Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl nepaskirtos pensijos laikotarpiu nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2002 m. vasario 8 d., gaunant bedarbio pašalpą, nurodė, kad minėtu laikotarpiu gaunant bedarbio pašalpą pareiškėjas turėjo būti draustas socialiniu draudimu nuo nedarbo remiantis nuo 1994 m. liepos 18 d. galiojusio Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo privalomai draustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepimo (b. l. 15–19) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad dėl darbo stažo įskaitymo pagal 2011 m. lapkričio 26 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį, pareiškėjas 2010 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Fondo valdybos Panevėžio skyrių. Pareiškėjui buvo atsakyta 2010 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (5.47)3-9457, vėliau dėl to paties klausimo pareiškėjas į skyrių kreipėsi su 2016 m. gegužės 17 d. prašymu, į kurį buvo atsakyta 2016 m. gegužės 24 raštu Nr. (10.18)I-9880. Pareiškėjas tuo pačiu klausimu į VSDFV kreipėsi su 2016 m. vasario 20 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. skundais, į kuriuos taip pat buvo atsakyta 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. (6.5)I-1770 ir 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. (6.5)I-3671.

Dėl laikotarpio nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d. neįskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nurodė, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, būtent Pensijų įstatymas ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), o ne Pataisos darbų kodeksas yra specialieji teisės aktai, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl laikotarpių įskaitymo/neįskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Remdamasis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi ir 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu pabrėžė, kad asmenys, nuteisti laisvės atėmimu, nors ir dirbantys įkalinimo įstaigose, tačiau nuo 1991 m. birželio 1 d. nebuvo ir nėra draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, t. y. už juos nebuvo, nėra ir neturėjo būti mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Todėl skiriant senatvės pensiją nuteistųjų darbo įkalinimo įstaigoje laikotarpiai neįskaitomi į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Pareiškėjo pateiktoje teismo nutartyje taip pat yra nurodyta, kad darbo laikas nuo 1992 m. spalio 1 d. įskaitomas į bendrąjį darbo stažą, o ne į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Paminėtų argumentų kontekste darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laisvės atėmimo vietoje įgytą bendrąjį darbo stažą negali būti tenkinamas, nes valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos už pareiškėją nebuvo mokėtos.

Dėl laikotarpio nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2002 m. vasario 8 d. neįskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nurodė, kad, registro duomenimis, pareiškėjas per pastaruosius 3 metus iki užsiregistravimo Panevėžio darbo biržoje 24 mėnesių valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo neturėjo, todėl neturėjo ir teisės gauti bedarbio pašalpos pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo (toliau – ir Bedarbių rėmimo įstatymas) 15 straipsnio 1 dalį, atitinkamai nebuvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu nuo nedarbo. Pagal Bedarbių rėmimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, bedarbio pašalpa buvo mokama asmenims, kurie neturi šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyto stažo, tačiau pagal šio įstatymo 16¹ straipsnio 5 dalį, skirtų bedarbio pašalpų gavimo laikas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaičiuojamas, o pašalpų sumos neįtraukiamos į asmens draudžiamąsias pajamas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo (b. l. 51–53) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria atsisakyta nagrinėti reikalavimą įskaityti į stažą laikotarpį nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d. nurodė, kad tokį reikalavimą pareiškėjas jau buvo pateikęs 2013 m. rugpjūčio 26 d., 2016 m. vasario 20 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. skunduose. Į šį pareiškėjo reikalavimą VSDFV yra atsakiusi 2013 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6482, 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1770 ir 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3671. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 23 d. skunde kėlė tokį patį reikalavimą ir nenurodė kitokių argumentų, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 30 punktu, skundžiamu 2016 m. gruodžio 29 sprendimu Nr. (6.5)I-7374 buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl laikotarpio nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d. įkaitymo į stažą, kaip kartotinį.

Dėl VSDFV skundžiamo sprendimo dalies, kuria atsisakyta įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių įskaityti į stažą laikotarpį nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2002 m. vasario 8 d. nurodė, kad, pagal surinktus duomenis, pareiškėjas nepriskirtas prie asmenų, kuris ginčo laikotarpiu buvo draustas nuo nedarbo, todėl neturint Bedarbio rėmimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyto stažo, teisė į bedarbio pašalpą jam galėjo būti nustatyta tik pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir bedarbio pašalpa galėjo būti apskaičiuota tik pagal Bedarbio rėmimo įstatymo 16¹ straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką. Tuo tarpu bedarbio pašalpų, apskaičiuotų pagal šią teisės nuostatą gavimo laikas neįskaičiuojamas į asmens stažą, o šių pašalpų sumos – į asmens draudžiamąsias pajamas.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7374 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (10.18)I-15575, kuriais nuspręsta neįskaityti į stažą laikotarpių nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d. pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą ir laikotarpio nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2002 m. vasario 8 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių įskaityti į stažą senatvės pensijai gauti laikotarpius nuo 1992 m. spalio 1 d. pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį ir laikotarpį nuo 2001 m. gruodžio 4 iki 2002 m. vasario 8 d.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčą kelia keliais aspektais. Pareiškėjas prieštarauja institucijų pozicijoms neįskaityti į stažą socialinio draudimo pensijai gauti laikotarpio nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d., kuriuo pareiškėjas atliko bausmę Vilniaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje ir neįskaityti į stažą socialinio draudimo pensijai gauti laikotarpio nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2002 m. vasario 8 d., kuriuo pareiškėjas buvo įregistruotas Panevėžio teritorinėje darbo biržoje.

Dėl laikotarpio nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d. įskaitymo į stažą socialinio draudimo pensijai gauti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas prašydamas į stažą socialinio draudimo pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d., į VSDFV Panevėžio skyrių kreipėsi su 2010 m. balandžio 13 d. prašymu (b. l. 39). Kartu su prašymu pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį (b. l. 40), kurią prašė vykdyti. Pareiškėjui į jo prašymą buvo atsakyta VSDFV skyriaus 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (5.47)3-9457 (b. l. 41).

VSDFV Mažeikių skyrius 2016 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. PE_SP1-256 nusprendė pareiškėjui skirti 185,06 Eur valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki gyvos galvos (b. l. 77). Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu sprendimu, bei prieštaraudamas, kad nepaskirta pensija už laikotarpį nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d., su 2016 m. vasario 20 d. skundu kreipėsi į VSDFV (b. l. 73). VSDFV į pareiškėjo 2016 m. vasario 20 d. skundą atsakė 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1770 (b. l. 45), kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo.

VSDFV Mažeikių skyrius 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. PE_SP1-1771 nusprendė pareiškėjui skirti 185,63 Eur valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki gyvos galvos (b. l. 72). Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu sprendimu, bei prieštaraudamas, kad nevykdoma Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartis, su 2016 m. gegužės 17 d. skundu į VSDFV kreipėsi pakartotinai (b. l. 43). VSDFV į pareiškėjo skundą atsakė 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3671 (b. l. 48), kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo.

Pareiškėjas su 2016 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimu kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių, prašydamas apskaičiuoti senatvės pensiją, t. y. į stažą įtraukiant laikotarpį nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d. (b. l. 63). Skyrius skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. (10.18)I-15575, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, atsisakė tenkinti prašymą dėl prašomo laikotarpio įtraukimo į stažą (b. l. 7). Pareiškėjas skyriaus sprendimą apskundė VSDFV, kuri skundžiamu 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (6.5)I-73374, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir Taisyklių 30 punktu, skundą šioje dalyje atsisakė nagrinėti kaip kartotinį (b. l. 8).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad VSDFV administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjas nesutikdamas su VSDFV Mažeikių skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu (b. l. 7), su 2016 m. lapkričio 23 d. skundu kreipėsi į VSDFV, kuri skundžiamu sprendimu pareiškėjo keliamo ginčo dalį dėl laikotarpio nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d. įskaitymo į stažą socialinio draudimo pensijai gauti, atsisakė nagrinėti Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 30 punkto pagrindu. Atsisakymo nagrinėti šią skundo dalį argumentus grindė tuo, kad analogišku klausimu pareiškėjui jau buvo atsakyta 2013 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6482 (b. l. 56), 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1770 (b. l. 45) ir 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3671 (b. l. 48). Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2016 m. rugpjūčio 8 d. prašymu (b. l. 63) kreipdamasis į VSDFV Mažeikių skyrių prašydamas įtraukti į stažą laikotarpį nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d. pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį. VSDFV Mažeikių skyrius skundžiamu sprendimu išnagrinėjo šią skundo dalį, atsisakydamas patenkinti pareiškėjo prašymą. Skyrius sprendime išaiškino priežastis dėl kurių darbo laikas nuo 1992 m. spalio 1 d. negali būti įskaitomas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 23 d. skunde pabrėždamas, kad nesutinka su skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu, VSDFV prašė įpareigoti skyrių įskaityti į pensijos stažą darbo laiką nuo 1992 m. spalio 1 d. pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį (b. l. 61). VSDFV skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą šioje dalyje atsisakė nagrinėti kaip kartotinį. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nesutikdamas su VSDFV Mažeikių skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo argumentais, į VSDFV kreipėsi kaip į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

VSDFV vertindama argumentus, išdėstytus ankstesniuose sprendimuose, pareiškėjo prašymą dalyje, dėl laikotarpio nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d. įskaitymo į stažą socialinio draudimo pensijai gauti, atsisakė nagrinėti.

Pareiškėjas neginčija VSDFV sprendimo dalies, kuria atsisakyta nagrinėti jo skundo dalį, pareiškėjas iš esmės siekia, kad į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą būtų įtrauktas laikotarpis nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d., kuriuo pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Pareiškėjo teigimu, minėtas laikotarpis turėtų būti įtrauktas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutarties pagrindu. Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, jog teisę įskaityti įkalinimo įstaigoje išdirbtą laiką į bendrąjį darbo stažą, reikalingą senatvės pensijai gauti, pareiškėjas įgijo Pataisos darbų kodekso 52¹ straipsnio pagrindu ir ši teisė patvirtinta Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutarties priėmimo metu galiojusio Pataisos darbų kodekso 52¹ straipsnis numatė nuteistiesiems, nepažeidžiantiems režimo ir įvykdantiems išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis, tarpininkaujant pataisos darbų įstaigos administracijai, atliekant bausmę, darbo laiką teismo sprendimu įskaityti į bendrąjį darbo stažą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus administracinėje byloje Nr. A-15-926/2006 yra išaiškinęs, jog sąvokos „bendras darbo stažas“ ir „valstybinio pensijų draudimo stažas“ nėra tapačios, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas priklauso nuo privalomojo valstybinio socialinio draudimo fakto ir už šį draudimą mokamų įmokų, todėl asmens bendrasis darbo stažas negali būti įskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

Pagal Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu laikomas laikas, per kurį asmenys patys moka arba už juos mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat laikas, per kurį šie asmenys gauna pašalpas, išvardytas to paties straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pensijų įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d. mokėjo, ar už jį buvo mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų priskirtinas asmenims, kurie privalomai draudžiami valstybiniu socialinio draudimo pensijų draudimu (Pensijų įstatymo 2 straipsnis), todėl akivaizdu, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d., nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo laikotarpio nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d. įskaityti į stažą socialinio draudimo pensijai gauti pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį. Atkreiptina, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad darbo laikas nuo 1992 m. spalio 1 d. įskaitomas į bendrą darbo stažą, tačiau ne į valstybinio pensijų draudimo stažą. Kaip jau minėta, sąvokos „bendras darbo stažas“ ir „valstybinio pensijų draudimo stažas“ nėra tapačios.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti skundžiamus sprendimus bei įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių Vilniaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje dirbtą laiką nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d. įskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir paskirti jam senatvės pensiją, nėra teisinio pagrindo.

Dėl laikotarpio nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2002 m. vasario 8 d. įskaitymo į stažą socialinio draudimo pensijai gauti

Pareiškėjas siekia, kad į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą būtų įtrauktas laikotarpis nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2002 m. vasario 8 d., kuriuo pareiškėjas išėjęs iš įkalinimo įstaigos buvo registruotas Panevėžio teritorinėje darbo biržoje bei gavo bedarbio pašalpą.

Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą be kitų pašalpų taip pat įskaitomas bedarbio pašalpų, mokėtų draustiems nuo nedarbo asmenims pagal Bedarbių rėmimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2005 m. sausio 1 d., gavimo laikas. Šių pašalpų ir išmokų gavimo laikas įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. – socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims. Pagal Bedarbių rėmimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, teisę gauti bedarbio pašalpą turi bedarbiai, kurie iki užsiregistravimo valstybinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 24 mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą per paskutinius 3 metus, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 12 punkte nustatyta, kad į asmens stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įskaitomas bedarbio pašalpų, mokėtų draustiems nuo nedarbo asmenims pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2005 m. sausio 1 d., gavimo laikas (Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nuostatų 12 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant asmens stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, į uždarbio ir kitų pajamų, nuo kurių įmokėtos ar turėjo būti mokėtos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, sumą įskaitomos priskaičiuotos <...> nedarbo socialinio draudimo išmokos (iki 2005 m. sausio 1 d. – bedarbio pašalpos, apskaičiuotos Bedarbių rėmimo įstatymo 16¹ straipsnio 2 ir 3 dalių nustatyta tvarka, mokėtos draustiems nuo nedarbo asmenims (Nuostatų 11 punktas). Byloje nėra pateikta duomenų (įrodymų), kad pareiškėjas per pastaruosius 3 metus iki užsiregistravimo darbo biržoje (2001 m. gruodžio 4 d.) turėjo 24 mėnesių stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, todėl pareiškėjas, Bedarbių rėmimo įstatymo 15 straipsnio prasme, nelaikytinas draustu nuo nedarbo. Atitinkamai darytina išvada, kad laikotarpis nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2002 m. vasario 8 d., kuriuo pareiškėjas buvo registruotas darbo biržoje, negali būti įskaitytas į stažą socialinio draudimo pensijai gauti. Šiuo aspektu tiek VSDFV skyriaus, tiek VSDFV pozicija, išdėstyta skundžiamuose sprendimuose, laikytina teisinga ir pagrįsta. Papildomai pažymėtina, kad, nors Bedarbių rėmimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numatė teisę į bedarbio pašalpą ir tiems bedarbiams, kurie iki užsiregistravimo neturėjo šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto valstybinio socialinio draudimo stažo dėl šio įstatymo 16¹ straipsnio penktojoje dalyje nurodytų svarbių priežasčių, tame tarpe ir grįžusiems iš įkalinimo vietų, tačiau jie nebuvo drausti socialiniu draudimu nuo nedarbo. Kaip jau minėta, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitoma bedarbio pašalpa, mokėta draustiems nuo nedarbo asmenims pagal Bedarbių rėmimo įstatymo nuostatas (Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Nuostatų 11.1 punktas.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, aptartą teisinį reglamentavimą, tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7374 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (10.18)I-15575, dalyse, kuriomis atsisakyta į stažą socialinio draudimo pensijai gauti įskaityti laikotarpius nuo 1992 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2001 m. gruodžio 4 d. iki 2002 m. vasario 8 d., nėra teisinio pagrindo. Nepanaikinus skundžiamų sprendimų, negali būti tenkinamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.