Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-27 · Administracinė byla Nr. eI2-8335-983/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-27
Bylos Nr.
eI2-8335-983/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01178-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos inžinerinė grupė”
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8335-983/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01178-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 27 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos inžinerinė grupė” dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 24S78941, kuriuo panaikintas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, jog atsakovas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760122123, nes uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos inžinerinė grupė“ 2023 m. rugsėjo 1 d. nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį. Apie tai, kad pareiškėjas yra atleistas, jis nieko nežinojo ir dar dirbdamas minėtoje įmonėje, 2023 m. gruodžio 19 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą leisti pakeisti darbdavį (iš UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ į MB „Tinko imperija“).

Pareiškėjo nuomone, jeigu jis būtų buvęs atleistas iš darbo UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ 2023 m. rugsėjo 1 d., tuomet 2023 m. gruodžio 19 d. Migracijos departamentas jau būtų atsisakęs priimti jo prašymą leisti pakeisti darbdavį. Pareiškėjo įsitikinimu, jis 2023 m. gruodžio 19 d. dar nebuvo nutraukęs darbo sutarties su UAB „Baltijos inžinerinė grupė“. Šiuo atveju, UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDFV) pateikė neteisingą informaciją apie pareiškėjo atleidimą atgaline data.

Pažymi, jog 2023 m. rugpjūčio 14 d. statybos subrangos sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ ir MB „Tinko imperija“, nurodyta, jog šioje sutartyje numatyti darbai atliekami nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir kad darbus kaip UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ darbuotojas atliks pareiškėjas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog aplinkybę, kad pareiškėjo darbo sutartis buvo nutraukta patvirtina ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) duomenys. Pareiškėjas savo skundo teiginių, kad UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ su juo darbo sutarties nenutraukė nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Tokiu būdu, paaiškėjus ginčijamu Sprendimu nustatytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas taikė imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti.

Pažymi, kad Įstatymo 50 numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panašaus pobūdžio bylose.

Mano, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka trečiasis suinteresuotas asmuo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 24S78941 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2022 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2022 m. gegužės 13 d. pareiškėjui buvo įteiktas leidimas laikinai gyventi Nr. 760122123, galiojantis iki 2024 m. gegužės 10 d.

Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 19 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, ketindamas dirbti MB „Tinko imperija“.

Migracijos departamentas vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrinęs VSDFV esančius duomenis nustatė, kad UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ 2023 m. rugsėjo 1 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą darbo sutartį, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba. Taigi, tuo pagrindu 2024 m. kovo 14 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, priėmė Sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes su asmeniu nutraukta darbo sutartis. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas įsidarbino UAB „Baltijos inžinerinė grupė“. Iš byloje pateiktos VSDFV 2024 m. kovo 14 d. pažymos matyti, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2023 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ginčijamo Sprendimo metu pareiškėjas faktiškai dirbo Bendrovėje, ar jo darbo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu. Pareiškėjo teiginys, kad jis 2023 m. gruodžio 19 d. dar nebuvo nutraukęs darbo sutarties su UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ neatitinka VSDFV duomenų, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas jokių objektyvių duomenų patvirtinančių jo deklaratyvius teiginius apie darbą UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ nepateikė. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

Pareiškėjas skunde pažymi, jog tarp UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ ir MB „Tinko imperija“ 2023 m. rugpjūčio 14 d. sudarytoje statybos subrangos sutartyje Nr. TI2023/08/14 nurodyta, kad darbai atliekami nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., kuriuos kaip UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ darbuotojas atliks pareiškėjas.

Teismas, pasisakydamas dėl minėtos subrangos sutarties ir joje nurodyto fakto, kad pareiškėjas atliks tam tikrus darbus, pažymi, jog šiuo dokumentu nėra patvirtinami darbo santykiai tarp pareiškėjo ir UAB „Baltijos inžinerinė grupė“. Ši sutartis sudaryta tarp MB „Tinklo Imperija“ (rangovas) ir UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ (subrangovas), kuria subrangovas įsipareigoja griežtai laikantis techninio projekto, darbo projekto, kitų techninių dokumentų reikalavimų atlikti sienų ir anguokraščių tinkavimo darbus objekte esančiame (duomenys neskelbtini) (1 punktas). Sutarties 6.7 punkte nurodyta, jog subrangovas atsako už savo bei savo darbuotojų įdarbinimą, o 6.8 punkte pateiktas dirbančių objekte darbuotojų sąrašas, tarp kurių nurodytas ir pareiškėjas. Taigi, iš to išplaukia, jog būtent UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ buvo atsakinga už pareiškėjo įdarbinimą, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes 2023 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartis (sudaryta tarp pareiškėjo ir UAB „Baltijos inžinerinė grupė) buvo nutraukta (VSDFV 2023 m. kovo 14 d. duomenys).

Pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo žinomos aplinkybės dėl to, kad UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ 2023 m. rugsėjo 1 d. nutraukė su juo sudarytą darbo sutartį, nepaneigia, jog nutraukus minėtą sutartį atsakovui atsirado pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai atsakovui neįtvirtina pareigos, priimant Sprendimą, vertinti pareiškėjo atleidimo iš darbo pagrindus bei aplinkybes. Šios bylos nagrinėjimo objektu nėra pareiškėjo atleidimo iš darbo ir su tuo susijusių aplinkybių aiškinimasis. Nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti yra svarbus tik pats faktas, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Baltijos inžinerinė grupė“ 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo nutraukta darbo sutartis, t. y. pareiškėjas buvo atleistas iš darbo. Šiuo atveju, Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Šiuo apsektu paminėtina, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant joje nurodytam leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui. (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1093-415/2024).

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 91) straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 24S78941 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova