinėti kitam teismui nėra išnykusios, todėl prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui netenkintinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi ir CPK 33 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Sujungti Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1145-773/2016 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-2436-910/2016, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-2436-910/2016 prie civilinės bylos Nr. e2-1145-773/2016.

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-2436-910/2016 perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Netenkinti Kauno apygardos teismo prašymo dėl civilinės bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.