Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno butų ūkis“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, suinteresuotieji asmenys antstolis Virgilijus Kučinskas, A. K., L. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis V. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis Virginijus Kučinskas iš skolininko A. K. vykdomojoje byloje Nr. 0072/22/01013 vykdo išieškojimą išieškotojos UAB „Kauno butų ūkis“ naudai. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis Gyventojų registro duomenimis nustatė, kad skolininkas A. K. 1986 m. sausio 25 d. sudarė santuoką su L. K.. Suinteresuotų asmenų atsiliepime yra teigiama, jog A. K. kartu su L. K. negyvena jau daugiau nei dešimt metų, šiuo metu Kazlų Rūdos savivaldybės notarų biure yra parengti jų prašymai nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, tačiau byloje nėra pateikta jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. 2022 m. rugpjūčio 18 d. antstolis patvarkymu Nr. S-22-72-23027 areštavo skolininko sutuoktinės L. K. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio (jam prilygintų pajamų) dalį – 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą ir 25 procentus nuo darbo užmokesčio dalies viršijančios minimalų mėnesio atlyginimą. 2022 m. rugpjūčio 19 d. skolininkui išsiųstas pasiūlymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau per numatytą terminą sutikimas negautas. Antstolis 2022 m. gruodžio 19 d. siūlymu Nr. S-22-72-35175 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą. Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis sutuoktinių turtas nėra padalintas.

Skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgęs teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatyti CK 3.123 straipsnio nuostatose.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, jog suinteresuotieji asmenys L. K. ir A. K. gyvena atskirai, jų teiginiai apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą yra tik deklaratyvūs, todėl gaunamos pajamos yra pripažįstamos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

CK 4.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Taigi antstoliui nepavykstant išieškoti skolos iš skolininko A. K. asmeninių lėšų ir bendraturčiams nustatyta tvarka nenustačius dalių dydžio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, klausimą dėl bendraturčio dalies dydžio nustatymo sprendžia teismas (CK 4.89 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra tik individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir sprendžiama ne dėl fizinio asmens turto realizavimo ir (ar) išieškojimo iš A. K. turto (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalis), bet dėl jo ir sutuoktinės (kuriai nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla) dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį.

Pareiškėja (išieškotoja) UAB „Kauno butų ūkis“ prašo nustatyti kad skolininkui A. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės L. K. gaunamų išmokų iš VSDFV Kauno skyriaus. Tokia išieškotojos pozicija atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl jos prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 585, 593 straipsniais,

nutaria:

prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų išmokų iš VSDFV Kauno skyriaus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.