Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-233/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-24
Bylos Nr.
1-40-233/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31776-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stulgienė
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-40-233/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31776-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;1.1.9.10;1.2.4.6.2.1;2.3.6.4.2
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 24 d.Rokiškis
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė,sekretoriaujant Larisai Vizbarienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei-Makšimienei,kaltinamajam A. V.,

nukentėjusiam J. V.

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini., vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2016 m. liepos mėn. 7 d., apie 11.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebęs savo tėvą J. V. už drabužių jį purtė ir kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam į dešinįjį petį, taip sukeldamas artimajam giminaičiui ir šeimos nariui fizinį skausmą .

Kaltinamasis A. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis su šeima gyvena jo tėvui J. V. priklausančiame name. Prieš metus su žmona nusipirko šalia namą, kad galėtų gyventi atskirai, bet namas kol kas dar remontuojamas. dėl pareikšto jam kaltinimo paaiškino, kad iš vakaro su žmona buvo svečiuose, o namo grįžę vėlai virtuvėje pamatė įjungtą dujinę viryklę, ant kurios buvo uždėtas puodas, o puode buvusi sriuba buvo jau sudegusi. Suprato, kad tėvukas norėdamas pasišildyti sriubos įjungė viryklę ir nuėjęs į kambarį užmigo, nes buvo neblaivus, o viryklę užmiršo išjungti. Viryklę išjungė ir nuėjo miegoti. Anksti ryte jis išvažiavo į darbą, kur būnant paskambino žmona, sakydama, kad pas ją į kambarį įsiveržė tėvukas su savo draugu P. ir užsipuolė ją kam ji sudegino puodą, kad namuose jie triukšmauja, vaikas mažasis išsigando. Kadangi tėvukas prieš tai dvi savaites dieną dienon gėrė, o išgėręs jis būna agresyvus, neadekvatus, grįžo namo. Jam grįžus tėvukas sėdėjo su draugu P. ir toliau gėrė, tačiau aistros namuose dar virė, tėvukas vis kalbėjo apie neva žmonos pridegintą puodą. Jis tėvui nurodė, kad puodą jis pats pridegino vakare, klausė kada baigsis girtavimas, tarp jo ir tėvo įvykus

2

ginčui, jis čiupo tėvą už megztinio atlapų ir gerai papurtė, traukdamas jį prie savęs ir stumdamas nuo savęs, megztinis suplyšo, kambaryje buvęs P. B. į konfliktą nesikišo. Pripažįsta, kad purtant tėvą už megztinio galėjo užgauti tėvui petį, tačiau specialiai jam nešėrė. Kai papurtęs tėvuką paleido, jis truputį pastovėjo ir nugriuvo, nes buvo labai girtas ir nepastovėjo ant kojų, griuvo ant medsukio, kuris stovi virtuvėje, taip galėjo prasiskelti antakį. Jis buvo labai įpykęs, kad tėvas kaltina be pagrindo jo žmoną dėl pridegusio puodo, neblaivaus tėvo sukelto triukšmo išsigando vaikai, jis taip pasielgė norėdamas apsaugoti savo šeimą, kaltės savo veiksmuose nemato. Kada jo tėvas su draugu P. išėjo į lauką, jis suprato, kad konfliktas tuo baigėsi ir išvažiavo į darbą. Po to atvažiavo policijos pareigūnai ir suėmė jį darbo vietoje. Nurodė, kad po konflikto žmona pasikvietė savo tėvus, kurie atvažiavę bandė su mano tėvuku pasikalbėti, bet to padaryti nepavyko, jie įsodino tėvuką į mašiną ir nuvežė į policiją. Būdamas policijoje jis pareikalavęs nustatyti jo ir jo tėvo blaivumą, bet tyrėja kategoriškai atsisakė tai daryti, pasakė, kad tėvukas pakankamai blaivus. Nurodė, kad tai ne pirmas konfliktas su tėvu, tėvą yra tekę raminti , nes tėvas jį yra puolęs su kirviu, su pagaliu. Visi konfliktai kyla tuomet, kai tėvas geria kelias dienas iš eilės, kai būna blaivus jokių nesutarimų nekyla.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. V. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais: nukentėjusiojo J. V., liudytojo P. B., iš dalies liudytojos K. V. parodymais, rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjęs J. V. teismo posėdyje parodė, kad jis su draugu P. tą dieną savo kambaryje gėrė alų. Atėję į virtuvę anūkai, matyt norėjo pasišildyti maistą, užkūrė viryklę ir išėjo. Užuodęs, kad kažkas rūksta, jis nuėjo į virtuvę ir užgesino viryklę. Nieko ten baisaus nebuvo, puodas nesudegė, tik truputį aprūko. Namuose jokio triukšmo nebuvo, nei jis su P. sūnaus žmonai grasino, nei vaikus gąsdino. Kai sūnus atvažiavo, jis su P. buvo virtuvėje. Sūnus puolė mušti, purtė už megztinio, trenkė su taburete į galvą. Nurodė, kad virtuvėje jokio medsukio nebuvo, medsukis buvo išneštas į kitą pastatą, todėl ant jokio medsukio jis nekrito. Kai sudavė per petį, truputį pajuto skausmą, gal tuo kartu pajuto skausmą ir kai sudavė taburete per galvą, bet jokių sužalojimų jam nebuvo padaryta, į medikus nesikreipė. Tąkar buvo skaudu dėl to, kad sūnus jį puolė, todėl jis išėjęs į lauką iš kaimynų paskambino į policiją. Nurodė, kad sūnui jokių pretenzijų neturi, sūnui viską atleido.

Liudytojas P. B. teismo posėdyje parodė, kad tą dieną buvo pas J. V., virtuvėje gėrė alų, jis nesijautė neblaivus, J. irgi nebuvo girtas, gal buvo pagiriotas. Atėjęs A. puolė ant savo tėvo, sakydamas kam kaltina jo žmoną dėl prisvilinto puodo. A. pastūmė tėvą, tampė už drabužių, sušėrė su ranka, trenkė taburetę ir pataikė J. į petį, paskui trenkė taburetę į grindis. Konflikto metu į virtuvę buvo įbėgęs A. vyresnysis sūnus, prašė neliesti senelio. Tuo metu virtuvėje buvo trise: jis, A. ir J., ar buvo įėjusi V., nematė . Dar prieš ateinant A., į virtuvę buvo užėjusi V., bet jokio konflikto nebuvo. Jis išėjo namo, paskui J. sakė, kad iškvietė policiją.

Liudytoja K. V. teismo posėdyje parodė, kad tą dieną ji virtuvėje ruošė valgį, o vyro tėvas su draugu gėrė. Vyro tėvas pradėjęs šaukti ” kas pridegino puodą?”, ji dėl to išsigando ir paskambino vyrui. Atvažiavęs vyras, pradėjo bartis ant savo tėvo, ji tuo metu buvo savo kambaryje, bet išgirdusi triukšmą nuėjo į virtuvę. Matė kaip vyras paėmęs tėvą už megztinio papurtė jį, megztinis suplyšo. Matė, kad senelis tuo metu stovėjo, paskui senelis su draugu išėjo ir po kurio laiko atvažiavo policija. Nurodė, kad mažasis sūnus visą triukšmą girdėjo, po to įvykio sunkiai naktimis užmigdavo.

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant J. V. veido matosi kirstinė dešinio antakio žaizda, kirstinė žaizda ant kairės ausies, nubrozdinimas ant kairiojo peties (b. l. 32-33).

BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitais smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar

3

nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinis skausmas pasireiškia nemaloniais pojūčiais, o tai – nukentėjusio asmens subjektyvus suvokimas. Fizinio skausmo kilimas yra nukentėjusios reakcija į jai daromą fizinį smurtinį poveikį.

Kaltinamajam A. V. kaltinimas pareikštas dėl fizinio skausmo sukėlimo savo tėvui J. V. jį purtant už drabužių ir kumščiu sudavus vieną kartą nukentėjusiam į dešinį petį. Nors kaltinamasis A. V. nurodė, kad kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažįsta, tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, o ir parodymai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu rodo, kad jis pripažįsta stipriai tėvą purtęs už drabužių, traukdamas jį į save ir stumdamas nuo savęs, ir nors nurodė, kad tyčia tėvui nešėręs ir jokio smūgio nesudavęs, iš esmės pripažino, kad purtydamas galėjęs užgauti tėvui petį. Kad kaltinamojo nurodytas tėvo, nukentėjusiojo J. V. purtymas už drabužių buvo stiprus, rodo tai, kad suplyšo nukentėjusiojo dėvėtas drabužis-megztinis.

Nors kaltinamasis A. V. nurodė, kad jis grįžo namo po žmonos skambučio jai nurodžius, kad jo girtas tėvas J. V. su draugu P. įėjęs į kambarį, kuriame buvo žmona su vaikais, triukšmavo , dėl triukšmo išsigando vaikai, ši jo nurodoma aplinkybė nepatvirtinta kitais teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjęs J. V., liudytojas P. B. nurodė, kad į kambarį, kuriame gyvena ir kuriame buvo K. V., jie nebuvo įėję. Šios aplinkybės teismo posėdyje nenurodė ir liudytoja K. V.. Triukšmą, dėl kurio nurodė kaltinamasis , kad išsigando vaikai, liudytoja K. V. nurodė buvusį kai jos vyras A. V. grįžo į namus ir virtuvėje konfliktavo su tėvu. Pats kaltinamasis nurodė, kad buvo labai supykęs kai grįžo namo, dėl to, kad tėvas kaltina žmoną dėl pridegusio puodo, kurį pats tėvas iš vakaro prideginęs, pripažįsta, kad paėmęs virtuvėje buvusią taburetę ja trenkęs į grindis, dėl ko taburetė subyrėjusi. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu, įvertinus prasidėjusio žodinio ginčo ar priekaištų priežastis (dėl prideginto ar buvusio pridegusio puodo), buvo neadekvatus, kaltinamasis pasirinko netinkamą būdą buvusiam žodiniam konfliktui išspręsti, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kuris sukėlė jam fizinį skausmą . Tai, kad nukentėjęs buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, ko ir pats nukentėjęs J. V. neneigia, ką patvirtino ir liudytojai P. B., A. B., B. B., nepateisina kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu ir neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės už jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina įrodytu, kad A. V. 2016 m. liepos mėn. 7 d., apie 11.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebęs savo tėvą J. V. už drabužių jį purtė ir kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam į dešinįjį petį, taip sukeldamas artimajam giminaičiui ir šeimos nariui fizinį skausmą, todėl jo padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

A. V. veikoje jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Parenkant skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgtina į tai, kad A. V. padarė tyčinį nesunkų, baigtą nusikaltimą , baustas administracine tvarka, tačiau anksčiau neteistas , todėl jam neskirtina bausmė susijusi su laisvės atėmimu, o skirtinas laisvės apribojimas teismo nustatytam terminui, skiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžiu skirtinos bausmės vykdymo pradžios o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Priteistina iš kaltinamojo A. V. 15,10 Eur proceso išlaidų, susijusių su teismo šaukimų dalyvaujantiems byloje asmenims išsiuntimu, valstybei ( BPK 105 straipsnio 1 dalis) .

4

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-302 straipsniais, 302 straipsnio 2 dalimi teismas

nuspren džia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti.

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiolika Eur 10 ct proceso išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei.

Išaiškinti A. V. , kad jam vengiant atlikti paskirtą nuosprendžiu laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu, o vengiant vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę teismo nurodytu terminu, bausmę vykdančios institucijos teikimu, teismas gali paskirti bausmę numatytą BK 243 straipsnyje .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stulgienė